Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Rusų marinistinės literatūros flagmanas

„Aš, kaip rašytojas ir publicistas, buvau vienas iš tų literatūrinių matrosų, kurie nebijo audrų ir nepalieka laivo pavojaus minutėmis“ – taip save vertino XIX a. rusų rašytojas Konstantinas Staniukovičius (1843-1903).

K.Staniukovičiaus knygos Rusijoje populiarios ir šiandien.
K.Staniukovičiaus knygos Rusijoje populiarios ir šiandien. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Likimo pirštas?

 

Su jūra susieja savo gyvenimą ne tik jūreiviai, bet ir rašytojai. Vienas jų – Konstantinas Staniukovičius, kuriam buvo lemta tapti rusų jūrinės literatūros flagmanu. Jo giminės šaknys siekia Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikus. Rašytojo kelintos kartos prosenelis tik 1656 metais, rusams susigrąžinus Smolenską, tapo Rusijos caro pavaldiniu.

Būsimo rašytojo mama buvo jūreivio duktė. Tėvas – jaunystėje šaunus burinio laivyno jūrų karininkas. Kartu su admirolu F.Litke plaukiojo aplink pasaulį kariniais burlaiviais „Seniavin“ ir „Moller“. Vėliau ilgam apsigyveno Sevastopolyje. Čia jis sėkmingai kilo karjeros laiptais ir tapo admirolu.

Sevastopolyje praėjo ir K.Staniukovičiaus vaikystė. Jis buvo ne tik miesto didvyriškos gynybos liudininku, bet ir jos dalyvis. Keturiolikmetis berniukas buvo apdovanotas dviem medaliais: sidabriniu medaliu „Už Sevastopolio gynybą“ su Šv. Jurgio juosta ir bronziniu medaliu „1853-1856 metų karui atminti“ su Šv. Andrejaus juosta.

Atrodė, kad pats likimas lėmė jam karinę tarnybą. Apgulties metu Konstantinas kartu su tėvu, kaip jo kurjeris, vykdavo į kautynių pozicijas. Matė garsiuosius Sevastopolio gynybos vadus admirolus V.Kornilovą ir P.Nachimovą.

 

Kelionė aplink pasaulį

Visas savo viltis admirolas M.Staniukovičius dėjo į vyresnįjį sūnų Nikolajų, jūrų karininką, o jaunesnįjį Konstantiną pasiuntė į pažų korpusą, kur buvo ruošiami elitinių sausumos kariuomenės dalinių karininkai. Brolio mirtis staigiai pakeitė Konstantino likimą. Senasis admirolas, bijodamas, kad po jo mirties Staniukovičių pavardė išnyks iš Rusijos laivyno karininkų sąrašų, pervedė Konstantiną į jūrinį korpusą. Admirolo noras išsipildė: Staniukovičiaus pavardė ilgiems amžiams išliko susijusi su jūreivyste. Tik kiek kitokiu aspektu.

Tikroji Konstantino pažintis su jūra įvyko jam plaukiojant mokomuoju burlaivių „Oriol“, kuriam vadovavo Sevastopolio gynybos dalyvis, pirmo rango kapitonas F.Kernas. Dar nebaigus jūreivystės korpuso, 1860 metų rudenį Konstantinas pareiškė tėvui, kad nenori tapti jūrų karininku ir nusprendė pratęsti studijas Peterburgo universitete. Tuo metu, jo eilėraščiai jau buvo spausdinami žurnale „Severnyj cvietok“.

Įpykęs tėvas kategoriškai tam pasipriešino. Savo autoriteto ir pažinčių dėka jis pasistengė, kad likus pusmečiui iki baigiamųjų egzaminų kadetas K.Staniukovičius būtų išsiųstas į kelionę aplink pasaulį korvetėje „Kalevala“.

 

Nusileido sūnaus siekiams

 

Per trejus metus, tarnaudamas Rusijos imperijos kariniuose laivuose „Kalevala“, „Japoniec“ ir „Abrek“, iš pradžių gardemarinas, vėliau mičmanas K.Staniukovičius pabuvojo Anglijos, Prancūzijos, JAV, Japonijos, Kinijos uostuose. Plaukiojimas praturtino jį vertingomis jūrinėmis žiniomis, gyvenimo patyrimu ir tais įspūdžiais, kurie vėliau atsispindėjo jo apsakymuose ir apysakose.

Pirmąsias savo apybraižas jūreivystės tematika K.Staniukovičius siuntinėjo į Peterburgą žurnalui Morskoj sbornik“, kuris buvo įkurtas 1848 metais ir nekeisdamas pavadinimo eina iki šiol.

Grįžęs iš plaukiojimo, K.Staniukovuičius po ilgos kovos su tėvu atsisakė puikios jūrinės karjeros ir 1864 metais išėjo į atsargą turėdamas leitenanto laipsnį. Prieš tai jam tėvas atsiuntė telegramą „Prieš srovę plaukti negaliu. Atsistatydink ir pamiršk, kad buvai mano sūnus“. Senas admirolas pagaliau suprato, kad nebėra prasmės priešintis sūnaus siekiams. Taip jūrų karininkas pradėjo kupiną klajonių ir vargų gyvenimą.

 

Karininkas tapo rašytoju

 

Išėjus į atsargą, kasdieninis duonos kąsnis buvo uždirbamas sunkiai. Apie literatūrinę šlovę svajojančiam K.Staniukovičiui tenka rašyti įvairiausiomis temomis, paskubomis. Netrukus jis vedė laivų statytojo, inžinerijos papulkininkio dukrą, pasipylė vaikai. Teko tarnauti visokiose žinybose keliantis iš vienos vietos į kitą.

Nuo 1877 metų K.Staniukovičius atsideda vien literatūriniam darbui. Jo rašiniuose vėl atgimė jūrinė tema ir tapo pagrindine visoje tolimesnėje kūryboje. Spaudoje pasirodę pirmieji buvusio jūrų karininko marinistiniai apsakymai turėjo didžiulį pasisekimą. Rašytojas parodė, kad jūrinė tarnyba ne tik labai sunki, bet ir įdomi. Jo literatūriniai herojai – jūreiviai, nors kartais ir keikia savo gyvenimą, tačiau didžiuojasi savo profesija ir myli ją.

K.Staniukovičiaus  kūriniai buvo spausdinami garsiausiuose Rusijos žurnaluose. Juose pasirodo geriausi jo apsakymai ir apysakos – „Rūstusis admirolas“, „Aplink pasaulį „Koršunu“, „Žmogus už borto“, „Maksimka“, „Auklė“ , „Pabėgimas“, „Niūrus šturmanas“, „Krantas ir jūra“ bei kiti.

Rašytojas pradėjo gauti daug padėkos laiškų nuo skaitytojų, ypač nuo jūreivių. Nors jį vargino liga ir prasidėjęs apakimas, K.Staniukovičius, skatinamas skaitytojų ir palankių kritikų, tęsia savo literatūrinę veiklą. 1902 metų rudenį, atidavęs paskutinius apysakos „Sevastopolio berniukas“ puslapius, rašytojas išvyko į Italiją. Ten jis ir mirė, buvo palaidotas Neapolyje.

Gaila, kad lietuvių kalba buvo išleisti, ir tai labai seniai, vos keli K.Staniukovičiaus kūriniai – „Aplink pasaulį „Koršunu“ ir „Jūrų apsakymai“.

 

 

 

Fotoreportažas
  • Rusų marinistinės literatūros flagmanas -Foto-nr-5433_5434.jpg
  • Rusų marinistinės literatūros flagmanas -Foto-nr-5433_5435.jpg
  • Rusų marinistinės literatūros flagmanas -Foto-nr-5433_5436.jpg
  • Rusų marinistinės literatūros flagmanas -Foto-nr-5433_5437.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Rusų marinistinės literatūros flagmanas "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.