Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Rytprūsių žuvininkystės tyrimų palikimas naudingas ir šiandien

Kuršių marios ir Aistmarės turi panašumų vykdant šiuose vandens telkiniuose mokslinius tyrimus.

Aistmarės - Karaliaučiaus krašto žvejybos ir žuvų tyrimų vieta.
Aistmarės - Karaliaučiaus krašto žvejybos ir žuvų tyrimų vieta. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Lietuviai žuvininkystę reguliavo pagal Rytprūsių modelį

Karaliaučiaus universiteto Žuvininkystės tyrimų institutas gyvavo tik devyniolika metų. Per tą laikotarpį jis tapo autoritetinga mokslinių tyrimų įstaiga Veimaro Respublikoje. Tarpukaryje iki 1920 m. Kuršių marios priklausė Vokietijos Rytų Prūsijos provincijai su savivalda Karaliaučiuje. Iki 1923 m. už žvejybos priežiūrą Kuršių mariose buvo atsakingi du vyriausieji inspektoriai: Kiokas, kuris gyveno Labau (dabartinis Poleskas) gyvenvietėje, ir Ratkė iš Klaipėdos. Jie sekė kaip laikomasi žvejybos taisyklių, vertino verslinių laimikių dydžius, stebėjo jų panaudojimą. Surinkti duomenys būdavo apibendrinami kasmetinėse ataskaitose. Jų kopijos buvo siunčiamos vyriausybės įgaliotiniams į Karaliaučių ir Berlyną.

Vokietijos gamtos išteklių valdymo modelis, kiek pritaikytas prie vietinių sąlygų ir tradicijų, buvo įdiegtas Kuršių mariose ir Aistmarėse. Abiejų lagūnų gamtą tyrė Karaliaučiaus ir kitų Vokietijos universitetų mokslininkai. 1920 m. pagal Versalio sutartį Kuršių marių baseinas padalintas, o 1923 m. šiaurinė marių dalis perduota mūsų šaliai. Lietuvos žemės ūkio ministerijos pavedimu įgaliotasis inspektorius K. Randomanskis 1924 m. pavasarį aplankė Lietuvai priklausiančias marių apylinkes, susipažino su žvejais, jų ūkiais. Kuršių marių lietuviškoje dalyje dar ilgai buvo laikomasi iki tol galiojusių vokiškų žvejybos taisyklių. Tik bendrų marių žuvų išteklių valdymo rūpesčiai pradėti derinti tarp dviejų kaimyninių valstybių. Karaliaučiaus žuvininkystės tyrimų instituto mokslininkai padėjo ruošti Lietuvos ir Vokietijos (Veimaro Respublikos) konvenciją, dar vadintą susitarimu “Dėl žvejybos Kuršių mariose, Skirvytėje, Rusnėje, Nemune, Vištyčio ežere, Širvintoje, Šventojoje”. Sutartis pasirašyta Berlyne 1928 m. sausio 29 d., o ratifikuota po metų. Ji tapo žvejų gerbiamu dokumentu, galiojusiu iki pat sovietmečio.

Kitų valstybių pavyzdžiu nuo 1924 m. pradėta rinkti Lietuvos ir Vokietijos žvejų verslinių laimikių statistika. Šie duomenys, nors ir ne visuomet tikslūs, papildo mūsų negausias žinias apie XX a. pirmosios pusės žvejybos intensyvumą ir išteklių kaitą Kuršių mariose.

 

Tiriamieji darbai ir išvados

Profesoriaus A. Vilerio iniciatyva 1925-1926 m. atlikti gretinamieji Kuršių marių ir Aistmarių hidrologiniai, hidrobiologiniai tyrimai, atskleista lagūnų reikšmė jūriniams ir gėlavandeniams augalams ir gyvūnams. Nustatyta, kad marių gėlame vandenyje, skirtingai nei jūroje, kai kurios žuvys auga lėčiau ir dėl to susidaro gėlavandenė Kuršmarių stintelių forma. Mažai druskingame vandenyje daugelio gėlavandenių žuvų augimas greitesnis. Tuo pat metu daugelis tikrų jūrinių gyvūnų gėluose ir apygėliuose vandenyse skursta ir išnyksta. Šiam Kuršių marių fenomenui geriau pažinti papildomai atlikti Rytų Prūsijos ežerų stintelių ir seliavų augimo tyrimai. 1931-1934 m. valstybės užsakymu Karaliaučiaus žuvininkystės tyrimų institute pradėti lašišų ir šlakių tyrimai. Profesorius A. Vileris kartu su jaunesniais kolegomis paskelbė išsamius straipsnius apie lašišinių žuvų augimą, veisimosi ir verslinės žvejybos tyrimus bei galimas lašišų ir šlakių mažėjimo Baltijos jūroje priežastis.

Taip pat atlikti vieni iš pirmųjų lašišų gaudymo kabliukais eksperimentai ir migracijų tyrimai Baltijos priekrantėje. Berlyno ichtiologas G. Mare 1931m. atliko didstinčių, Kuršmarių sintelių bei 1933 m. sterkų tyrimus. Padaryta išvada, kad, Kuršių mariose reikėjo taikyti sterkų žvejybos strategiją. Pagal jų rekomendacijas, norint sumažinti jaunų sterkiukų priegaudą velkamuosiuose tinkluose, akies dydį būtina padidinti nuo 18 mm iki 35 mm, o neverslinio dydžio sterkiukais laikyti ne mažesnes kaip 35 cm ilgio žuvis.

Karaliaučiaus žuvininkystės tyrimų institute vykdyti žuvininkystės tyrimai ir tvenkiniuose. Atlikti eksperimentai su karpiais ir upėtakiais, tirtas vandens poveikis žuvims, tvenkinių tręšimo nauda ir kiti praktiniai aspektai. Įvertintos šios ūkio šakos perspektyvos Rytų Prūsijos provincijoje, pateikta patarimų, kaip išvengti nesėkmių. Instituto mokslininkai taip pat gretino lynų augimą ežeruose ir tvenkiniuose, tyrė pūgžlių kiekio sumažėjimą Aistmarėse. Nustatyta, kad pūgžlių gausumą lemia druskingumo kaita, tarša celiuliozės fabrikų nuotekomis.

 

Palikimas išblaškytas

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Karaliaučiaus universiteto Žuvininkystės tyrimų instituto mokslinė tiriamoji veikla nutrūko. 1944 m. rugpjūtį instituto darbuotojai kartu su kitais Rytpūsių gyventojais persikėlė į Vokietiją ar emigravo į Pietų Ameriką. Centrinis instituto pastatas Karaliaučiaus miesto centre laimingo atsitiktinumo dėka išliko nesusprogdintas, bet užmiesčio filialai ir kiti ūkinės paskirties pastatai buvo sugriauti. Per pokario suirutę instituto bibliotekos, mokslinės ataskaitos ir kitas archyvas buvo išgrobstytas. Šiuo metu daugiausiai buvusio instituto mokslininkų straipsnių galima surasti Vokietijos prieškario moksliniuose žurnaluose “Zeitschrift für Fischerei und deren Hilfswissenschaften” ir Karaliaučiaus universiteto gamtos mokslų seminarų metinėse ataskaitose.

Galima pamanyti, kad 1948 m. Kaliningrade įkurtas Visasąjunginis jūrinės žvejybos pramonės ir okenografijos mokslinių tyrimų instituto Baltijos filialas, nuo 1962 m. tapęs „АтлантНИРО“ yra ankstesnio žuvininkystės tyrimų instituto tęsinys. Mokslo istorikai perspėja, kad taip manyti klaidinga.

Tikiuosi, kad mokslo istorikų entuziastų dėka naujai “atrastos“ ir susistemintos žinios apie Karaliaučiaus žuvininkystės tyrimų institutą ir jo mokslininkų veiklą padės XX a. pradžios mokslinius pasiekimus pritaikyti Lietuvos ir Rusijos ichtiologams ir hidrobiologams.


 

Fotoreportažas
  • Rytprūsių žuvininkystės tyrimų palikimas naudingas ir šiandien-Foto-nr-2357_2358.jpg
  • Rytprūsių žuvininkystės tyrimų palikimas naudingas ir šiandien-Foto-nr-2357_2359.jpg
  • Rytprūsių žuvininkystės tyrimų palikimas naudingas ir šiandien-Foto-nr-2357_2360.jpg
  • Rytprūsių žuvininkystės tyrimų palikimas naudingas ir šiandien-Foto-nr-2357_2361.jpg
  • Rytprūsių žuvininkystės tyrimų palikimas naudingas ir šiandien-Foto-nr-2357_2362.jpg
  • Rytprūsių žuvininkystės tyrimų palikimas naudingas ir šiandien-Foto-nr-2357_2363.jpg
  • Rytprūsių žuvininkystės tyrimų palikimas naudingas ir šiandien-Foto-nr-2357_2364.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Rytprūsių žuvininkystės tyrimų palikimas naudingas ir šiandien"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.