Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Savai jūrai - savą laivyną

Šiomis dienomis pažymimas atkurtos Lietuvos jūrininkų sąjungos 25-metis. Ta proga galime prisiminti garbingą šios organizacijos kūrimosi kelią.

Kauno aukštesniosios technikos mokyklos Jūrų skyriaus mokiniai ir mokytojai. Centre (iš kairės) – jūrų kapitonas Pranas Šuipys, plk. inž. Teodoras Reingardas, generolas Teodoras Daukantas, generolas Vladas Nagius-Nagevičius, Kauno aukštesniosios mokyklos direktorius inž. Julijonas Graurogkas, jūrų kapitonas Aleksandras Azguridis.
Kauno aukštesniosios technikos mokyklos Jūrų skyriaus mokiniai ir mokytojai. Centre (iš kairės) – jūrų kapitonas Pranas Šuipys, plk. inž. Teodoras Reingardas, generolas Teodoras Daukantas, generolas Vladas Nagius-Nagevičius, Kauno aukštesniosios mokyklos direktorius inž. Julijonas Graurogkas, jūrų kapitonas Aleksandras Azguridis. @ "Pajūrio naujienos" nuotr.

Pirmieji žingsniai

1918 metais kuriantis nepriklausomai Lietuvai, į tėvynę sugrįžo kelios dešimtys carinės Rusijos laivyne tarnavusių lietuvių jūrininkų. Dauguma jų įsikūrė Kaune arba dažnai čia buvodavo. Didžiųjų to meto pasaulio įvykių "išmesti" į krantą, lietuviai jūrininkai nerimo be savo stichijos ir, anot knygos "Žygiuojanti tauta" autoriaus Vytauto Alanto, "...ėmė atitaisinėti senosios Lietuvos klaidas", nes mūsų didieji kunigaikščiai, esą, niekada neturėjo savos jūros politikos. Ir iš tiesų, namo sugrįžę jūrų vilkai, ko gero, buvo pirmieji lietuviai, kurie sąmoningai siekė, kad jauna Lietuvos valstybė savo likimą susietų su jūra.

Tarp tų aktyviųjų jūreivystės reikalų propaguotojų pirmiausia reikia paminėti Teodorą Daukantą – įdomaus ir sudėtingo likimo žmogų. Garsiojo Simono Daukanto trečios kartos giminaitis savo vaikystę ir jaunystę praleido Peterburge, kur baigė karinę jūrų mokyklą ir karo akademiją. Tapęs Rusijos karo laivyno karininku, plaukiojo ne tik Baltijos jūroje, bet ir Atlanto vandenyne. Beje, jis parengė Alandų salyno, tuomet priklausiusio Rusijos imperijai, gynimo planą, kuris buvo sėkmingai įgyvendintas per Pirmąjį pasaulinį karą. Po revoliucinio perversmo Rusijoje T. Daukantas dar keletą metų plaukiojo Juodojoje jūroje, vadovavo įvairių užsienio firmų laivams.

Lietuvos jūreivystės reikalams daug dėmesio skyrė ir buvęs rusų karinio laivyno gydytojas, antrojo rango kapitonas Vladas Nagius-Nagevičius, keleivinių laivų, plaukusių per Atlanto vandenyną kapitonas Liudvikas Stulpinas, tolimas jūras raižęs Juozas Andžejauskas, buvęs karo jūrininkas Teodoras Reingardas, gražiai prie jų pritapęs senas jūrų vilkas gruzinas Aleksandras Azguridis ir kiti.

1923 metų vasario 13 dieną Vyriausybės laikraštyje "Lietuva" buvo išspausdintas straipsnis "Lietuvos prekybos laivyno reikalu", kuris kvietė atsiliepti visus buvusius karo ir prekybos laivyno jūrininkus. Beveik po mėnesio visas būrys vyrų, neabejingų Lietuvos jūreivystės reikalams susirinko S. Banaičio bute Aleksoto gatvėje. Čia aptarė būsimos Jūrininkų sąjungos tikslus ir uždavinius. Svarbiausiu dalyku jie laikė tautinio prekybos laivyno sukūrimą, profesionalių jūrininkų telkimą bendram darbui, jaunimo auklėjimą jūros dvasia, jūros reikšmės Lietuvai propagavimą. Per visus 17 savo veiklos metų Lietuvos jūrininkų sąjunga vadovavosi nuostata: "Savai jūrai – savo laivyną".

Valstybiniame archyve Vilniuje teko vartyti keletą bylų (Fondas 1367, Ap.1) su Lietuvos jūrininkų sąjungos organizacinio pobūdžio dokumentais, kurie gal ir be komentarų "Jūros" skaitytojams sukels kai kurias asociacijas.

 

LJS tikslai

Lietuvos jūrininkų sąjungos statutas buvo užregistruotas Kauno miesto ir apskrities Viršininko raštinėje 1923 m. kovo 27 d. Statutą pasirašė Lietuvos jūrininkų sąjungos įkūrėjai – generolas-leitenantas Vladas Nagevičius, kapitonas Teodoras Daukantas, laivininkystės inspektorius Pranas Šuipis, kapitonas Aleksandras Azguridis, kapitonas Juozas Andžejauskas, jūros radijotelegrafistas Aleksandras Čiužas, Kauno vandens kelių rajono karo komendantas kapitonas Stasys Kuizinas.

Statutas skelbė: "Svarbiausias LJS tikslas - sudarymas Lietuvos prekybos laivyno ir organizavimas bei reguliavimas vandens transporto, kad tuo būdu pakėlus šalies ekonominę padėtį.

... Kelti jūrininkų materialinę gerovę. Šiuo reikalu Jūrininkų sąjunga rūpinasi pagerinti darbo sąlygas ir ginti narių reikalus, kaip valstybinėse įstaigose, taip ir privačiose organizacijose.

... Pasekmingiausiam šio tikslo pasiekimui Sąjunga kuria savo gyvenimą draugiškos šeimos pamatais, stovinčiais nuošalyje politikos ir politinių partijų, vadovaujantis devizu – "Visi dėl vieno, vienas dėl visų – visi dėl Tėvynės".

... Sąjungos garbės nario vardas duodamas asmeniui, aukavusiam Sąjungai nemažiau 10.000 litų (1000 dolerių), taip pat žymiai pasidarbavusiam Sąjungos arba tautinio laivyno labui." Beje, 1933 m. lapkričio 23 d. raštu Kauno miesto ir apskrities Viršininkui buvo pranešta, kad Lietuvos jūrininkų sąjungos Garbės pirmininku išrinktas jūrų kapitonas Liudvikas Stulpinas, gyv. Klaipėdoje, Kryžiaus g. 5.

1923 metų liepos 17 dienos ataskaitoje pažymima, kad Lietuvos jūrininkų sąjunga turi 35 narius. Kadangi tuo metu Lietuva dar neturėjo savo laivų (pirmieji su Lietuvos vėliava į jūrą išplaukę prekybos burlaiviai "Jūratė" ir "Kastytis" po kelių reisų nuskendo neišlaikę Baltijos audrų), tad ir Jūrininkų sąjungos veikla turėjo daugiau propagandinį, negu praktinį pobūdį.

1936 metais Lietuvos jūrininkų sąjunga, vykdydama tuometinį Draugijų įstatymą, persitvarkė ir priėmė naujus įstatus. Dabar buvo nurodyti tokie pagrindiniai Sąjungos tikslai: 1. Žadinti lietuvių tautoje jūros pamėgimą ir aiškinti jūros naudojimo svarbą valstybei ir tautai; 2. Skatinti tautą visapusiškai naudotis jūra ir jos turtais; 3. Rūpintis sukurti, išplėsti ir tobulinti tautiškąjį prakybos laivyną; 4. Remti karo laivyno steigimą, plėtimą ir tobulinimą; 5. Rūpintis jūrininkų paruošimu, jų tobulinimu ir jų kultūriniais bei ekonominiais reikalais; 6. Rūpintis plėsti ir tobulinti jūros žvejybą. 7. Rūpintis jūrų teisės klausimais; 8. Plėsti ir tobulinti vandens sportą. 9. Rūpintis kitais su jūra ir vandens transportu susijusiais klausimais. Įgyvendindama šiuos tikslus LJS numato rūpintis jūrininkystės mokyklų ir kursų steigimu.

1936 m. gruodžio 15 d. Lietuvos jūrininkų sąjunga parengė memorandumą, kuriame ragino Susisiekimo Ministrą steigti jūrininkystės mokyklą, aprūpinti ją mokomuoju laivu. Susisiekimo ministerijos kanceliarijos viršininkas J. Treinys atsakė, kad "...memorandume išdėstytiems pageidavimams Ponas Ministras pritaria". Tačiau vėliau buvo nutarta, kad jūreivystės specialistus naudingiau būtų ruošti užsienyje.

 

LJS vadovybė

1938 m. sausio 1 d. Lietuvos jūrininkų sąjunga Vidaus reikalų ministerijai pranešė, kad jos vadovybę sudaro:

1. Pirmininkas – Vl. Nagevičius, Karo Sanitarijos viršininkas.

2. Vicepirmininkas – atsargos generolas T. Daukantas, Jūrininkystės inspektorius.

3. Vicepirmininkas – inžinierius R. Vysockis, Susisiekimo ministerijos vyr. inspektorius.

4. Iždininkas – inžinierius V. Reklaitis.

5. Sekretorius – atsargos pulkininkas St. Kuizinas, pensininkas.

 

1939 m balandžio 22 d. tai pačiai ministerijai pateikiamas naujos LJS vadovybės sąrašas:

1. Valdybos pirmininkas – Teodoras Daukantas, g. 1884.IX.8, Susisiekimo ministerijos jūrininkystės inspektorius, gyv. A. Freda, Technikos pr. 5.

2. I vicepirmininkas – Jonas Šimoliūnas, g. 1978.V.23, V.D. universiteto profesorius, gyv. A. Freda, Liūdesio al. 3.

3. II vicepirmininkas – Mikas Limba, 1904.IX.26, tolimosios jūrininkystės šturmanas.

4. Iždininkas – Viktoras Reklaitis, g. 1890, jūrų inžinierius, Baltijos Loydo direktorius.

5. Sekretorius – Antanas Michelevičius, g. 1895.VI.28, jūrų inžinierius, pulk. ltn., gyv. Kaune, Liepojos g.4

.1939 m. sausio 1 d. LJS turėjo 14 narių. Pajamų neturėjo.

 

1940 m. balandžio 2 d. duomenimis LJS vadovybė buvo tokios sudėties:

1. Pirmininkas – T. Daukantas, pensininkas.

2. I vicepirmininkas – J. Šimoliūnas, inžinierius V.D. universiteto profesorius.

3. II vicepirmininkas – Adomas Daugirdas, Susisiekimo ministerijos jūrininkystės inspektorius.

4. Iždininkas – V. Reklaitis.

5. Sekretorius – Zigmas Domeika, laivininkystės inspektorius

 

Po to, kai 1940 metais į valdžią atėjo SSRS emisarų suformuota vadinamoji Liaudies vyriausybė, Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovybė liepos 2 d. kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją: "Maloniai prašome poną Ministrą leisti toliau veikti Lietuvos jūrininkų sąjungai". Rugpjūčio 24 d. buvo gautas toks atsakymas:: "Išžiūrėjęs LJS bylą (reg.Nr. 1096) radau, kad esamomis sąlygomis tolimesnis šios organizacijos veikimas yra nebesuderinamas su valstybės saugumo reikalais, todėl pagal Draugijų įstatymo 48 str. nutariu Lietuvos jūrininkų sąjungą uždaryti". Už Vidaus reikalų ministrą neišskaitomai pasirašė kažkoks ministerijos valdininkas.

Fotoreportažas
  • Savai jūrai - savą laivyną-Foto-nr-2316_2317.jpg
  • Savai jūrai - savą laivyną-Foto-nr-2316_2318.jpg
  • Savai jūrai - savą laivyną-Foto-nr-2316_2319.jpg
  • Savai jūrai - savą laivyną-Foto-nr-2316_2320.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Savai jūrai - savą laivyną"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.