Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Seni laivai šalis kiršinanti problema

Europos Komisija bando spręsti senų laivų utilizavimo problemą, kuri nepriimtina daugelio kitų šalių atstovams. Indijos ir Šri Lankos pakrantėse didelė dalis į trečiųjų šalių pakrantes išmestų laivų priklauso ES šalių savininkams.

@ Vidmanto Matučio nuotr.

Civilizuotas laivų naikinimas

 

Europos Sąjungos institucijos pasiūlė įvesti laivų utilizavimo licencijas. Numatyta, kad kiekvienas į ES uostą įplaukiantis laivas privalėtų sumokėti mokestį į specialų fondą, skirta laivui utilizuoti.

Mokestis gali būti diferencijuotas – naujesni laivai, kurie mažiau teršia aplinką moka mažiau, senesni – daugiau. Antrinis šios licencijos įvedimo tikslas buvo ir aplinkosauginis – mažinti labiausiai taršių laivų kiekį, riboti į ES uostus atplaukiančius „nešvarius“ laivus. 

Laivui baigus tarnybą, kai jis būtų utilizuojamas, per mokesčius sukaupta pinigų suma būtų grąžinta jo savininkui. Tai ir būtų tos lėšos, kurios užtikrintų, kad laivas būtų supjaustytas civilizuotai, o ne pamestas kur nors Indijos ar Šri Lankos pakrantėje, kaip yra iki šiol.

Prieš kelis metus Indijos ir Šri Lankos pakrantėse buvo atlikti necivilizuotai supjaustytų laivų tyrimai. Paaiškėjo nemaloni tendencija, kad didelė dalis į trečiųjų šalių pakrantes išmestų laivų priklauso ES šalių savininkams.

 

Baimė likti be darbo

 

ES idėja įvesti laivų utilizavimo licencijas atrodo gera, bet ji iš karto sulaukė daugelio šalių nepritarimo. Europos Komisija nurodė, jog laivai, norint gauti išmokas iš fondo, turi būti pjaustomi tik tose laivų statybos ir utilizavimo įmonėse, kurios bus įtrauktos į Europos Komisijos patvirtintą sąrašą. 

Iš karto kilo klausimas, ar tokiu būdu ES institucijos neketina užsitikrinti, kad seni laivai būtų utilizuojami tik ES laivų statyklose.

Ar tarp tų statyklų bus tos, kurios veikia Azijos šalyse ir laivų pjaustymas joms yra svarbi verslo ir socialinė dalis. Tų šalių gyventojai baiminasi likti be darbo.

Jei ši Europos Komisijos iniciatyva liestų tik su ES šalių vėliavomis plaukiojančius laivus, tai toks EK tvirtinamas sąrašas dar suprantamas. Tačiau ES institucijos nori sukurti fondą į kurį mokėtų visų pasaulio šalių vėliavų laivų savininkai, kai tik jų laivas įplauks į ES uostą.

 

Kertasi su konvencija

 

Tokiai ES iniciatyvai civilizuotai tvarkyti senus laivus priešinasi ne tik kokios nors ES nedraugiškos šalys, bet ir pasaulinės laivybos interesus ginančios įstaigos. Prieš tokią ES iniciatyvą kategoriškai pasisakė kartu apie 80 proc. pasaulinio laivyno tonažo jungiančios Europos laivų savininkų asociacija (ESCA) ir tarptautinė laivybos palata (ICS). 

Idėjai priešinasi ir pačios ES kai kurių laivybos asociacijų atstovai. Nurodoma, kad laivų utilizavimo licencijos mokesčiai bus per brangūs naujai pastatytiems laivams. Jie turės mokėti mokestį žymiai ilgesnį laikotarpį nei senesnių laivų savininkai.

Taip pat iškelti argumentai, kad atskiri regionai, kaip ES, neturėtų spręsti pasaulinės laivybos problemų. Jos turėtų būti sprendžiamos jau įprasta tvarka priimant visoms šalims su laivyba susieta vienokią ar kitokia konvenciją. Dėl laivų utilizavimo jau yra priimta vadinamojo Honkongo konvencija, bet šalys jos neskuba ratifikuoti.

Fotoreportažas
  • Seni laivai šalis kiršinanti problema-Foto-nr-5631_5632.jpg
  • Seni laivai šalis kiršinanti problema-Foto-nr-5631_5633.jpg
  • Seni laivai šalis kiršinanti problema-Foto-nr-5631_5634.jpg
  • Seni laivai šalis kiršinanti problema-Foto-nr-5631_5635.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Seni laivai šalis kiršinanti problema"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.