Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Senieji laivai – uostamiesčių pasididžiavimas ir puošmena

Klaipėdos centre dėmesį vėl traukia atnaujintas burlaivis „Meridianas“. Jūros šventės išvakarėse jis pasipuošė ir naujomis burėmis.

Burlaivis "Pommern" Mariehamne.
Burlaivis "Pommern" Mariehamne. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Karalienė skatino

Tarptautinio istorinių laivų registro sąraše (The International Register of Historic Ships) yra apie du tūkstančiai istorinę vertę turinčių laivų iš 72 pasaulio šalių. Pagrindinis kriterijus - laivas turi būti ilgesnis kaip 40 pėdų (12,2 metrų) ir statytas daugiau nei prieš 50 metų.

Istoriniai laivai primena tautos pasiekimus jūreivystėje, skatina jos jūrines ambicijas. Pirmoji tai įvertino Anglijos karalienė Elžbieta I. Ji įsakė sausame doke prie Temzės viešai pristatyti ką tik iš tolimos kelionės grįžusį tristiebį 37 metrų ilgio galeoną „Golden Hind“. Tai buvo pirmas anglų laivas apiplaukęs Žemės rutulį ir pargabenęs 30 tonų sidabro iš apiplėštų Ispanijos užjūrio kolonijų. Per vienerius metus burlaivį apžiūrėjo tūkstančiai žmonių. Lankydamiesi jame, britai sėmėsi įkvėpimo nenusileisti Ispanijai. Šios ambicijos išsipildė. Ispanų armados žūtis 1588 mų mūšyje su Anglija užbaigė jos viešpatavimą jūrose.

Išskirtinis karalienės Elžbietos I dėmesys parodytas garsiojo jūrų keliautojo ir korsaro F.Dreiko laivui Anglijoje nepamirštas iki mūsų dienų. 1973 metais britų laivų statytojai pagamino tikslią „Golden Hind“ kopiją. Ji sėkmingai pakartojo pirmtakės kelionę aplink Žemės rutulį praėjus keturiems šimtmečiams. Nuo 1996 metų šis laivas, kaip ir Elžbietos I laikais, eksponuojamas prie Temzės. Kita „Golden Hind“ kopija glaudžiasi nedidelio Anglijos miestelio Brikshamno uoste.

 

Negaili pinigų

Pasaulyje žinomas burlaivis „Victory“, kuriame Trafalgaro mūšio metu žuvo garsus anglų admirolas H.Nelsonas, galėjo neišlikti iki mūsų dienų. Valdžios viršūnės nemėgo iš nekilmingos šeimos kilusio talentingo jūrų karininko. Kai „Victory“ techniškai ir morališkai paseno, buvo nutarta pasiųsti jį į laužyną.

Pirmasis jūrų lordas - vyriausias karinio laivyno vadas Thomas Hardy grįžęs iš tarnybos papasakojo žmonai, kad pasirašė įsakymą sunaikinti burlaivį „Victory“. Žmona apsiverkė, privertė vyrą anuliuoti įsakymą. Gal tai tik graži legenda. Neginčytina, kad prieš laivo sunaikinimą aktyviai pasipriešino visuomenė.

Išsaugoto laivo būklė vis prastėjo. 1921 metais visuomenės pastangomis buvo pradėta kampanija už „Victory“ išsaugojimą. Akcija tęsiasi iki šiol - laivą, kuris tebėra Karališkojo karinio jūrų laivyno sąrašuose, nuolat tenka remontuoti, prižiūrėti, papildyti istoriniais eksponatais. Pagal dabar veikiančią laivo globos programą numatyta 2011-2020 metais memorialinio laivo kapitaliniam remontui ir autentiškai anų laikų aplinkai atkūrti skirti apie 16 mln. svarų sterlingų. Anglijoje tai vienas populiariausių istorinių objektų, kuris kasmet sulaukia apie 350 tūkstančių lankytojų.

Anglai didžiuojasi ir 1869 metais statytu nuostabiuoju arbatiniu kliperiu „Cutty Sark“. Jį laužyne atrado senas jūrų vilkas Wilfred Dowman ir savo lėšomis atstatė. Jam mirus, našlė laivą padovanojo Temzės jūreivystės koledžui. Po Antrojo pasaulinio karo Anglijos karalienės vyras Edinburgo hercogas Filipas padėjo užtikrinti tolimesnį laivo išsaugojimą. 2007 metais „Cutty Sark“ smarkiai nukentėjo per gaisrą. Šiemet jis vėl atvertas lankytojams. Restauravimo darbai dar nebaigti. Jiems atlikti dar prireiks 30-35 mln. svarų sterlingų. Istorinio ir kultūrinio paveldo loterijos fondas jau skyrė 10 mln., o Izraelio laivybos magnatas Sammy Petr paaukojo 3,3 mln. svarų sterlingų.

 

Pakilo iš jūros dugno

Ne visi žymus praeities laikų laivai išvengė pražūtingo likimo. Nesavanaudiškomis savanorių pastangomis jie išliko ir žinomi pasaulyje kaip garsūs memorialiniai laivų muziejai.

Stokholme Djugardeno saloje specialiame pastate saugomas burlaivis „Vaza“. Tai vienintelis pasaulyje išlikęs XVII a. karinis laivas. Jis nuskendo 1628 m. rugpjūčio 10 d. vos išplaukęs į pirmąjį reisą. 1956 metais laivą aptiko jūros mūšių istorija besidomintis 38 metų inžinierius Andersas Frencenas. Pasirodė, kad 32 metrų gylyje gulintis laivas yra stebėtinai geros būklės. Paskelbus akciją „Vazai“ gelbėti, į specialų fondą pradėjo plaukti pinigai. 333 metus jūros dugne pragulėjęs burlaivis buvo iškeltas.

„Vaza“ nuo 1990 metų eksponuojamas specialiai jam pastatytame muziejuje. Šiandien tai vienas populiariausių pasaulyje memorialinis laivo muziejus. Jame pabuvojo jau daugiau kaip 25 mln. lankytojų.

Kuklesnis laivo muziejus yra Portsmute. Specialiame pastate saugomas 33 metus praplaukiojęs ir 1545 metais nuskendęs 45 metrų ilgio flagmaninis karo laivas „Mary Rose“. Jūrų archeologai jo liekanas 1971 metais aptiko netoli Vaito salos. Daugiau kaip 500 metų po vandenių gulėjęs medinis laivo korpusas ir keli tūkstančiai artefaktų atsargiai buvo iškelti į paviršių. Ši operacija – viena ambicingiausių ir brangiausių projektų jūrų archeologijos istorijoje. Vien tik laivo korpuso iškėlimas ir jo apsaugojimas nuo atmosferinio poveikio kainavo daugiau kaip 4 mln. svarų sterlingų. Ilgą laiką visi radiniai buvo eksponuojami specialiame pastate. 2006 metais „Mary Rose“ globos komitetas nutarė statyti naują šio laivo muziejų. Darbai jau pradėti. Lėšas statybai aukoja privatūs asmenys, įmonės, finansiškai remia Portsmuto miesto taryba.

 

Miestų puošmenos

Europoje beveik nėra uostamiesčių, kurių krantines nepuoštų vienas ar keli istoriniai laivai. Jie mėgstami vietos gyventojų ir turistų. Tuo teko asmeniškai įsitikinti aplankius pusšimtį didesnių ir mažesnių uostų Baltijos ir Šiaurės jūrų pakrantėse.

Karaliaučiuje pagrindinis Pasaulinio vandenyno muziejaus eksponatas – 109 metrų ilgio mokslo tiriamasis laivas „Vitiazj“. Prieš Antrąjį pasaulinį karą tai buvo vokiečių krovininis-keleivinis garlaivis „Mars“. Po karo jis 18 metų tarnavo sovietų ekspedicinio laivyno flagmanu. Dabar jis stovi Priegliaus upėje beveik miesto centre.

Gdynėje prie pietinio molo svečius pasitinka šimtmetį jau atšventęs burlaivis „Dar Pomorza“. Buvusį vokiečių mokomąjį burlaivį 1929 m. nupirko Lenkijos pajūrio gyventojai už suaukotas lėšas ir perdavė Gdynės jūreivystės mokyklai. Iki 1983 m. juo plaukiojo Lenkijos jūreivystės mokyklų kadetai. Nupirkus naują burlaivį „Dar Młodieźy“, jis tapo muziejiniu laivu. Netoliese prie krantinės stovi dar vienas laivas-muziejus – Antrojo pasaulinio karo laikus menantis minininkas „Błyskawica“.

Plaukiant į Liubeką pro Travemiundę, vienoje jos krantinių dėmesį patraukia istorinis keturstiebis barkas „Passat“ iš garsiosios „Flying P“ serijos laivų. Panašus burlaivis „Pommern“, kurį savo miestui padovanojo E. Gustavo palikuonys, jau seniai tapo Marienhamno (Alandų salos) simboliu.

Ypač žavi skandinavų noras ir ryžtas išsaugoti jūrinės kultūros palikimą. Tik pavydėti galima švedų Geteborgui jo Marinistinio centro. Prie o krantinės rikiuojasi trylika įvairaus amžiaus ir paskirties laivų. Juose viskas išlikę taip, kaip buvo iki jų paskutinės kelionės į muziejų.

Nustebino Danijos miestelyje Ebeltoft (apie 8 tūkst. gyventojų) išsaugotas 1860 m. statybos tristiebis 71 metro ilgio fregatas „Jylland“. Švedijos Karlskronos miesto savivaldybė nepagailėjo 12 mln. kronų restauruoti šimtmetinį mokomąjį burlaivį „Jarrmas“ ir suteikti jam muziejinio laivo statusą.

Norvegijos sostinėje Osle prireikė kelių dienų norint apžiūrėti visus jūrai ir laivams skirtus muziejus. Tarp jų įspūdingiausi vikingų laivų, Turo Hejerdalo plausto „Kon-Tiki“ ir trijų ekspedicijų į Šiaurės ir Pietų ašigalius dalyvio „Fram“ memorialiniai muziejai.

Suomiai taip pat nepamiršta priminti savo ryšių su jūra. Turku uostamiesčio krantines puošia du įspūdingi burlaiviai-muziejai – „Suomen Jousten“ ir „Sigyn“.

 

Fotoreportažas
  • Senieji laivai – uostamiesčių pasididžiavimas ir puošmena-Foto-nr-2571_2572.jpg
  • Senieji laivai – uostamiesčių pasididžiavimas ir puošmena-Foto-nr-2571_2574.jpg
  • Senieji laivai – uostamiesčių pasididžiavimas ir puošmena-Foto-nr-2571_2575.jpg
  • Senieji laivai – uostamiesčių pasididžiavimas ir puošmena-Foto-nr-2571_2576.jpg
  • Senieji laivai – uostamiesčių pasididžiavimas ir puošmena-Foto-nr-2571_2577.jpg
  • Senieji laivai – uostamiesčių pasididžiavimas ir puošmena-Foto-nr-2571_2578.jpg
  • Senieji laivai – uostamiesčių pasididžiavimas ir puošmena-Foto-nr-2571_2579.jpg
  • Senieji laivai – uostamiesčių pasididžiavimas ir puošmena-Foto-nr-2571_2580.jpg
  • Senieji laivai – uostamiesčių pasididžiavimas ir puošmena-Foto-nr-2571_2581.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Senieji laivai – uostamiesčių pasididžiavimas ir puošmena "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.