Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

„Sensacija“ iš Estijos gelmių

Praėjusią savaitę per Lietuvą nuvilnijo sensacinga žinia - Estijos vandenyse surastas prieškario Lietuvos karo laivas „Prezidentas Smetona“. Tik ar tai kokia sensacija?

Juodais dūmais apsipylęs laivas „Prezidentas Smetona“ 1935 m nuotraukoje iš tolo įspėdavo kontrabandininkus ir šie sprukdavo.
Juodais dūmais apsipylęs laivas „Prezidentas Smetona“ 1935 m nuotraukoje iš tolo įspėdavo kontrabandininkus ir šie sprukdavo. @ nuotr.

Estai jau matė laivą

 

Dar 2011 metais „Albatroso“ paminklo statybai skirtoje knygutėje „Išplaukusiems ir negrįžusiems“ rašoma, kad „Baltijos jūroje aptiktas vienintelis tarpukario Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivas „Prezidentas Smetona. Estijos jūrų muziejaus istorikas Vellas Massas iš sonaro nuotraukos sprendė, kad laivas yra karinis. Sonaro nuotraukoje matomas antstatas laivugalyje, kur Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai buvo įrengta speciali kajutė“.

Iki šiol buvo skelbiamos dvi laivo „Prezidentas Smetona“ žūties versijos. Oficiali versija, kad 1945 m. sausio 11 d. lydėdamas laivų karavaną iš Helsinkio į Taliną laivas užplaukė ant minos ties Aegnos sala - apie 20 jūrmylių nuo Talino. Sprogimo metu žuvo 28 laivo įgulos nariai. Dar 27 buvo sužeisti. Kitų šaltinių duomenimis, Lietuvos laivą nuskandino vokiečių povandeninis laivas „U745“. Yra išlikę vokiečių povandeninio karo laivo vado raportas apie tai, kad laivai traukė plaukiojantį kraną iš Helsinkio į Taliną. Buvo paleistos dvi torpedos į taikinius ir užfiksuoti du sprogimai.

Estų tyrėjai išvydę laivo padėtį jūros dugne ir sumaitotą pirmagalį buvo linkę laikytis versijos, kad į laivą buvo paleista torpeda. Tą patį patvirtino ir laivą praėjusią savaitę išvydusios Lietuvos ekspedicijos nariai.

Estai buvo patvirtinę, kad laivas guli 83 metrų gylyje. Praėjusią savaitę Lietuvos ekspedicijos aprašymuose žiniasklaidoje nuskambėjo ir naujas skaičius - 85 metrai.

 

Artimesnė torpedavimo versija

 

Tai, kad Lietuvos ekspedicija pateikiama kaip laivo „Prezidentas Smetona“ suradėja, jau sukėlė nesusipratimų bangą. Šis „atradimas“ netgi sulygintas su Liudo Mažylio nuopelnu surandant Lietuvos Nepriklausomybės akto originalą. Protingam žmogui visiškai aišku, kad čia ir lyginti nėra ko. L.Mažylis surado dokumentą apie kurio buvimo vietą niekas nieko iki tol nebuvo sakęs.

Lietuvos ekspedicija surado laivo „Prezidentas Smetona“ vietą pagal estų pateiktas koordinates. Pagal analogiją su L.Mažyliu didžiausi laivo „Prezidentas Smetona“ suradimo nuopelnai tenka estams ir jų istorikui V.Massai.

Lietuvos ekspedicija tik nuplaukė į laivo žūties vietą, nuleido sonarą ir pamatė vaizdą po vandeniu. Jame, sprendžiant pagal ekspedicijos vadovo Vlado Žulkaus aiškinimą, matomas laivo priekis yra nulūžęs, iš to galima prielaida, kad laivas 1945 metais buvo torpeduotas ir nuskendo.

Tai yra tai, ką dar 2009 metais buvo patvirtinęs ir estų istorikas V.Massa.

Negalima teigti, kad lietuvių ekspedicija į Estijos vandenis nebuvo naudinga. Joje atpažintas ne tik jau seniai surastas laivas „Prezidentas Smetona“, bet ir patvirtintos kitų estams žinomų Lietuvos prieškario laivų nuskendimo vietos. Estijos vandenyse ilsisi garlaivis „Panevėžys“, kuris 1939 metais sudužo į uolas ir laivai „Utena“ bei „Kretinga“, žuvę 1941 metais.

Čia Lietuvos ekspedicija atliko tarsi giminaičio funkciją, kuris buvo pakviestas į lavoninę atpažinti savo artimą...  

 

Laivas - savotiškas nevykėlis

 

Oficialiai paskelbta tai, kas savaime buvo aišku, kad nei „Prezidento Smetonos“, nei kitų laivų Lietuva iš Estijos vandenų neiškels. Brangiai kainuotų ne tik jų iškėlimas, bet konservavimas sausumoje, jų priežiūra.

Nepaisant to, Lietuvoje atsirado patriotų, kurie ėmėsi gėdinti mūsų šalies funkcionierius, kad šie tik pinigus skaičiuoja ir neturi nei valstybinės savigarbos, nei istorinio mentaliteto. 

Kaip Lietuvoje atsirado karo laivas „Prezidentas Smetona“ ir kokį istorinį vaidmenį jis suvaidino, galima pasiskaityti 2015 m. rugpjūčio 10 d. „Klaipėdos“ priede „Jūra“ straipsnyje „Skaudi tiesa apie „Prezidentą Smetoną“. Čia nepagražinta tiesa apie šį laivą, kuris buvo ir savotiškas nevykėlis.

Iš Vokietijos jis pirktas 1927 metais apverktinos būklės, išteptas derva, kad nerūdytų. Jau pirmajame reise po remonto Klaipėdos uoste laivas vos nežuvo jūroje. Laivas netiko gaudyti kontrabandininkams, pakrančių apsauga jį nustojo naudoti. Laivas ilgai stovėjo niekam nereikalingas. Perduotas kariuomenei, bet beveik neplaukiojo, nes brangiai kainavo jo eksploatacija. Jam numatytų apsaugos funkcijų negalėjo vykdyti, nes buvo blogai ginkluotas. 1937 metais buvo išmestas ant seklumos ties Šventąja. Pastovios stovėjimo vietos Klaipėdos uoste neturėjo, o perėmus jį Vokietijai į laikinąjį Šventosios uostą pradžioje negalėjo įplaukti - glaudėsi Liepojoje. O kai 1939 metų vasarą pagilinus Šventosios uostą įplaukė iš jo po žiemos audrų jau nebegalėjo išplaukti. Išplukdė jau Lietuvą okupavę rusai - tik kitu pavadinimu, pradžioje „Pirmūnu“, o vėliau „Koralu“.

Lietuvai lyg ir nėra kuo didžiuotis šiuo laivu.   

 

 

Fotoreportažas
  • „Sensacija“ iš Estijos gelmių-Foto-nr-6502_6503.jpg
  • „Sensacija“ iš Estijos gelmių-Foto-nr-6502_6504.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "„Sensacija“ iš Estijos gelmių"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.