Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

„Sirakūzija“ - praeities „Titanikas“

Daugiau kaip prieš du tūkstančius metų buvo pastatytas ypatingas laivas, kokio vėliau nebuvo iki pat XIX amžiaus.

 Plakate vaizduojama, kaip Archimedas svertų pagalba į vandenį nuleidžia „Sirakūzija“
Plakate vaizduojama, kaip Archimedas svertų pagalba į vandenį nuleidžia „Sirakūzija“ @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Skirtingų epochų, bet panašūs

 

Maždaug 240 m. prieš Kristaus gimimą Sicilijos salos Sirakūzų mieste buvo nuleistas į vandenį didžiausias senovės laivas „Sirakūzija“. 1911 m. Šiaurės Airijoje Belfasto laivų statykloje nuo stapelių į vandenį nuslydo didžiausias pasaulyje to laikotarpio laivas „Titanikas“. Nepaisant to, kad jų gimtadienius skyrė tūkstanmečiai metų, abu jūrų titanai patyrė panašias kolizijas.

Iki tol nei graikai, nei britai nebuvo bandę statyti tokio dydžio laivų. Juos pastačius, Sirakūzų ir Belfasto laivų statytojams iškilo ta pati problema – kaip tuos titanus saugiai nuleisti į vandenį. Net šimtai vyrų nepajėgė nutempti krante stovinčios „Sirakūzijos“ į jūrą. Padėjo garsusis graikų mokslininkas Archimedas. Jis, pasitelkdamas į pagalbą savo paties sukonstruotą skriemulių ir lynų sistemą, vos su keliais vyrais sugebėjo nuvilkti laivą iki pakankamai gilios vietos jūroje.

„Titaniko“ nuleidimas į vandenį taip pat pareikalavo naujų technologijų. Iš Vokietijos buvo parvežtas galingas plaukiojantis kranas, pastatyti specialūs bėgiai nuo elingo iki upės, nuleidimo takelius dėl geresnio slydimo tepė skystu muilu ir žuvies taukais, kurių bendras kiekis siekė 23 tonas.

Abu laivai dėl dydžio ir keleiviams suteikiamo komforto amžininkų buvo vadinami plaukiojančiais miestais. Juos vienijo ir tragiškas likimas: abu nuskendo jau pirmosios kelionės metu. Skiriasi tik jų žinomumas. Jei „Titaniko“ istorija eskaluojama jau daugiau kaip šimtmetį, tai „Sirakūzijos“ vardą mažai kas girdėjo. Jos istorija įdomi ir intriguojanti. Kaip vyko šio laivo statyba ir kaip jis atrodė aprašė Antikos laikų istorikai Athenaeus, Moschionas ir kiti autoriai.

 

Karaliaus užsakymas

 

Sirakūzų karalius Hieronas II, valdęs 270-215 metais pr. m. e., norėdamas parodyti pasauliui kokią galią ir gerovę yra pasiekusi jo karalystė, nutarė pastatyti didžiulį ir prabangų laivą, kuris plaukiotų Viduržemio jūroje. Įgyvendinti šią užduotį jis pavedė to meto garsiam matematikui ir inžinieriui Archimedui. Pagal jo projektą ir jam vadovaujant laivą ėmėsi statyti kitas to meto garsus inžinierius Archijas iš Korinto.

Pasak Moschiono, plaukiojančio miesto statybai Hieronas II pasitelkė apie 300 įvairių specialybių amatininkų ir daugybę jų pagalbininkų. Jo įsakymu iš Etnos kalno šlaitų buvo atgabenta tiek medienos, kad jos būtų užtekę šešiasdešimties įprastų laivų statybai. Linų ir kanapių pluoštai, pikis bei kitos statybinės medžiagos atkeliavo iš Pirėnų pusiasalio.

Karaliui taip rūpėjo naujasis laivas, kad jis kasdien tikrino kaip vyksta darbai. Vos pusmetį užtruko didžiulio laivo korpuso statyba. Kokio jis buvo dydžio tiksliai nežinoma. Dėl to nesutaria net istorikai. Pasak vienų, laivo ilgis siekė 180 pėdų (55 m), kiti šaltiniai nurodo 360 pėdų (110 m). Istoriniai šaltiniai teigia, kad jis turėjo tris stiebus su burėmis ir 20 keliomis eilėmis išdėstytų suolų irkluotojams.

„Sirakūzijos“ dydis nebuvo vienintelis įspūdingas faktas, bylojantis apie jo išskirtinumą. Nemažiau stebina Antikos ir kitų laikų autorių pateikti duomenys apie laivo krovinius, ginkluotę, interjero dizainą, sukurtus patogumus įgulos nariams ir keleiviams. Karaliaus Hierono II užsakymas buvo įvykdytas su kaupu.

 

Saugus ir komfortabilus

 

„Sirakūzija“ pirmiausia statyta kaip prekybos laivas. Pasak Moschiono, į jį buvo galima pakrauti 10 tūkst. amforų su Sicilijos druska žuvims sūdyti, 600 tonų vilnos ir tiek pat kitų krovinių, 2 tūkst. indų vandens, skirto gėrimui ir maudytis. Prie to prisidėjo ir produktai įgulos maitinimui.

Tais laikais Viduržemio jūroje siautėjo piratai, todėl „Sirakūzija“ buvo įrengta ir kaip karo laivas. Ji turėjo 8 bokštelius: du laivo priekyje, du gale ir keturis per vidurį. Kiekviename iš jų specialiu lataku buvo galima ridenti akmenis ant priplaukusių priešų, šaudyti iš lankų. Išilgai bortų ėjo dantyta siena. Už jos slėpėsi garsioji Archimedo katapulta svaidanti 80 kilogramų akmenis. Paaukštintame laivo priekyje rikiavosi 600 karių, pasirengusių vykdyti vadų įsakymus. Tokios priemonės užtikrino, kad „Sirakūzijos“ nebuvo galima nei taranuoti, nei užgrobti abordažu.

Bene labiausiai „Sirakūzijos“ laive stebino įgulai ir keleiviams suteiktas komfortas. Jo novatoriškas dizainas ir dydis leido sukurti įvairias laisvalaikio zonas, įskaitant sodus su daugybe augalų ir vonias su karštu vandeniu. Aukštesniems pareigūnams ir garbingiems svečiams skirtų patalpų grindys buvo padengtos akmeninėmis mozaikomis, kurios vaizdavo scenas iš Homero „Iliados“. Daugelį patalpų puošė statulos ir paveikslai. Laivas turėjo biblioteką, gimnastikos salę, Afroditės šventyklą.

 

Tolimesnis likimas neaiškus

 

Nors Hieronas II ir didžiavosi naujuoju laivu, tačiau nespėjo juo pasinaudoti. „Sirakūzija“ tapo savo dydžio auka.

Ne visi senovės uostai galėjo priimti tokį titaną. Kita vertus galingoji Roma reikalavo laivą atiduoti jai arba jo atsisakyti. Graikams nugalėti romėnus net turint tokį pasaulio stebuklą nebuvo šansų.

Sirakūzų karalius sugalvojo gudrią išeitį. Jis nusprendė laivą dovanoti Egipto faraonui Ptolemėjui III. Oficialiai buvo paskelbta, kad laivas gabens didelį kiekį kviečių tuo metu bado ištiktiems egiptiečiams. Tikriausiai Hieronas II tikėjosi, kad jo nuostabusis laivas bus panaudotas Egipto kare su Roma ir tai užtikrins ramesnį gyvenimą Sirakūzams.

„Sirakūzija“ išplaukė į pirmąją kelionę iš Sicilijos į Šiaurės Afriką. Kas nutiko po to nemini jokie patikimi istoriniai šaltiniai. Gyvuoja dvi versijos: viena jų ir labiausiai tikėtina – laivas nuskendo nepasiekęs Egipto, kita – laivas pasiekė Aleksandriją ir ten buvo sunaikintas. Tačiau žinoma ir tai, kad keletas helenistinių valdovų bandė statyti panašius į „Sirokūzija“ laivus ir kai kuriems pavyko pastatyti net dar didesnes plaukiojančias tvirtoves.

 

Fotoreportažas
  • „Sirakūzija“ - praeities „Titanikas“-Foto-nr-8194_8195.jpg
  • „Sirakūzija“ - praeities „Titanikas“-Foto-nr-8194_8196.jpg
  • „Sirakūzija“ - praeities „Titanikas“-Foto-nr-8194_8197.jpg
  • „Sirakūzija“ - praeities „Titanikas“-Foto-nr-8194_8199.jpg
  • „Sirakūzija“ - praeities „Titanikas“-Foto-nr-8194_8200.jpg
  • „Sirakūzija“ - praeities „Titanikas“-Foto-nr-8194_8201.jpg
  • „Sirakūzija“ - praeities „Titanikas“-Foto-nr-8194_8202.jpg
  • „Sirakūzija“ - praeities „Titanikas“-Foto-nr-8194_8203.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "„Sirakūzija“ - praeities „Titanikas“ "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.