Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Skraidyti išleista - "Buriuotojo svajonės paukštė"

Klaipėdoje, Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga "Buriuotojo svajonės paukštė". Tiek jos autorius Arnoldas Čaikovskis, tiek pagrindinis knygos herojus buriuotojas Bronius Rožinskas jau ilsisi amžinybėje.

Vaizdai iš knygos Buriuotojo svajonių paukštė pristatymo Klaipėdoje.
Vaizdai iš knygos Buriuotojo svajonių paukštė pristatymo Klaipėdoje. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Sukniubo prie kompiuterio

Sovietmečiu Atlantą Lenkijoje statyta jachta, išplaukus iš Ščecino, įveikusį B.Rožinską pirmasis atrado iš Klaipėdos kilęs, Panevėžyje augęs, vilnietis žurnalistas Arnoldas Čaikovskis. Atsitiktinumas jį suvedė su buriuotojo B.Rožinsko giminaičiu Stanislovu Rožinsku, o per šį su B.Rožinsko dukra ir dabar JAV gyvenančia Nijole Rožinskaite Zelwinder. Ji Detroito lietuvių bendruomenės pirmininkė, kaip šokėja atvykdavo į lietuvių Dainų šventes Vilniuje ir pradėjo A.Čaikovskiui pasakoti savo tėvo istoriją.

1993 m. rugpjūčio 18 d. “Vakarinėse Naujienose” pasirodęs straipsnis "Buriuotojo svajonės paukštė" lietuviams buvo staigmena ir atradimas. Beveik niekas Lietuvoje iki tol nežinojo, kad buvo toks Bronius Rožinskas, kuris pasistatė jachta ir kartu su trijais lenkais 1962-1963 metais perplaukė Atlanto vandenyną.

A.Čaikovskis mirė 2010 metais. Dukra Džina Kasperavičienė prisiminė, kad jį rado sukniubusį prie kompiuterio su atverstu būsimosios knygos "Buriuotojo svajonės paukštė" puslapiu. Knygą "Buriuotojo svajonės paukštė" išleidęs Lietuvos marinistikos žurnalistų klubas "Marinus" rankraštį iš D.Kasparaviečienės gavo 2012 metų gruodį. Tai buvo kompiuterinis tekstas kartu su 52 nuotraukomis sudėtas į 90 A-4 formato puslapių. Daug ką teko iš esmės perdaryti, papildyti, iš naujo surasti ir perfotografuoti visas nuotraukas. Išleista 296 puslapių knyga su 160 nuotraukų.

 

Lenkų ar lietuvių žygis

Rengdamas knygą "Buriuotojo svajonės paukštė" Lietuvos marinistikos žurnalistų klubas "Marinus" nemažai archyvinės medžiagos gavo iš Lietuvos jūrų muziejaus. Jam tėvo dokumentus atidavė Nijolė Zelwinder".

Sutvarkęs šią medžiagą Lietuvos jūrų muziejus pirmasis Lietuvoje 2007 metais surengė išlikusių B.Rožinsko laiškų ir dokumentų parodą.

Mumyse ilgą laiką buvo dvilypis supratimas apie Broniaus Rožinsko žygį. Jis buvo lietuvis, bet turėjo Lenkijos pilietybę. Jo pastatyta jachta per Atlantą plaukė su Lenkijos vėliava ir įguloje buvo dar trys lenkai.

Dvilypiškumas išliko iki šiol. Vis daugiau klaipėdiečių pripažįsta, kad 1962-1963 metais per Atlantą perplaukęs ir po to JAV pareiškęs, kad tą žygį atliko Lietuvos garbei, padarė žygdarbį.

Dvilypumo jausmas lydėjo ir knygos sudarytojus. Ieškojome kampų, kurie ryškiai atskyrė lietuvį Bronių Rožinską nuo lenkų.

Jau vien tai, kad jo laiškai parašyti gražią lietuvių kalba daug ką pasako. Kita vertus, plaukimo metu jis susirašinėjo su šešerių metų sūnumi Virginijumi. Jam laiškai rašyti lenkų kalba.

 

Dukros atgarsiai

Į knygos "Buriuotojo svajonės paukštė" pristatymą iš JAV negalėjo atvykti buriuotojo B.Rožinsko dukra Nijolė Zelwinder. Ji parašė laišką:

Mieli draugai, svečiai iš toli ir arti, Klaipėdos savivaldybės ir Jūrų muziejaus atstovai, p. Olga Žaliene, Gediminai Pilaiti, Vidmantai Matuti, klubo “Marinus” buriuotojai ir visi čia susirinkę.

Sveikinu visus su šią ypatinga diena, kada žurnalisto ir rašytojo Arnoldo Čaikovskio parašyta ir Gedimino Pilaičio redaguota ir papildytą knygą yra oficialiai pristatoma Lietuvos visuomenei.

Labai džiaugiuosi, kad ši knyga yra išleista ir tuo pačiu laiku liūdžiu, kad mano tėtė nesusilaukė šio ypatingo momento.

Be galo mylėjau savo tėtę. Jis buvo man tėvas, mokytojas, draugas. Kartu mokinomės, kaip auginti ir elgtis su bitėmis, skaitėme knygas apie bičių gyvenimą. Kartu gaminome šovinius (tėtė mėgo medžioti), iki kol valdžia konfiskavo jam šautuvą. Kartu ryškinome nuotraukas: aš buvau atsakinga už chemikalus.

Mokino manę tėtė buriuoti, čiuožti ir iš jo išmokau, kaip beveik viską pataisyti namuose. Dar būdama maža, vietoje lėlių, vežimuke turėjau plaktukus, vinis ir kitus įrankius. Jis įskiepijo man

meilę astronomijai, astrofizikai, atrogeologijai, fizikai, matematikai.

Labai gailiuosi, kad negalėjau gyventi arti prie tėtės, būčiau daugiau sužinojusi apie jo kelionę, paskutinį jo gyvenimo etapą: jo sunkų gyvenimą Amerikoje, jo nelaimingą asmeninį gyvenimą, jo pasiaukojimą šeimai, vaikams. Bet man teko pasilikti ir gyventi Detroite.

Mano brolis Virginijus, gimė 15 metų vėliau. Buvo labai gabus. Baigė gimnaziją dviem metais ankščiau negu jo klasės draugai. Dar būdamas gimnazijoje paskutinius 2 metus lankė Santa Barbaros Universitetą nes jam gimnazijoje nebuvo pakankamo lygio fizikos ir matematikos. Net keturiolika Šiaurės Amerikos universitetų kvietė mano brolį lankyti jų universitetus. Iš (MIT) Massachusetts Institute of Techonology asmeniškai aplankė mano brolį du to universiteto atstovai, kurie įtikino jį studijuoti tame universitete. MIT baigė du fakultetus: plazmos fizika ir elektros inžinerija. Tolimesnius mokslus tęsė ir kėlė kvalifikaciją Kalifornijoje. Mano brolis gimnazijoje turėjo tris artimus draugus, amerikonus, kurie mano tėtę vadino “tėvas”; jie tapo buriuotojais. Kiekvienais metais vasarą Virginijus ir jo draugai susitikdavo ir buriuodavo įvairiuose pasaulio vandenyse.

Aš galėčiau daug daugiau papasakoti apie savo brolį, bet čia ne vieta. Norėjau tuo tik pažymėti, kad mano tėtės įtaka buvo visur.

Taip, mano tėtė buvo ypatingo būdo, švelnus, doras ir tuo pačiu metu stiprus žmogus. Veikė ramiai, nesiveržė į priekį, nesiskundė. Tą matome žygyje per Atlantą ir vėliau. Jam pakako žinoti ką jis nuveikė ir atitinkamai vertino šio žygio reikšmę. Svarbios jam buvo Tėvynė, šeima, jūra.

Likimas nebuvo jam palankus. Pergyvenimai pakirto jo sveikatą. Per anksti, būdamas tik 74 metų iškeliavo anapilin.

Taip, jis norėtų matyti iškeltą Trispalvę, išdidžiai jausti jos vėjuje plevėsuojančią galią, jaustis lietuviu - jūros vandenų nugalėtoju. Širdis jam skaudėjo, kad turėjo apleisti Tėvynę, kad negalėjo išplaukti iš Klaipėdos su lietuvių buriuotojų įgula ir viešai iškelta Lietuvos vėliava.Manau, kad dabar Lietuva supranta, Lietuvos buriuotojai supranta, kad jo žygis, jeigu būtų neatsargus kiekvienu momentu galėtų būti nutrauktas. Viskas buvo ilgai ir slaptai planuota, nes saugumo žmonės ir sovietų laivai buvo visur.

Tai buvo sunkūs laikai, nepalankus tokiems žygiams laikai, bet tėtė veržėsi, svajojo. Išnaudojo vienintelę jam likimo pateiktą progą ir Jo pasirinktas kelias nugalėti kliūtis, buvo vienintelis kelias.

Gal, kada Danės krantinėje stovės knechtas pažymėti dar vieną drąsų Lietuvos buriuotoją, Broniaus Rožinsko kelionė atgal į brangią Tėvynę pasieks finalą.

Gal …… tai bus jo paskutinis žygis.

Gal lietuviai jį supras, ir jūrą jį priims…

Esu labai dėkinga visiems klaipėdiečiams, Klaipėdos savivaldybei, Merui R. Taraškevičiui,

p. Olgai Žalienei, kurie padarė pirmuosius žingsnius įvertinant buriuotoją Bronių Rožinską. Esu dėkinga už šios knygos išleidimą Klaipėdos buriuotojų klubui “Marinus”, Vidmantui Matučiui už pastangas. Stasiui Lupkevičiui už pirmą pasirodžiusį straipsnį Lietuvos spaudoje. Jonui Limantui ir Gediminui Pilaičiui, kurie susisiekė su manim ir neapleido idėjos įamžinti šį tėtės žygį. Broliams Stanislovui ir Irenijui Rožinskams ir jų šeimoms, kurie veikė užnugaryje.

Be galo esu dėkinga a.a. rašytojui Arnoldui Čaikovskiui, kuris susidomėjo Broniaus Rožinsko gyvenimu ir jo svajone, Arnoldo šeimai už kantrybę.

Esu dėkinga visiems kurie, suprato kokiose aplinkybėse tėtė pasiryžo buriuoti per Atlantą.

Norėčiau dar karta išreikšti didelę padėką Klaipėdos klubo „Marinus“ buriuotojams, be kurių pastangų ši knyga tikriausiai nebūtų išleista.

Dovanokite, kad negaliu dalyvauti Knygos pristatyme. Planuoju aplankyti Lietuvą šią vasarą. Norėčiau pabaigti knechto projektą. Tikiu, kad susitiksime šią vasarą.

Dar kartą didelis ačiū visiems. Iki pasimatymo,

 

Pagarbiai,

Nijolė Rožinskaitė

 

Nuomonės apie knygą "Buriuotojo svajonių paukštė"

 

Velnio apsėstas buriuotojas

Vytautas Čepas, Klaipėdos miesto vicemeras:

Perskaičiau knyga per dvi dienas. Užfiksavau tris atradimus. Pirma, kad lietuvis visą laiką veržėsi ir ateityje veršis prie jūros, o valdžia trukdė ir visą laiką trukdys tą daryti. Aprašytos istorijos kaip valdžia kliudė buriuotojams tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje. Antra, lietuviams didvyris yra tik miręs. Gyvas didvyriu negali būti. Taip yra ne tik Broniaus Rožinsko atveju. Trečia, mes keliolika šimtmečių pjovėmės, pjaunamės ir dar matyt ilgai pjausimės su lenkais. Bronius Rožinskas, matyt, buvo kuklus žmogus. Neužfiksuota prisiminimuose kokio nors jo nesutarimai su lenkais. Bet kai jachta atplaukė į Jungtines Amerikos valstijas kilo aršus konfliktas tarp lietuvių ir lenkų.

Apie Broniaus Rožinsko žygį per Atlantą aš asmeniškai sužinojau kokiais 1998 metais. Žaviuosi šiuo žmogumi. Reikėjo būti velnio apsėstam, kad iš Lietuvos pardavės turtą išsikeltum į Lenkiją, sukišęs visus pinigus pasistatytum jachtą ir įveikęs daugybė kliūčių leistumeisi jachta per Atlantą. Padarytas didžiulis žygdarbis.

 

Gerai padaryta knyga

Romaldas Adomavičius, Lietuvos jūrų muziejaus laivybos istorikas:

Knyga "Buriuotojo svajonių paukštė" labai gerai padaryta. Knygoje daug dokumentų iš Lietuvos jūrų muziejaus archyvų. Knygos sudarytojai atliko istorikų darbą. Jie panaudojo visą įmanoma medžiagą. Žvelgiant į žygį iš lietuvių išeivijos spaudos susidarytų vienoks vaizdas, žvelgiant iš lenkų spaudos kitoks vaizdas, iš laiškų - dar kitoks. Sudarytojai pažvelgė į kelionę iš pačių įvairiausių vietų. Todėl susiformavo pakankamai platus bendras vaizdas.

Istoriškai žvelgiu į įvykių seką ir kaip istorikas klausiu - kodėl Bronius Rožinskas išvyko į Lenkiją, kodėl statėsi jachtą ir pasirinko kelią plaukti per Atlantą jachta? Jog galėjo išplaukti dideliu keleiviniu laivu? Tas žygis B.Rožinsko pasistatyta jachta svarbus tiek lenkams, tiek lietuviams. Mums tai buvo pirmasis lietuvių žygis per Atlantą. Lenkų literatūroje tas žygis pažymėtas, kaip pirmasis sėkmingas žygis per Atlantą po karo.

Kita vertus, kodėl lenkų literatūroje nutylimas jachtą stačiusio Broniaus Rožinsko indėlis, o labiau išaukštinamas lenkas Bohdanas Dacko? Galbūt todėl, kad B.Rožinskas nemokėjo anglų kalbos ir todėl jachtos valdymą savo rankose tarsi laikė B.Dacko.

Kodėl Lietuva tiek ilgai nežinojo apie tą iš Lietuvos kilusio buriuotojo žygį. Knygoje yra Zigmo Mačiuko laiškai. Vyresni buriuotojai puikiai žino šią legendinę asmenybę. 1963 metais Rožinskas Z.Mačiukui rašė laiškus iš Amerikos. Z.Mačiuko atsakymai iš šios dienos perspektyvos skaitosi įdomiai. Jis B.Rožinską laiškuose įvardina, kaip "gerbiamą draugą". Sovietinėje Lietuvoje plačiau kalbėti apie sėkmingą B.Rožinsko žygį per Atlantą Z.Mačiukas negalėjo. Todėl apie tą žygį Lietuvoje žinojo tik vienas kitas žmogus.

Nuplaukus į Ameriką Broniaus Rožinsko ranka rašytas tekstas: ... žygį aš padariau lietuvių tautos gerbei... greičiausiai yra sugalvotas Amerikos lietuvių. Abejonių dėl B.Rožinsko tautybės nėra. Jo laiškai rašyti švaria lietuvių kalba. Jo laiškuose neprasiveržia tautiškumas, bet matyt todėl, kad tai buvo žmogus, kuriam pompastiška - svetima. Už tai, kad B. Rožinskas savo lėšomis ir jėgomis statė laivą, perplaukė juo Atlanto vandenyną, įveikė dalį Ramiojo vandenyno, jo vardas turi būti įrašytas didžiosiomis raidėmis į Lietuvos buriavimo istoriją.


Buriuotojas iš didžiosios raidės

Linas Tamkvaitis, Lietuvos buriuotojų sąjungos generalinis sekretorius:

Šiemet sukanka 60 metų nuo pirmosios Kuršių marios regatos. Iki 1954 metų, Lietuvos buriuotojai geriausiu atveju galėjo plaukti iki Kiaulės nugaros. Į jūrą pirmą kartą jie išplaukė 1964 metais. Lenkijoje situacija buvo kitokia. Tai, kad B.Rožinskas pasistatęs jachta 1962 metais sugebėjo išplaukti į žygį per Atlantą tai patvirtina. situacija kitokia. Iš Lietuvos jis jokiu būdu nebūtų išplaukęs į tokį žygį. Akivaizdu, kad B.Rožinskas turėjo norą ne šiaip sau išvykti į Ameriką pas brolį. Jis galėjo į Ameriką plaukti ir garlaiviu. Idėja jachta įveikti Atlantą jo širdyje matyt buvo giliai ir seniai pasėta. Viska suplanuoti, surasti lėšų tokiai kelionei yra žygdarbis. Jo atminimą, nežiūrint to, kad jis buvo Lenkijos pilietis, turime saugoti. Skaitydami jo rašytus laiškus pastebime gražią lietuviška kalbą - galima įsitikinti, kad ne lenkas tokius laiškus rašė. Tai buvo lietuvis ir buriuotojas iš didžiosios raidės. Jis vertas, kad Klaipėdoje atsirastų jam skirtas knechtas. Kad išleista knyga "Buriuotojo svajonių paukštė" taip pat savotiškas žygdarbis. Parašyti tokią knyga yra sunkus, juodas darbas. Reikia nulenkti galvą, kad klubas "Marinus" šį darbą padarė. manau, kad

buriuotojai šiltai sutiks šią knygą. Buriuoti pradėjau prieš 50 metų. Daug ką žinau. Bet šią knygą buvo malonu pavartyti. Joje atradau daug ko naujo ne tik apie B.Rožinsko kelionę, bet ir apie Lietuvos buriavimą

 

Steponas Kudzevičius, buriuotojas, legendinės jachtos "Lietuva", kuri pirmoji iš lietuvių jachtų apiplaukė aplink pasaulį, kapitonas:

Nedaug liko Broniaus Rožinsko amžininkų. Kiek žinau jūrų kapitonas Eimutis Astikas yra buriavęs su juo Trakų ežeruose. Aš pradėjau buriuoti 1959 metais. Apie B.Rožinsko žygį ilgą laiką nieko nežinojau. Lenkų literatūroje buvau skaitęs apie jachtą "Hermes II", bet ten B.Rožinskas neakcentuotas. Pirmą kartą apie B.Rožinską išgirdau gal kokiais 1997 metais. Jis buvo neeilinė asmenybė. Matyt nebuvo jam kitos išeities, kaip įgyvendinti savo svajonę išplaukiant iš Lenkijos. Prisimenu, kad dar 1992 metais kai su jachta "Lietuva" plaukėme iš Klaipėdos susidūrėme su baisiomis biurokratinėmis liūtimis. Todėl aišku, kad B.Rožinskui sovietų laikais išplaukti iš Klaipėdos nebuvo jokių galimybių. Kitas akcentas, kad dideli žygiai greitai pamirštami. Kai plaukėme aplink pasaulį po B.Rožinsko žygio jau buvo praėję 30 metų. Amerikoje niekas jo nebeprisiminė. Ir mes pirmieji apiplaukę aplink pasaulį buvome pamiršti jau po trijų metų, kai pradėta garsint, kad pirmoji jachta apiplaukusi aplink pasaulį buvo "Laisvė". Tą klaidą mūsų prašymu ištaisė, bet mūsų dėl to atsiprašė ne visi.

 

Mes jų proveržių negalime suprasti

Sigitas Šileris, jūrų kapitonas:

Man kyla klausimas, kas jį vertė išvykti iš Lietuvos, kas vertė statytis jachtą ir plaukti per Atlantą. Kas vertė kitus lietuvius bėgti iš laivų. Žinau atveją, kai pabėgo komjaunuolis jūrininkas, kurio motina buvo partinės organizacijos sekretorė. Tik dėl to, kad jo motina buvo aukšto lygio partietė, aš, kaip laivo kapitonas nenukentėjau. Už ką bausi kapitoną, kai tėvai partiniai darbuotojai, o sūnus bėga į... Laisvės šalį. Mes negalime suprasti jų, nes neįlįsime į jų dūšią.

Ir B.Rožinskas dar būdamas Lietuvoje, matyt, svarstė įvairius būdus, kaip išvykti į JAV pas brolį. Pasirinko legalią emigraciją į Lenkiją. Matyt, jo žmona buvo lenkė, nes kitaip nebūtų išleidę.

Kita nesuprantama linija yra nuolatinis konfliktas tarp lietuvių ir lenkų. Prisimenu, kad mano tėvas ypač nemėgo lenkų. Jis buvo Lietuvos armijos kareivis, kariavo su lenkais. Pasakojo istoriją, kaip su juo blogai pasielgė lenkai, kai pagavo, išrengė ir paleido nuogą. Kitą kartą tėvas su savo draugais lietuviais į nelaisvę paėmė 20 lenkų. Kiek jiems buvo džiaugsmo.

Mes, jūrininkai jokio antagonizmo lenkams nejautėme. Būdavo, jei Afrikoje gaudydamas žuvis kur nors sutiksi lenką, su juo kalbėdavomės kaip su broliu, nes kilęs beveik iš tų pačių kraštų. Matyt panašiai buvo ir Rožinskui. Jis buvo etninis lietuvis, bet teko priimti Lenkijos pilietybę, plaukė su jachta, kur plevėsavo Lenkijos vėliava.

Manau, kad lietuvių bendruomenė Amerikoje B.Rožinską priėmė ne itin mielai dėl tų pačių priežasčių, kad jis buvo Lenkijos pilietis, atplaukė su Lenkijos vėliava. Aš 1993 metais studijavau JAV ir pajutau, koks ten yra neigiamas lietuvių požiūris į lenkus.

Greičiausiai JAV lietuviai nesuprato, kad B.Rožinskas tuo metu niekaip negalėjo atplaukti į JAV su kitokia nei Lenkijos vėliava.

 

Buriuotoją lydėjo sėkmė

Adomas Alekna, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas:

Broniaus Rožinsko pavyzdys įrodo, kad norėdamas pasiekti savo svajonę žmogus turi įdėti labai daug pastangų, parodyti ryžtą. Plaukiant jūromis labai svarbus dalykas yra sėkmė. B.Rožinskui sekėsi. Tuo metu vienintelės oro spėjimo priemonės buvo barografas ir barometras. Reikėjo turėti ir daug supratimo, kad plaukdamas per Atlantą, Ramųjį vandenyną nesusidurtum su dažnai ten siautėjančiomis audromis. Galiu drąsiai teigti, kad B.Rožinskui pasisekė. Jo jachtą bene didžiausia audrą užklupo ne kur nors vandenyne, o Baltijos jūroje. Tiesa, Baltija mažiems laiveliams per štormą nėra maloni.

 

Pykome, kai mus vadino rusais

Petras Bekėža, Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas, Klaipėdos miesto Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos pirmininkas:

Jūrininkai, buriuotojai ir žvejai yra tie žmonės ant kurių laikosi Lietuva kaip jūrinė valstybė. Man nėra jokių abejonių, kad dūšioje B.Rožinskas buvo lietuvis.

Prisimenu tarybinius laikus. Iš įvairių Lietuvos kampelių vaikinai stojo į Klaipėdos jūreivystės mokyklą, baigė ją ir ėjo į laivus, kurie plaukiojo su raudona SSRS vėliava. Dūšioje mes buvome lietuviai. Pykdavome, jei kas nors sakydavo, kad esame rusai. Bronius Rožinskas - lietuvaitis savo dvasia kaip pirmasis lietuvis buriuotojas įveikęs Atlantą išgarsino Lietuvą. Be jokios abejonės reikia ir kuo greičiau Klaipėdoje Buriuotojų krantinėje pastatyti knechtą (tumbą), skirta Broniui Rožinskui.

 

 

Fotoreportažas
  • Skraidyti išleista - Buriuotojo svajonės paukštė-Foto-nr-1827_1836.jpg
  • Skraidyti išleista - Buriuotojo svajonės paukštė-Foto-nr-1827_1828.jpg
  • Skraidyti išleista - Buriuotojo svajonės paukštė-Foto-nr-1827_1829.jpg
  • Skraidyti išleista - Buriuotojo svajonės paukštė-Foto-nr-1827_1830.jpg
  • Skraidyti išleista - Buriuotojo svajonės paukštė-Foto-nr-1827_1831.jpg
  • Skraidyti išleista - Buriuotojo svajonės paukštė-Foto-nr-1827_1832.jpg
  • Skraidyti išleista - Buriuotojo svajonės paukštė-Foto-nr-1827_1833.jpg
  • Skraidyti išleista - Buriuotojo svajonės paukštė-Foto-nr-1827_1834.jpg
  • Skraidyti išleista - Buriuotojo svajonės paukštė-Foto-nr-1827_1835.jpg
  • Skraidyti išleista - Buriuotojo svajonės paukštė-Foto-nr-1827_1837.jpg
  • Skraidyti išleista - Buriuotojo svajonės paukštė-Foto-nr-1827_1838.jpg
  • Skraidyti išleista - Buriuotojo svajonės paukštė-Foto-nr-1827_1839.jpg
  • Skraidyti išleista - Buriuotojo svajonės paukštė-Foto-nr-1827_1840.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Skraidyti išleista - "Buriuotojo svajonės paukštė""

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.