Ilgus dešimtmečius apie pirmąjį Klaipėdos uosto kapitoną Liudviką Stulpiną nieko nekalbėta. Jo tarsi nebuvo, nors jis Klaipėdos uostui ypač reikšmingas.
Sovietmetį pamirštas uosto kapitonas

Liudvikas Stulpinas (1871-1934)
Gimė - 1871 m. gruodžio 4 d. Jomantuose, Telšių apskrityje
Nuo 15 metų Liepojoje dirbo jaunesniojo jūreivio (jungos) pareigose latvių burlaivyje.
1900-1903 m. mokėsi Liepojos navigacijos mokykloje jau būdamas bocmanu
1908 m. paskirtas laivo „Lithuania“ kapitonu.
1909-1913 m. dirbo laivo „Birma“ kapitonu.
1913-1918 m. – laivo „Russia“ kapitonas
1918 m. tapo Lietuvos Respublikos konsulu Liepojoje.
Nuo 1923 m. iki pat mirties 1934 m. ėjo Klaipėdos uosto kapitono pareigas
1929 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu.
Mirė – 1934 m. liepos 15 d. Klaipėdoje
Įamžintas atkūrus nepriklausomybę
1923 metų vasarą Klaipėdos uosto viršininko pareigas iš Ričardas Visockio perėmė jūrų kapitonas Liudvikas Stulpinas ir jas ėjo iki 1924 metų vasaros, kai perdavė suformuotai Klaipėdos uosto tarybai. Paraleliai L.Stulpinas nuo 1923 metų iki pat mirties 1934 metais ėjo Klaipėdos uosto kapitono pareigas.
Tai, kad jis sąžiningai tarnavo Lietuvai jos nepriklausomybės laikotarpiu ir lėmė jo užmarštį sovietmečiu. Tik 1988 m. įkurta iniciatyvinė grupė Liudviko Stulpino atminimui įamžinti, kurios pirmininku tapo jūrininkas Kazimieras Povilaitis. Ji rūpinosi sugriauto paminklo Smiltynės kapinaitėse atstatymu, skulptūrinio biusto prie namo, kuriame gyveno ir dirbo pirmasis uosto kapitonas, pastatymu.
1990 m. birželį atidengtas paminklas Smiltynės kapinaitėse. 1991 m. liepą prie namo Sankryžos g. 7, kuriame gyveno kapitonas, atidengta memorialinė lenta ir skulptūrinis biustas. 1991 m. sukurtas medalis „Jūrų kapitonas Liudvikas Stulpinas“. 1997 m. Klaipėdos 28-ajai vidurinei mokyklai suteiktas jūrų kapitono Liudviko Stulpino vardas. 2006 m. joje atidarytas pirmojo Klaipėdos uosto kapitono muziejus. 2008 m. sukurtas dokumentinis filmas „Liudvikas Stulpinas. Pirmasis Klaipėdos uosto kapitonas“. 2008 m. rugpjūčio 22 d. pažintiniame Jomantų miško take Telšių rajonas, netoli kapitono gimtinės, atidengtas paminklinis akmuo „Vėjų rožė“ Kasmet Jūros šventės metu pagerbiamas pirmasis Klaipėdos uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas. Rengiamas Liudviko Stulpino vardo medalis, kuris būtų teikiamas už ypatingus nuopelnus Lietuvos vandens transportui ir jūrų pramonei.
Pradėjo nuo burlaivio jungos
Būsimasis kapitonas gimė 1871 m. gruodžio 4 d. Telšių apskrities Viešvėnų parapijos Jomantų kaime Kazimiero ir Juozefatos šeimoje. Turėjo tris brolius. Anksti neteko tėvų, todėl nuo 14 metų teko ieškotis darbo. Liepojoje į akis krito laivų eilės. Burlaivyje „Honoria“ pavyko įsidarbinti junga. Paskui plaukiojo estų būriniais laivais. Su latvių ir estų burlaiviais išmaišė kone visus pasaulio vandenynus. Beplaukiojant burlaiviu patyrė avariją, kuri vos nesibaigė žūtimi. Vėliau penkerius metus tarnavo ledlaužyje „Ledokol II“. Iš jų du su puse metų dalyvavo arktinėje ekspedicijoje į Šiaurės ašigalio sritį – Špicbergeno salyną. Vaikystę praleidęs tolokai nuo jūros, kartą susidūręs su jos stichija, vandenis pamilo visam gyvenimui.
Sutaupęs kiek pinigų trejus metus mokėsi Liepojos navigacijos mokykloje, kurioje įgijo tolimojo plaukiojimo kapitono diplomą. Kurį laiką tarnavo Liepojos uosto valdybos statybos skyriuje, kur įgijo uosto įrengimų ir gilinimų darbų patirties. Šturmano vietą gavo Liepojoje registruotame burlaivyje „Henrich Catcherina“.
Sunkiomis akimirkomis išlikdavo ramus
1907 metais rusų Rytų Azijos garlaivių bendrovė įsteigė liniją tarp Liepojos ir JAV Niujorko. Pradžioje linijoje plaukiojo laivai „Livonia“ ir „Arkonia“, vėliau ir „Estonia“, „Lithuania“. L.Stulpinas šturmanu buvo perkeltas į 16 tūkst. dedveito „Estonia“.
"Stulpinas buvo labai mandagus. Visados korektiškas. Labai rimtai atlikdavo savo pareigas, už tai buvo visų labai aukštai vertinamas. Taip pat ir keleivių tarpe jis buvo gerbiamas už tai, kad mielu noru visiems patarnaudavo ir jautriai visus suprasdavo. Visiems, kas tik į jį kreipdavosi, jis paga visą išgalę stengėsi padėti. Visi tarnautojai ir valdiniai gerbė už taktingą ir teisingą jo elgesį. Liudas niekuomet nerėkdavo ir nesikoliodavo, tačiau drausmę palaikydavo griežtą. Visi mielai ir dideliu atsidėjimu vykdydavo jo įsakymus. Draugų tarpe jis buvo linksmas ir mylimas.", – taip apie L.Stulpiną atsiliepė „Estonia“ laivo vyriausiasis inžinierius mechanikas Šlioseris.
1909 metų pabaigoje L.Stulpinas buvo paskirtas „Lithuania“ kapitonu. Tai buvo šiek tiek didesnis laivas už „Estonia“. 1910 metų pavasarį laivas per tirštą rūką užšoko ant uolos ties Škotijos krantais. Laive buvo 700 keleivių, kilo panika. Kapitonas L.Stulpinas elgėsi šaltakraujiškai. Įsitikinęs, kad nukentėjo tik priekinė laivo dalis, jis atsitraukė nuo uolos ir lydimas anglų kreiserio „Lithuania“ nuplukdė į Newcastle uostą.
Tų pačiu 1910 metų žiemą audros metu „Lithuania“ išgelbėjo Baltijos jūroje skęstantį vokiečių būrinio laivo įgulą. Už tai L. Stulpinas apdovanotas „Goldene Krone“ III laipsnio ordinu.
1911 metais L.Stulpinas tapo vieno didžiausių ir geriausių Rusijos Rytų Azijos kompanijos laivų „Birma“ kapitonu. Tų pačių metų žiemą 960 keleivių plukdžiusi „Birma“ pateko į žiaurią audrą – orkaną. Kova su stichija tęsėsi kelias paras. Gelbėjimo valtys buvo nutrauktos ir nusviestos į okeaną. Viršutinio denio patalpų durys buvo sudaužytos, į vidų skverbėsi vanduo. Sustojo garlaivio variklis. Laivą svaidė bangos. Kapitonas L.Stulpinas ramino keleivius pasakodamas istorijas iš jūrinio gyvenimo, aiškino, kad ši stichija ne baisiausias įvykis. Kapitono Liudviko Stulpino vadovaujama įgula suremontavo variklį ir sėkmingai pasiekė Niujorką.
Atplaukus į Niujorką „Birmos“ kelionė buvo aprašyta Amerikos laikraščiuose, kapitonas L.Stulpinas buvo vaizduojamas kaip didvyris. Sunkiausiomis valandomis jis toks ir buvo – išliko ramus, jo įsakymai buvo tikslūs, tokie, kokius gali duoti didelės patirties ir tvirto būdo jūrininkas.
Plukdė ginklus, pabėgėlius
Ne kiekvienas šiais laikais išgirdęs pagalbos šauksmą skuba padėti kitam. 1912 m. balandžio 14 d. į Atlanto vandenyne skendusio „Titaniko“ SOS signalą Liudviko Stulpino vadovaujama įgula atsiliepė iškart. Pakeitusi kursą skubėjo į nelaimės vietą. Pritrūko ne tik laiko... Nelaimės vieta turėjo būti pasiekta per 6-8 valandas. Ruoštasi į laivą priimti kiek galima daugiau išsigelbėjusiųjų. Deja, klaidingai buvo perduotos koordinatės. Atplaukę į vietą jokio skęstančio laivo nerado. Tikriausiai kapitonas tada išgyveno ne mažiau negu galvodamas apie krante jo laukiančią žmoną Veroniką bei sūnus Aleksandrą ir Napoleoną.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui didžiausiu Rusijos Rytų Azijos kompanijos transporto laivu „Russia“ L.Stulpinas Baltijos jūra plukdė kareivius ir šaudmenis. Kartais jam tekdavo persekioti ir priešo transportinius laivus. Už nuopelnus lietuvis kapitonas Liudvikas Stulpinas apdovanotas šventojo Stanislovo ordinu su kalavijais, buvo išrinktas Baltijos jūrininkų sąjungos pirmininku.
1918 metais po revoliucijos Rusijoje L.Stulpinas buvo suimtas, pasodintas Helsinkio kalėjime kaltintas, neva norėjęs parduoti Rusijos Rytų Azijos kompanijos laivus. Grėsė mirties bausmė. Jūrininkams užtarus jis buvo paleistas. Laivas „Russia“ buvo perduotas tarptautiniam Raudonajam kryžiui. L.Stulpinas kurį laiką gyveno Danijoje, laivu „Russia“ plukdė pabėgėlius.
Darbas Lietuvos labui
Baigiantis 1918 metams grįžo į Liepoją. Bandė verstis miško prekyba. Buvo pakviestas Liepojoje eiti Lietuvos konsulo pareigas. Dirbdamas konsulu lankėsi Londone, mėgino įvairių garlaivių kompanijų savininkus sudominti steigti Lietuvos prekybos laivyną. Bet tam buvo nepalanki dirva pačioje Lietuvoje, kuri dar nesuvokė, kad reikia savo laivyno.
1923 metais L.Stulpinas buvo pakviestas eiti Klaipėdos uosto viršininko pareigas. Metė miško prekybos verslą, su dideliais nustoliais likvidavo savo turtą Liepojoje ir atvyko į Klaipėdą.
Nuo 1923 m. atgautame Klaipėdos krašte L.Stulpinas dešimtmetį dirbo uosto viršininku, buvo Lietuvos jūrininkų sąjungos įkūrimo iniciatorius. Didžiulis noras turėti savo lietuvišką laivyną vertė kapitoną rašyti prašymus vyriausybei, reikalauti įkurti Jūreivystės mokyklą. Tačiau Baltijos jūroje plazdančios lietuviškos trispalvės savo gyvenimą jūrai paskyrusiam žmogui nebuvo lemta išvysti. 1934 m. liepos 15 d. po sunkios ligos Lietuvos kapitonas Liudvikas Stulpinas mirė. „Palaidokite mane prie jūros…“ – toks buvo paskutinis jo noras...