Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Spalvinga portugalų burlaivio istorija

Pastaruosius 500 metų daugybė navigatorių, nuotykių ieškotojų ir net valstybių ieškojo portugalų burlaivio „Flor de la Mar“ nuolaužų, kuriose guli didžiausias žinomas lobis, dingęs nuo žemės paviršiaus.

Portugalų karakos išplaukia iš Lisabonos į Rytų Indiją ir kitus kraštus.  Dail. Theodore de Bay graviūra 1592 metai.
Portugalų karakos išplaukia iš Lisabonos į Rytų Indiją ir kitus kraštus. Dail. Theodore de Bay graviūra 1592 metai. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Dingęs lobis neduoda ramybės

 

Kokios vertybės buvo laivu gabenamos Portugalijos karaliui Emanueliui I liudija istoriniai dokumentai, tačiau iki šiol nežinoma kurioje vietoje jos nugarmėjo į dugną. Dėl netikslių to meto žemėlapių, paieškos zona labai išsiplėtė. Bent keletą kartų jau buvo skelbiama apie „Flor de la Mar“ palaikų atradimą, deja nei vienas toks pranešimas nebuvo patvirtintas konkrečiais faktais.

Šiuolaikiniame sąmokslų teorijų ir fake news amžiuje jau pradėta spėlioti ar tik portugalų kolonijos Indijoje gubernatorius Alfonsas de Albukerkė (Albuquerque) nebus sąmoningai paskandinęs laivą ir paslėpęs lobį, užuot jį perdavęs karaliui. Juk ne vienas Portugalijos kolonijų gubernatorius pasižymėjo korupcija ir taip praturtėdavo prieš išeidamas į pensiją.

Portugalai tokias kalbas laiko siaubingu įžeidimu jų nacionaliniam didvyriui, sukūrusiam Portugalijos imperiją Indijos vandenyne. Kita vertus, jeigu jam ir pavyko pasisavinti nemažą dalį užkariauto grobio, jis nebūtų galėjęs ilgai juo mėgautis. Albukerkė mirė Indijos vandenyne praėjus vos keturiems metams po to, kai nuskendo „Flor de la Mar“.

Kol vis dar vyksta prarasto lobio paieškos, kol Portugalija, Indonezija ir Malaizija vis dar reikalauja išskirtinių jo gelbėjimo teisių, Malakos uoste glaudžiasi tiksli natūralaus dydžio „Flor de la Mar“ replika, kuri Malaizijos jūrų muziejaus lankytojams primena spalvingą portugalo laivo istoriją.

 

Didžiausia viduramžių karaka

 

1502 metais Lisabonoje buvo pastatytas vienas didžiausių ir pažangiausiu to meto laivų. Dėl išskirtinio dydžio ir neįprastos formos jam suteikė romantišką  „Flor de la Mar“ („Jūros gėlė“) pavadinimą. Naujasis portugalų laivas savo dydžiu beveik dvigubai lenkė tuometines karakas – Viduržemio jūros regione paplitusius burlaivius. Tai buvo 400 tonų talpos 36 metrų ilgio laivas su labai aukštais antstatais laivo priekyje ir gale. Jo ginkluotę sudarė 40 patrankų, išdėstytų trijuose deniuose ir aukštame laivagalyje. Tai leido įgulai naikinti priešus jūroje ir pakrančių tvirtovėse.

Tokį galingą ir talpų laivą portugalų laivų statytojai sukūrė specialiai kelionėms į Indiją, kurios turtai viliojo Portugalijos karalystę. Po to, kai garsus portugalų jūrininkas Vaskas da Gama atrodo jūros kelią į Indiją, portugalai siekė valdyti šį regioną nesidalindami jo turtais su jokia kita Europos jūrine valstybe.

Trijų stiebų karaka „Flor de la Mar“ buvo pakankamai talpi, kad galėtų gabenti didelius kiekius rytietiškų prekių, tarp jų Europoje labai vertinamus prieskonius. Tačiau šio laivo konstrukcija neužtikrino jam pakankamą stabilumą audringoje jūroje. Tai išaiškėjo jau po pirmųjų tolimų reisų.

 

Įstrigo Mozambiko saloje

 

Į savo pirmąją kelionę iš Lisabonos į Indiją „Flor de la Mar“ išplaukė tais pačiais metais, kai buvo pastatytas. Įdomu, kad tuomet jam vadovavo garsaus portugalų jūrininko Vasko da Gamos pusbrolis  Estevão da Gama, taip pat puikus to meto navigatorius ir tyrinėtojas.

Pirmoji „Flor de la Mar“ kelionė buvo kupina įvairiausių nuotykių. Iki viršaus prieskoniais prikrautam burlaiviui sunkiai sekėsi manevruoti pučiant nepalankiems vėjams. Stiprios srovės Mozambiko sąsiauryje, kuris skiria Madagaskarą ir pietryčių Afrikos krantą, tapo jam tikrais spąstais. Čia patirta avarija privertė namo grįžtantį laivą sustoti ilgam remontui.

Į kitą reisą iš Lisabonos į Indiją „Flor de la Mar“ išplaukė 1505 metais. Grįžtant atgal, laivas vėl susidūrė su sunkumais Mozambiko sąsiauryje. Dėl remonto jam teko prisišvartuoti vos 1,5 kvadratinio kilometro dydžio koralinėje Mozambiko saloje. Įgula, kiek paremontavusi laivą, ne kartą bandė plaukti toliau, tačiau vis susidurdavo su problemomis, kurios priversdavo grįžti į salą ir iš naujo imtis remonto.

Laivas ir juo nusivylęs kapitonas João da Nova ilgam įstrigo Mozambiko salelėje. Praėjus beveik metams, juos čia rado portugalų flotilė, pasiųsta užtikrinti Portugalijos dominavimą Indijos vandenyne. Prieskonius perkrovus į laivą, plaukiantį Portugalijon, „Flor de la Mar“ ir jos kapitonui buvo įsakyta pasilikti tolesnei misijai Indijos vandenyne. Nuo tol Portugalija niekada nebematė savo didžiausio burlaivio „Flor de la Mar“.

 

Suviliojo Malakos turtai

 

Pasilikęs Indijos vandenyne, „Flor de la Mar“ dalyvavo žiauriuose reiduose prieš nieko neįtariančius Arabijos ir Indijos pajūrio miestus. Po dviejų metų, praleistų plėšikaujant aplink Indijos vandenyną, jis tapo Portugalijos Indijos gubernatoriaus Alfonso de Albukerkės flagmaniniu laivu.

Po eilės mūšių jūroje ir užkariautų teritorijų Indijoje, garsusis portugalų karvedys atkreipė dėmesį į Malaką. Dar Vaskas da Gamas, grįžęs iš Indijos, pasakojo apie fantastiškai turtingą miestą, Malaka, kuriame prekiaujama visomis Azijos prekėmis. Nors Albukerkė turėjo tik mažas karines pajėgas – 700 portugalų ir apie 300 lojalių portugalams indų karių, jis nusprendė įveikti sultono armiją.

Po negailestingo mūšio, kuriame dalyvavo ir „Flor de la Mar“, 1511 metų vasarą Malaka buvo užkariauta. Apiplėšęs miestą ir palikęs jame nedidelę įgulą, Alfonsas de Albukerkė, pasiėmęs pasakiškai turtingą grobį, su „Flor de la Mar“ ir dar dviem laivais išplaukė į Indiją. Iš ten užgrobtas lobis turėjo būti išsiųstos į Lisaboną Portugalijos karaliui Emanueliui I.

 

Prarastas lobis

 

Istorikai teigia, kad tada buvo gabenamas pats brangiausias grobis, kuris kada nors atsidūrė Portugalijos laivuose. Pasak įvairių šaltinių, jį sudarė 60 tonų aukso iš Malakos sultono namų, 200 dėžių, užpildytų deimantais, rubinais ir smaragdais. Remiantis Malaizijos jūrų muziejaus atliktais tyrimais, tarp nuskendusių brangenybių gali būti ir 4 natūralaus dydžio sėdintys liūtai, išlieti iš gryno aukso.

Paprastai šiltuose Indijos vandenyse plaukiojantys mediniai laivai išgyvendavo maždaug ketverius metus, kol jų korpusus sugriauždavo jūros termitai. Iki Malakos užgrobimo „Flor de la Mar“ jūrose buvo praleidusi jau devynerius metus.

Malakos sąsiauryje netoli Sumatros krantų portugalų laivus užklupo stipri audra. Didžiulės bangos manevringumu nepasižymintį burlaivį nubloškė ant rifų. 1511 metų lapkričio 20 dienos naktį „Flor de la Mar“ perlūžo į dvi dalis ir nuskendo. Kartu su juo buvo prarastas ir lobis, kurio iki šiol niekas nerado.

Per stebuklą išsigelbėjęs Alfonsas de Albukerkė vėliau labiausiai apgailestavo, kad jam nepavyko išgelbėti aukso karūnos, kardo ir rubino žiedo, kuriuos Siamo karalius siuntė Portugalijos karaliui Emanueliui I.

 

Fotoreportažas
  • Spalvinga portugalų burlaivio istorija-Foto-nr-9121_9122.jpg
  • Spalvinga portugalų burlaivio istorija-Foto-nr-9121_9123.jpg
  • Spalvinga portugalų burlaivio istorija-Foto-nr-9121_9124.jpg
  • Spalvinga portugalų burlaivio istorija-Foto-nr-9121_9125.jpg
  • Spalvinga portugalų burlaivio istorija-Foto-nr-9121_9126.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Spalvinga portugalų burlaivio istorija "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.