Stilius
Kam reikalingas uostas Šventojoje?
Dalis asmenų siekia įtikinti naująją Vyriausybę, kad Šventojoje būtina atstatyti jūrinį uostą, nors Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija tą veiklą nuosekliai jau vykdo keletą metų.
Elingui reikia pačių keisčiausių pasiūlymų
Klaipėdos laivų remontas, architektai ir jūrinė bendruomenė yra ieškojimų kelyje kaip tinkamai panaudoti dabar pilko elingo erdves. Jis daliai žmonių atrodo kaip Klaipėdos karūna.
Kapitonus sužavėjo cerkvės jūriniai motyvai
Iš visų religinių koncesijų puoselėjant jūrininkystę Klaipėdoje daugiausiai yra nuveikusi Švento Mykolo Apvaizdos cerkvė Smiltelės gatvėje.
Namai ant vandens stebina dizainu
Vokietijoje ypač populiarėja architekto Andreas Hofmano suprojektuoti namai ant vandens – šiuolaikinio dizaino lydinys puikiai įsikomponuojantis į aplinką gražiose vietose ežere ar upėje.
Naujas sezonas – po „Meridiano“ burėmis
Klaipėdos miesto simbolis burlaivis „Meridianas“ pradeda trečiąjį po rekonstrukcijos „navigacijos“ sezoną.
Vaistininkas iš žuvies taukų „spaudęs“ pinigą
Su vaistininku Peter Joachim Mioller (Møller) palikimu siejama Norvegijos menkių kepenų taukų verslo sėkmė.
Silkė sujungė Lietuvą ir Norvegiją
Advento metą Lietuvos jūrų muziejus kviečia į kilnojamąją parodą „Jūros sidabras – iš Stavangerio į Klaipėdą 1820–1870 m.“, pasakojančią apie vieną pagrindinių šio ikikalėdinio laikotarpio akcentų – silkę ir jos
Ieškota geriausių Jūrų muziejaus fosos naudojimo idėjų
Lietuvos jūrų muziejus yra įkurtas vieninteliame išlikusiame XIX a. prūsiškos fortifikacijos objekte Lietuvoje – Nerijos forte.
Laivų piešiniai – tarsi antspaudas
Piešinius ant laivų galima pamatyti daugelyje pasaulio uostų. Tai labiau priimtina keleiviniams ar kruiziniams laivams, nes žmonės maloniau priima tokius laivus.
Žvejybos uosto prisiminimai sujaudino kapitonus
Bene pirmą kartą vyresnės kartos jūrų kapitonams surengta ekskursija į smarkiai besikeičiančią “Klaipėdos Smeltę” – buvusį žvejybos uostą, kuri gražino juos į jaunystės laikus.
Monako princo Alberto I pomėgis jūrai
Pasaulinio jūros mokslo istorijoje yra vardai žmonių, kurie savo gyvenimą, talentus ir turtus paskyrė jūros gelmių pažinimui. Vienas jų yra Monako Kunigaikštystės princas Albertas I. Jis dėl savo marinistinių pomėgių,
