Stilius
Vaistininkas iš žuvies taukų „spaudęs“ pinigą
Su vaistininku Peter Joachim Mioller (Møller) palikimu siejama Norvegijos menkių kepenų taukų verslo sėkmė.
Ar Jūrininkų centrus išstums internetas?
Pasaulyje yra apie 430 Jūrininkų centrų, daugiausiai krikščioniškos misijos, kuriems trumpėjant laivų stovėjimui uostuose iš jūrinės veiklos išsilaikyti tampa vis sunkiau. „Galėtume dalyvauti kasmet pasaulyje rengiamame geriausių Jūrinių centrų konkurse,
Silkė sujungė Lietuvą ir Norvegiją
Advento metą Lietuvos jūrų muziejus kviečia į kilnojamąją parodą „Jūros sidabras – iš Stavangerio į Klaipėdą 1820–1870 m.“, pasakojančią apie vieną pagrindinių šio ikikalėdinio laikotarpio akcentų – silkę ir jos
Ieškota geriausių Jūrų muziejaus fosos naudojimo idėjų
Lietuvos jūrų muziejus yra įkurtas vieninteliame išlikusiame XIX a. prūsiškos fortifikacijos objekte Lietuvoje – Nerijos forte.
Jūrininkų vakare lijo apdovanojimų lietumi
Gražia tradicija tapo per Jūros šventę vykstančiame jūrininkų vakare pastebėti ir išskirti geriausiai jūriniame sektoriuje dirbančius žmones.
Olandų kepurė užverta pramogoms
Pajūrio aplinkosaugininkai uždraudė viešas vestuvių ceremonijas ir pokylius ant unikalaus Olando kepurės skardžio. 25 metrų aukščio skardis buvo tapęs populiariausia civilinės santuokos sudarymo pajūryje vieta. Jaunavedžiai čia iškeldavo tikras puotas.
Laivų piešiniai – tarsi antspaudas
Piešinius ant laivų galima pamatyti daugelyje pasaulio uostų. Tai labiau priimtina keleiviniams ar kruiziniams laivams, nes žmonės maloniau priima tokius laivus.
„Quantum of the Seas“ – laivas, kuris stebina
Kompanija Royal Caribbean pasaulį nustebino nauju didžiuliu kruiziniu laineriu „Quantum of the Seas“. Daugeliui laive siūlomų inovacijų ir pramogų tinka epitetas „pirmą kartą“.
Žvejybos uosto prisiminimai sujaudino kapitonus
Bene pirmą kartą vyresnės kartos jūrų kapitonams surengta ekskursija į smarkiai besikeičiančią “Klaipėdos Smeltę” – buvusį žvejybos uostą, kuri gražino juos į jaunystės laikus.
Jūros šventės tapo jūriškesnės, bet tobulinti yra ką
Bene pirmą kartą į Jūrinės kultūros koordinacinę tarybą prie Klaipėdos miesto tarybos susibūrusi jūrinė bendruomenė analizuodama praėjusią Jūros šventę neberado ką galima būtų kritikuoti, nors tobulinti yra ką.
Jūros šventės jūriniai akcentai
Po surengtos Jūros renginių 80-mečiui skirtos Jūrų šventės Klaipėdoje vyrauja euforija dėl pavykusio renginio.
Plaukiantys ir važiuojantys laivai
Pasaulyje populiarėja laivai amfibijos iki šiol dažniausai naudotos kariniams ir gelbėjimo tikslais. Naujos kartos pramoginiai laivai iki vandens telkinių gali atvažiuoti ne tik ratais, bet ir turi vikšrines važiuokles.
Japonijos imperatorius – senų tradicijų puoselėtojas ir žuvų tyrėjas
Lietuvoje lankėsi Japonijos imperatorius Akihito ir imperatorienė Michiko, kurie yra susiję žuvininkystės moksliniais tyrimais.
Monako princo Alberto I pomėgis jūrai
Pasaulinio jūros mokslo istorijoje yra vardai žmonių, kurie savo gyvenimą, talentus ir turtus paskyrė jūros gelmių pažinimui. Vienas jų yra Monako Kunigaikštystės princas Albertas I. Jis dėl savo marinistinių pomėgių,
Vieta, kur susitinka jūra ir uostas
Geriausia vieta suartėti su jūra Klaipėdoje yra šiaurinis molas, ypač, kai bangos talžo krantus. Ant molo gali pasijusti tarsi per įsiutusį vandenyną plaukiančiame laive. Stichijos siautėjimas suteikia adrenalino. Kai oras
Klaipėdoje bus ir jubiliejinių jūrinių renginių
Šiemet Klaipėdoje bus naujų jūrinių renginių, atrastos ir naujos jubiliejinės su jūrine veikla susietos datos.
Virš stogų įrengtas laivas stebina prabanga
Šią vasarą Singapūre atidarytas statinys, kuris vadinamas pasaulio stebuklu.
Milijardierių laivai krizės nepajuto
Pasaulinė krizė sudavė smūgį vidutinės klasės jachtų statyboms.
Danijos karališkoji jachta plaukios po Baltijos jūrą
Danijos karališkoji jachta kasmet nuo balandžio 16 d. pradeda stovėti Kopenhagoje, kad ja galėtų grožėtis turistai.
Naujų automobilių – amfibijų laikas
Dėl klimato atšilimo dažnėja uraganai, potvyniai ir verčia kurti naujo tipo automobilius, kurie ne tik važiuotų, bet ir plauktų.
