Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Su kamera į tylos pasaulį

Šiemet sukanka 60 metų, kai jūrų gelmių tyrinėtojas prancūzas Žakas Ivas Kusto pristatė po vandeniu filmuotą kino juostą „Tylos pasaulis“. Tačiau povandeninio filmavimo pirmenybė priklauso ne jam.

E. Williamsonas pirmas filmavimas po vandeniu Bahmuose.
E. Williamsonas pirmas filmavimas po vandeniu Bahmuose. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Įkvėpė žydras dangus

 

Siauram kino istorikų ir povandeninio sporto mėgėjų ratui žinomas drąsaus amerikiečio Džono Ernesto Williamsono (1881-1966) vardas. Jis buvo pirmasis žmogus nusileidęs po vandeniu su kino kamera ir beveik 50 metų filmavęs povandeninį pasaulį.

Jo tėvas - jūrų kapitonas, emigravęs iš Škotijos į JAV, Virdžinijoje įkūrė laivų remonto dirbtuvę. Joje dirbo ir Ernestas, bet labiau nei laivai jį domino menas. Baigęs dailės studijas, pradėjo dirbti Norfolko laikraščio „The Virginian Pilot“ redakcijoje reporteriu ir fotografu.

Nors jūra buvo pašonėje, tačiau jos net neprisimindavo. Kartą vakare grįždamas namo, jis pažiūrėjo į dangų ir nustebo. Virš siauros gatvelės tarp aukštų namų įspraustas žydras dangus jam sukėlė keistą jausmą - tarytum jis stovėtų jūros dugne tarp nuskendusio miesto griuvėsių.

„Tada man staiga ir šovė į galvą mintis fotografuoti povandeninį pasaulį“ – autobiografinėje knygoje rašė E. Williamsonas.

 

Pasinaudojo tėvo išradimu

 

Netikėta mintis atėjo pačiu laiku. Ernesto tėvas ką tik buvo sukonstravęs originalią stebėjimo po vandeniu kamerą. Tai buvo apskrita geležinė dėžė su stikliniu iliuminatoriumi. Ją nuleisdavo po vandeniu pritvirtinę prie plataus armonikos dumples primenančio lankstaus vamzdžio. Per tą „rankovę“ stebėtojai galėdavo nesušlapę nusileisti į kamerą ir kvėpuodami normaliu atmosferos oru likti joje kiek nori. Įranga naudota apžiūrėti įvairiausius objektus, atsidūrusius po vandeniu ir pritaikyta gelbėjimo darbams.

Jaunas žurnalistas E.Williamsonas suprato, kad jo tėvo konstrukcija tiks jo sumanymui. 1912 metų vasarą jis, pasiėmęs savo korespondentinį fotoaparatą, nusileido iki stebėjimo kameros jūros dugno. Vanduo buvo skaidrus. Jam pavyko nufotografuoti povandeninių dumblių koloniją ir smalsias žuvis, baksnojančias nosimis į iliuminatorių.

Kitą dieną E.Williamsono darytos povandeninio pasaulio nuotraukos pirmą kartą spausdintos laikraštyje.

 

Susidomėjo Holivudas

 

1913 metais, išleidęs visas santaupas, E.Williamsonas nusipirko filmavimo aparatūrą ir pasigamino sferinę stebėjimo po vandeniu kamerą su dideliu piltuvėlio formos apžvalgos langu. Šį prietaisą, kurį pavadino „Fotosfera“, jis prijungė prie tėvo sukonstruoto vamzdžio, per kurį buvo patenkama į kamerą.

Su naująja įranga E.Williamsonas išvyko į Bahamų salas. Jos pakrantės vandenys garsėjo nuostabiu skaidrumu. Saulės spinduliai čia net 30 metrų gylyje puikiai apšvietė dugną. Iš pradžių jis po vandeniu filmavo vietinius narus. Jie nerdavo paskui monetas, kurias mėtė poilsiautojai.

Nuostabiais povandeninio pasaulio vaizdais, nufilmuotais E.Williamsono, susidomėjo Holivudas. Prodiuseriams reikėjo ne tiek gražių vaizdų, kiek sensacingų kadrų iš povandeninio pasaulio gyvenimo. E.Williamsonas pažadėjo jiems nufilmuoti žmogaus kovą su rykliu. Pavyko rasti du narus, kurie sutiko už nemenką atlygį susikauti su povandeninio pasaulio siaubūnu.

 

Stojo į kovą su rykliu

 

Siekiant pritraukti grobuonis prie filmavimo vietos, netoli „Fotosferos“ buvo nuskandintas negyvas arklys. E.Williamsonas, įsispraudęs į ankštą povandeninę kamerą pasiruošė filmavimui. Kai priešais iliuminatorių pasirodė ryklys, iš abiejų pusių prie jo puolė nardytojai su peiliais dantyse. E.Williamsonas pradėjo filmuoti, tačiau netrukus visa grupė „artistų“ dingo iš akiračio. Po minutės filmo herojai vėl pasirodė priešais kamerą tempdami jau negyvą ryklį. O grumtynių vaizdo nėra!

Ir papildomas bandymas užfiksuoti žmonių grumtynes su rykliu nepavyko. Nardytojai susirėmimo metu niekaip negalėjo išsilaikyti iliuminatoriaus akiratyje. Nusivylęs „artistais“, E.Williamsonas nutarė pats suvaidinti ryklių nugalėtojo vaidmenį, nors nė karto iki tol nebuvo susidūręs su rykliais akis į akį.

Prie povandeninės filmavimo kameros palikęs asistentą, jis iš lėto nėrė į jūros gelmę. Netrukus pasirodė trimetrinis ryklys su išžiotais nasrais. Abu jie atsidūrė tiesiai prieš „Fotosferos“ iliuminatorių. Žaibiškas šuolis ir E.Williamsonas viena ranka nutvėrė ryklio peleką, o kita iš visų jėgų smogė peiliu. Vanduo nusidažė krauju. Sužeistas ryklys blaškėsi tempdamas paskui save drąsų medžiotoją. Antras smūgis užbaigė ryklio agoniją. Pavyko. Viskas nufilmuota!

Grumtynės su rykliu vėliau tapo vienu iš pagrindiniu epizodu kino filme „Povandeninė Williamsono ekspedicija“. Tai buvo pirmas dokumentinis filmas apie povandeninį pasaulį su dumblių plantacijų, išsikerojusių koralų, žuvų guotų ir ryklių vaizdais.

 

Filmai, išgarsinę kūrėją

 

Ilgam įstrigęs nuostabiose Bahamų salose, E.Williamsonas kūrė vis naujus kino filmus apie povandeninį pasaulį. Jie buvo demonstruojami JAV ir Europos kino teatruose ir išgarsino jų kūrėja.

Kai 1915 metais Holivudas nutarė kurti filmą pagal Žiulio Verno romaną „20000 mylių po vandeniu“, tapo aišku, kad be unikalių povandeninių jūros vaizdų jis neteks žavesio. Tuo metu akvalangų ir filmavimo kamerų, kurios galėtų veikti po vandeniu, dar nebuvo. Filmo statytojai susirado jau pagarsėjusį jūros gelmių fotografą ir kino operatorių E.Williamsoną.

Patricko Pringle knygoje „Modern Adventures Under the Sea“ aprašoma kaip buvo filmuojamos povandeninės scenos kuriant šią juostą. Aprašymą papildo įdomus piešinys, vaizduojantis EWilliamsono „Fotosferos“ darbą. Iš jos buvo filmuojamas jūros dugnas, juo vaikščiojantys narų kostiumais apsirengę „Nautilus“ įgulos nariai.

E.Williamsonui ir jo komandai pavyko puikiai nufilmuoti sceną kaip kapitono Nemo povandeninis laivas „Nautilus“ torpeduoja ir susprogdina priešų burlaivį. Dar didesnes žiūrovų ir kritikų simpatijas užkariavo epizodas, vaizduojantis naro didvyrišką kovą po vandeniu su milžinišku aštuonkoju. Tiesa, tas aštuonkojis buvo dirbtinis, padarytas iš gumos, o jį valdė viduje sėdintis naras.

Tuometinis filmas „20000 mylių po vandeniu“ turėjo milžinišką pasisekimą. Tai buvo pirma Ž.Verno nuotykių romano ekranizacija, prie kurios sėkmės didžia dalimi prisidėjo E.Williamsono nufilmuotos scenos.

Pirmųjų povandeninių kino filmų kūrėjas E.Williamsonas mirė prieš penkiasdešimt metų. Bet iki šiol kino salėse, internetiniuose portaluose prieš mus atsiveria paslaptingas ir viliojantis povandeninis pasaulis, po kurį visą savo gyvenimą žvalgėsi pirmasis žmogus, nusileidęs po vandeniu su fotoaparatu ir kino kamera.

Fotoreportažas
  • Su kamera į tylos pasaulį -Foto-nr-5150_5151.jpg
  • Su kamera į tylos pasaulį -Foto-nr-5150_5152.jpg
  • Su kamera į tylos pasaulį -Foto-nr-5150_5153.jpg
  • Su kamera į tylos pasaulį -Foto-nr-5150_5154.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Su kamera į tylos pasaulį "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.