Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Su nepriklausomybe lietuvybę į uostą nešę kapitonai

Tiek 1923 m. atgavus Klaipėdos uostą, tiek 1991 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę prie ištakų stovėjo garbingi vyrai – jūrų kapitonai.

Vieta: prieš 30 metų uosto kapitono tarnyba buvo įsikūrusi šiame pastate prie krantinės Nr.4. kurią dabar apsupo uosto terminalai.
Vieta: prieš 30 metų uosto kapitono tarnyba buvo įsikūrusi šiame pastate prie krantinės Nr.4. kurią dabar apsupo uosto terminalai. @ nuotr.

Vienas iš L.Stulpino įpėdinių

 

Žymiausiu visų laikų Lietuvos ir Klaipėdos uosto jūrų kapitonu yra laikomas Liudvikas Stulpinas, kurio 150-osios gimimo metinės neseniai pažymėtos.

2021 m. pažymėtos ne tik modernaus Lietuvos laivyno 100-osios metinės, bet ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos įkūrimo 30-metis. Šioje valstybės institucijoje uosto kapitono tarnyboje po nepriklausomybės atkūrimo dirbo ir jūrų kapitonai.

Jūrų kapitonai Nikolajus Severinčikas, Ričardas Lučka, Jonas Sūris 1991-1993 m. įsiliejo į kuriamą Klaipėdos uosto kapitono tarnybą.

Ant Klaipėdos uosto kapitono N.Severinčiko jūrinės uniformos kitelio šiek tiek žemiau jūrų kapitono ženklo buvo pritvirtintas „Harbour Master“ numeris 1. Pats N. Severinčikas sakydavo: pirmuoju kapitonu Klaipėdos uosto istorijoje buvo ir visada liks Liudvikas Stulpinas, o aš tik vienas jo įpėdinių.

Atkurtos Lietuvos kapitonams Klaipėdos uoste teko dirbti problemų virtinės apsuptyje. Griuvo Lietuvos žvejybos laivynas, kūrėsi naujos bendrovės, visuomeninės jūrinės organizacijos.

Iki 1991-ųjų Klaipėdos uoste buvo trys kapitonai – Vakarų laivų remonto įmonėje, Žvejybos uoste ir Prekybos uoste. Kai visos trys kapitonų tarnybos buvo sujungtos į vieną, Klaipėdos uosto kapitonu paskirtas N.Severinčikas iki tol buvęs Prekybos uosto kapitonas. Lėmė jo profesionalumas, dalykiškos savybės, tolerancija. Jo kolegos prisimena, kad N.Severinčikas, kaip uosto kapitonas, reikalus spręsdavo operatyviai, nekildavo biurokratinių problemų.

 

Vertino savo pavaduotojus

 

„Esu dėkingas patikimiems ilgamečiams pavaduotojams – jūrų kapitonams Ričardui Lučkai ir Jonui Sūriui. Jie kartu su manimi kūrė uosto taisykles, padėjo kurti laivų eismo, uosto priežiūros tarnybas, sėkmingai joms vadovavo“, - yra teigęs jau anapilin iškeliavęs N.Severinčikas.

J.Sūris, kaip ir daugelis pokario kartos jaunuolių jūrų kapitono karjerą padarė žvejybos laivuose Tralinio laivyno bazėje. 25 metus išdirbęs žvejybos laivuose 1993 m. grįžo į Klaipėdą ir netrukus tapo uosto kapitono pavaduotoju. Vėliau, kai nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atsiskyrė Saugios laivybos administracija, joje dirbo Laivybos kontrolės skyriaus vedėju.

„Nors žvejybos laivų reisai būdavo ilgi, trukdavo 8 mėnesius, nors nutikdavo nemalonių įvykių ir be štormų, tačiau plaukti į jūrą patiko labiau“, - yra pasakojęs J.Sūris.

Anot jo, krante visus jūrininkus ypač pjaudavo biurokratinis darbas. Lietuvai įstojus į Tarptautinę jūrų organizaciją reikėjo daug ką pertvarkyti.

Geriausiai tuos laikus prieš 30 metų prisimena buvęs uosto kapitono pavaduotojas R.Lučka. Tuoj po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1990 m. jam buvo pasiūlyta eiti Klaipėdos uosto kapitono pareigas. Buvo ieškoma lietuvių kalbą mokančių jūrininkų, nes uoste daugiausiai rusai. Tuomet R.Lučka dirbti uosto kapitonu atsisakė.

Į uostą atėjo 1992 m., kai jį esant reise per radiją pasikvietė buvęs kursiokas Kaliningrado jūreivystės institute N.Severinčikas. R.Lučka pakeitė lietuviškai nekalbėjusį kapitono pavaduotoją Michailą Jurčionoką.

 

Ne visi pritarė pokyčiams

 

Klaipėdos uoste po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko didžiuliai pokyčiai. Daug ką reikėjo iš esmės keisti, kurti iš naujo. Pirmiausia reikėjo į pensiją išleisti žvejybos uosto kapitoną Vilių Pakalniškį, kuris priešinosi Prekybos ir Žvejybos uostų sujungimui.

Iš to laiko R.Lučka ryškiausiai įsiminė momentą, kai Prekybos uosto kapitono tarnybos pagrindui sukurta Klaipėdos uosto kapitono tarnyba. Kol prekybos uostui vadovavo Salomonas Kvašos apie atsiskyrimą net neleista užsiminti – Prekybos uostas turėjo didžiulį norą išlaikyti kapitono tarnybą, nes už locmanavimą buvo gaunamos nemažos pajamos. Palanki situacija susiklostė, kai prekybos uosto viršininkas Salomonas Kvaša išėjo į pensiją ir vadovo konkursą laimėjo Sigitas Šileris.

Prekybos uosto kapitono tarnybos pagrindu sukūrus Klaipėdos uosto kapitono tarnybą ji kurį laiką buvo savarankiška ir už locmanavimą gautas lėšas naudojo kapitono tarnybai stiprinti. Buvo priimami nauji specialistai, atnaujinamos techninės priemonės.

Iš to laiko jam įsiminė ir ypač probleminis Žvejybos uostas dabartinės „Klaipėdos Smeltės“ dalyje. Žlungant Lietuvos žvejybos laivyno įmonei „Jūra“ žvejybiniai laivai iš žvejybos rajonų buvo sugrąžinti į Klaipėdą. Jie stovėjo prišvartuoti net šešiais korpusais. Neliko įgulų, nebuvo kuro, be priežiūros palikti laivai „sušalo“ – per kingstonus į vidų plūdo vanduo, dalis skendo prie krantinių.

 

Naujovių dvelksmas iš Vakarų

 

1992 m. pradėjus dirbti uosto kapitono pavaduotoju R.Lučkai pirmiausia reikėjo mokinti locmanus lietuviškos raštvedybos. Lietuvių buvo nedaug – Feliksas Rinkevičius, Valerijonas Nagys. Reikėjo rengti dokumentus, keisti laivybos taisykles, iš žvejybos uosto perimti jūrininkų diplomavimo grupę, kuriai vadovavo Janina Beinorienė. Ši grupė turėjo daug darbo – ji rūpinosi ir jūrinių laivų registru. Po nepriklausomybės atkūrimo laivai keitė savininkus, pavadinimus.

„Gerai, kad jūrinis departamentas buvo Klaipėdoje, jam vadovavo jūrinius reikalus suprantantis Vytautas Paulauskas. Ir susisiekimo ministras Jonas Biržiškis buvo protingas vyras. Atvykdavo į Klaipėdą, lipo į laivų eismo tarnybos bokštą, domėdavosi, kaip funkcionuoja uosto tarnybos“, - prisiminė  R.Lučka.

Kol vyko pasikeitimai buvo priimta tvarka, kad uoste galioja senieji tarybiniai jūriniai dokumentai. Tai padėjo išvengti suirutės.

Nauja pokyčių banga plūstelėjo 1995 m., kai Lietuva įstojo į Tarptautinę jūrų organizaciją (IMO). Daug ką reikėjo pertvarkyti pagal tarptautines normas. Šalia lietuvių kalbos intensyviai naudota ir jūrinė anglų kalba.

Reikėjo stiprinti ir Lietuvos jūrinį įvaizdį. Kurti naujas jūrines uniformas, tradicijas, stiprinti mokymo sistemą.

Uosto kapitono tarnyba buvo tarsi jūrinė administracija – atsakinga už viską. Jai teko net ir Jūreivystės mokyklos direktoriaus vietoje į reisą išvykusio Ričardo Zažeckio ieškoti. Prikalbino Viktorą Senčilą ir neapsiriko.

„Dirbdavome ir dieną, ir naktį – kiek reikėjo, niekas darbo laiko neskaičiavo“, - teigė R.Lučka.  

Svarbus to meto darbas buvo kurti Koordinacinį jūrų gelbėjimo centrą. R.Lučka kalbino Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signatarą, jūrų kapitoną Juozą Karvelį. Bet šis pateikė prieštaringą nuomonę dėl jūrinio gelbėjimo ir naftos paieškos funkcijų jungimo. Netrukus išvyko į reisą, leisdamas suprasti, kad jis centro kūrime nedalyvaus. Koordinacinį jūrų gelbėjimo centrą sukūrė ir darbuotojus parinko jau miręs jūrų kapitonas Romas Musulas.

„Tokio centro kūrimas buvo didžiulė naujovė postsovietinėje Lietuvoje. Sovietų sąjungoje žmonių ir laivų gelbėjimas būdavo organizuojamas visai kitaip“, – tikino R.Lučka.   

Nepriklausomoje Lietuvoje pasikeitė nuosavybės formos – jūrinėje srityje atsirado privati nuosavybė. Keitėsi požiūris į žmonių ir turto gelbėjimą – pirmiausia žmogus, o po to turtas. Jūrinis turtas privalėjo būti draustas, jo gelbėjimas tapo labiau savininko reikalu. Tuo tarpu gelbėti žmones privalėjo Uosto kapitono tarnybai pavaldus Koordinacinis jūrų gelbėjimo centras. 

Kurdami Koordinacinį jūrų gelbėjimo centrą Klaipėdos uosto kapitono tarnybos specialistai ne kartą lankėsi Švedijoje iš jos semdamiesi patirties, kaip toks centras funkcionuoja.

 

„Anatolijaus“ krikštas

 

1999 m. Londone tarptautiniame jūriniame forume netikėta liga ištiko Klaipėdos uosto kapitoną N.Severinčiką. Iki 2000 m., kol buvo paskirtas naujas uosto kapitono, kapitono pareigas beveik metus laikinai ėjo R.Lučka.

Tas laikotarpis įsiminė didžiausiu Lietuvos istorijoje uraganu „Anatolijus“ 1999 m. gruodžio 4 dieną, kai vėjo greitis siekė iki 45 metrų per sekundę.

„Galima sakyti, kad „Anatolijų“ atlaikėme be rimtesnių pasekmių. Laiku išvedėme didžiausius laivus, per sunkiausią laiką pasikviečiau į darbą visus locmanus“, – prisiminė R.Lučka.

Uraganas „Anatolijus“ uoste gerokai apdaužė nuo grandinių atitrūkusį „Laivitės“ doką. Uosto kapitono tarnyba pasirūpino, kad dokas būtų laikomas prispaustas vilkikų. Nuo uraganinių vėjų dokas saugotas visą parą.

Kai R.Lučka laikinai ėjo uosto kapitono pareigas, jo pavaduotoju buvo jau prieš tai šiose pareigose dirbęs J.Sūris. R.Lučka rūpinosi laivų eismo tarnyba, locmanais, hidrografija, J.Sūris – uosto priežiūra. Daugelį sprendimų R.Lučka priimdavo pasitaręs su J.Sūriu ir kitais Uosto kapitono tarnybos specialistais.

Kur kas sunkesnis laikotarpis R.Lučkai buvo, kai uosto kapitonu pradėjo dirbti Viktoras Lukoševičius. Kartais uosto kapitonas dingdavo lyg į vandenį – tylėdavo netgi jo mobilusis telefonas, o viskas būdavo palikta spręsti pavaduotojui R.Lučkai.

Iš paskutiniųjų darbo Uosto kapitono tarnyboje metų R.Lučkai labiausiai įsiminė Klaipėdos uosto vartų bangolaužių rekonstrukcija, kuri vyko 2000 - 2001 m. Kiek prieš tai būta įvairiausių išvedžiojimų, kad kanalas pasidarys per siauras, kaupsis ledai, laivai nepataikys įplaukti per uosto vartus.

„Uosto vartų rekonstrukcijai labiausiai priešinosi locmanai. Mes su N.Severinčiku aiškinome, kad pertvarkyti uosto vartus reikia apsaugant uostą nuo ilgosios bangos (traukūno). Gyvenimas parodė, kad buvome teisūs“, – tvirtino R.Lučka.

 

Fotoreportažas
  • Su nepriklausomybe lietuvybę į uostą nešę kapitonai-Foto-nr-9940_9941.jpg
  • Su nepriklausomybe lietuvybę į uostą nešę kapitonai-Foto-nr-9940_9942.jpg
  • Su nepriklausomybe lietuvybę į uostą nešę kapitonai-Foto-nr-9940_9943.jpg
  • Su nepriklausomybe lietuvybę į uostą nešę kapitonai-Foto-nr-9940_9944.jpg
  • Su nepriklausomybe lietuvybę į uostą nešę kapitonai-Foto-nr-9940_9945.jpg
  • Su nepriklausomybe lietuvybę į uostą nešę kapitonai-Foto-nr-9940_9946.jpg
  • Su nepriklausomybe lietuvybę į uostą nešę kapitonai-Foto-nr-9940_9947.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Su nepriklausomybe lietuvybę į uostą nešę kapitonai"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.