Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Su svetima vėliava ir jūrininkais

Suskystintų gamtinių dujų laivas saugykla „Independence“ yra Lietuvos valstybės ekonominės nepriklausomybės simbolis.

Ant Klaipėdos uoste nuolat stovinčio laivo dujų saugyklos kabo Singapūro vėliava, nors, anot jūrų kapitonų, privalėtų būti Lietuvos vėliava.
Ant Klaipėdos uoste nuolat stovinčio laivo dujų saugyklos kabo Singapūro vėliava, nors, anot jūrų kapitonų, privalėtų būti Lietuvos vėliava. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Pasigedo Lietuvos jūrininkų

 

Dalis žmonių Lietuvoje pastebi, kad ši nepriklausomybė yra iš dalies tarsi butaforinė. Mat Klaipėdos uoste nuolat stovintis laivas yra su Singapūro vėliava. Jame dirba Kroatijos, Latvijos, kitų šalių jūrininkai.

Kodėl taip yra? Apie tai buvo diskutuota Lietuvos jūrų kapitonų asociacijoje.

„Ar ne laikas būtų pradėti spręsti klausimą dėl mūsų jūrininkų siuntimo į „Independence“ laivą. Dabar jo įgulas formuoja Kroatijos, Latvijos kriuingo kompanijos, bet ne Lietuvos“, - pastebėjo Jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas Juozas Liepuonius.

Jo teigimu, Lietuvoje yra nemažai jūrininkų, kurie dirba dujų tanklaiviuose ir turi patirties. J.Liepuoniaus teigimu, ir valstybės prestižas reikalautų, kad Klaipėdos uoste nuolat stovinčiame „Independence“ laive dirbtų Lietuvos specialistai.

Patirties valdyti dujų ir naftos tanklaivius turintis jūrų kapitonas klaipėdietis Dmitrijus Sokolovas pastebėjo, kad, nors dujiniuose laivuose yra daug reikalavimų, Lietuva galėtų suformuoti „Independence“ įgulą iš savų specialistų. Jis nemažai pažįstantis laivavedžių ir jūrininkų iš Lietuvos, kurie dirba dujovežiuose įvairiose pasaulio kompanijose.

Šiuo metu yra mažiausiai penki jūrų kapitonai, Lietuvos piliečiai, galintys be papildomo pasirengimo dirbti „Independence“ laive.

 

Bijo prarasti kvalifikaciją

 

Jūrų kapitonas ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos dėstytojas Ričardas Zažeckis mano, kad kol „Independence“ valdo Norvegijos kompanija „Hoegh“ niekas negali pasakyti jai, kad samdytų jūrininkus iš Lietuvos.

„Pas mus yra daug Lietuvos piliečių, kurie turi darbo dujovežiuose patirties. Tačiau kyla klausimas, ar jie norėtų dirbti tame laive? Ten darbas yra blogiau apmokamas nei dujovežiuose, sąlygos ne pačios geriausios. Du kartus buvau tame laive, kalbėjausi su kapitonais ir žinau situaciją“, - aiškino R.Zažeckis.

Jo teigimu, prieš pradedant dirbti „Independence“ laive kapitonui ir padėjėjams reikia lankyti specialius kursus, kurie kainuoja 7000 eurų. „Independenve“ laive, anot R.Zažeckio, daugiausiai dirba kroatai.

Kapitonai ir jo padėjėjai „Independence“ nuolat keičiasi – laivas stovi vietoje ir jūrininkai bijo prarasti navigacinę kvalifikaciją. Dėl to, kad laive nėra skaičiuojamas plaukiojimo cenzas, į jį atlikti praktiką nenoriai eina ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai. Jame praktiką yra atlikę trys studentai.

„Po 5-6 metų baigsis „Independence“ nuomos iš „Hoegh“ sutartis. Jei tą laivą perims Lietuva, tam reikia ruoštis. Lietuva turėtų formuotis savus specialistus, kurie dirbtų „Independence“, - svarstė R.Zažeckis.

 

Kapitonams kilo klausimų

 

Būtingės naftos terminalo vienas iš pamainos kapitonų Mindaugas Sausaitis mano, kad studentai ir jauni jūrininkai iš Lietuvos turėtų veržtis dirbti į „Indepedence“ laivą.

„Kai ateini į pasaulinio lygio kompaniją, kokia yra „Hoegh“ tave gali pastebėti – pakviesti dirbti į kitus laivus. Kodėl dabar norvegai samdo kroatus? Todėl, kad jie yra pigesni. Samdyti Lietuvos piliečius būtų palankiau, nes nereikėtų mokėti už jų keliones“, - svarstė M.Sausaitis.

Jūrų kapitonų teigimu, jei kurioje nors šalyje yra didelė, pasaulinio lygio kompanija, jos atstovai paprastai eina į derybas. Pavyzdys yra Afrikos šalys, kur dujų verslovėse dirba iki 70 proc. vietinių.

Kodėl statant suskystintųjų gamtinių dujų terminalą nebuvo aptartos ir sudarytos palankios sąlygos laive „Indepedence“ įsidarbinti jūrininkams iš Lietuvos?

Jūrų kapitonams taip pat užkliuvo, kodėl laivas, kuris yra Lietuvos nepriklausomybės simbolis, registruotas Singapūre ir stovi su šios šalies vėliava?  

Galbūt viena iš priežasčių ir yra ta, kad ES nepriklausančios Norvegijos kompanijos laivui esant su trečiosios šalies vėliava, jame neprivaloma formuoti įgulą iš Lietuvos ir kitų ES šalių piliečių?

Dėl iškilusių klausimų Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos nariai ketina kreiptis į suskystintųjų gamtinių dujų operatorių ir įvairias Lietuvos valdžios institucijas. Baiminamasi, kad atėjus laikui perimti „Indepedence“ iš norvegų, Lietuva tam nebus pasirengusi.

 

Komentaras

 

AB „Klaipėdos nafta“ vadovas Mindaugas Jusius

 

SGD laivas-saugykla „Independence“ nuomos laikotarpiu yra kompanijos „Hoegh LNG“ nuosavybė. Laivo savininkas sprendžia, kur laivą registruoti siekiant optimalių sąnaudų. Singapūro valstybė, kaip registracijos šalis yra viena dažniausių pasitaikančių sprendimų, siekiant efektyvios veiklos jūriniame versle.

SGD infrastruktūros objektus eksploatuoti būtini SGD mokslus baigę ir aukštą kvalifikaciją turintys specialistai. Lietuva iki atplaukiant SGD laivui-saugyklai „Independence“ į Klaipėdos uostą, specializuotų SGD žinių bei specialistų neturėjo. Natūralu, jog laivo-saugyklos nuomos metu laivo savininkas formuoja savo įgulą bei komandą.

„Klaipėdos nafta“ žvelgdama į perspektyvą, atsiradus SGD terminalui, drauge su Klaipėdos universitetu 2016 m. pristatė naują studijų programą „Suskystintųjų gamtinių dujų terminalų inžinerija“. Ji absolventams atsivėrė galimybė save realizuoti tarptautinėje augančioje darbo rinkoje bei užtikrinti pakeičiamumą SGD laive-saugykloje „Independence“ ir kitose SGD infrastruktūros objektuose. Šią vasarą laive-saugykloje „Independence“ SGD inžinerijos specialybės studentai jau atliko praktiką.

Fotoreportažas
  • Su svetima vėliava ir jūrininkais-Foto-nr-6805_6807.jpg
  • Su svetima vėliava ir jūrininkais-Foto-nr-6805_6806.jpg
  • Su svetima vėliava ir jūrininkais-Foto-nr-6805_6808.jpg
  • Su svetima vėliava ir jūrininkais-Foto-nr-6805_6809.jpg
  • Su svetima vėliava ir jūrininkais-Foto-nr-6805_6810.jpg
  • Su svetima vėliava ir jūrininkais-Foto-nr-6805_6811.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Su svetima vėliava ir jūrininkais"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.