Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Submarinos keleivis... Kupranugaris

Ši istorija, ko gero, tėra lakios fantazijos vaisius, tačiau ji turi realų pagrindą ir daugelį metų atkakliai klajojo per daugelio leidinių puslapius, o dabar neretai pateikiama ir marinistų tinklaraščiuose.

Šeicho dovana keliauja į Vokietiją. Piešinio autorius nežinomas.
Šeicho dovana keliauja į Vokietiją. Piešinio autorius nežinomas. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

 

Į Afriką su slapta misija

 

1916 metų rugsėjo 8 dieną leitenantas Francas Bekeris (Franz Becker, 1888-1980) pradėjo vadovauti naujam 49 metrų ilgio vokiečių povandeniniam laivui UC-20. Tai buvo dvigubo korpuso gana erdvi plieninė submarina, ginkluota 7 torpedomis ir greitašaude nedidelio kalibro patranka, sumontuota ant laivo korpuso išorėje. Be to, dar vežiojosi su savimi 18 kontaktinių minų, kurias išmetus už borto, buvo galima tikėtis, kad ant jų gal užplauks povandeninio laivo persekiotojai.

Maksimalus povandeninio laivo panirimo gylis buvo tik 50 metrų. Neiškildamas į paviršių ir naudodamas akumuliatoriuose sukauptą elektros energiją, jis galėjo 4 mazgų (7,4 km/val.) greičiu nuplaukti apie 100 kilometrų. Kuro talpyklose esančių 63 tonų dyzelino, plaukiant paviršiumi, turėjo pakakti daugiau kaip 9 tūkstančių jūrmylių kelionei neužsukant į uostą. Laivo įgulą sudarė 3 karininkai ir 23 žemesnio rango jūreiviai.

Įvairiuose šaltiniuose pažymima, kad Hamburgo „Blom & Voss“ gamykloje statytas naujos kartos povandeninis laivas turėjo dideles krovinių patalpas. Jos buvo skirtos ne tik laivo įgulos atsargoms saugoti, kad laivas galėtų ilgiau išbūti jūroje. Povandeniniu laivu buvo galima gabenti žmones ir krovinius, apie kuriuos niekas neturėjo žinoti.

Apmokius naujojo laivo įgulą, UC-20 spalio 10 dieną buvo išsiųstas į Viduržemio jūrą su slapta misija. Vokiečių povandeninis laivas turėjo pristatyti į Maroką 7 keleivius: vokiečių konsulą, 4 vokiečių armijos karininkus bei du paslaptingus keleivius – turką ir arabą. Dabar jau žinoma, kad šios grupės užduotis buvo padėti arabų gentims pasipriešinimo kovoje su prancūzų kolonizatoriais.

Be paslaptingų keleivių povandeninis laivas į Maroką atgabeno ir ginklų, šaudmenų, aukso, valiutos. Kaizerinė Vokietija, siekdama patraukti į savo pusę arabus, su laivu atsiuntė ir dovaną Maroko šeichui. Nuo šios dovanos ir prasidėjo paslaptingiausia ir netikėčiausia UC-20 istorijos dalis.

 

„Dovana“ kaizeriui

 

Atsidėkodamas už vokiečių teikiamus ginklus ir gautą dovana, vienos arabų genties šeichas nutarė kaizeriui Vilhelmui II padovanoti kupranugarį. Dovaną jis įteikė vokiečių povandeniniam laivui, kuris tuo metu nuolatos kursavo tarp Tobruko Afrikoje ir Pulos Kroatijoje.

Kiekvieno reiso metu UC-20 arabų sukilėliams atgabendavo šimtus šautuvų, kulkosvaidžių ir rankinių granatų, o atgal grįždavo tuščias. Į Tobruko uostą didžiulis vokiečių povandeninis laivas atplaukdavo vandens paviršiumi, matyt, todėl arabai manė, kad kupranugarį galima į jį pakrauti, kaip ir į kitus laivus. Juk iš Tobruko išplaukdavo nemažai laivų, virš kurių bortų kyšodavo kupranugarių galvos.

Povandeninio laivo vadas, gavęs tokią nelengvą užduotį, pervežti kupranugarį per Viduržemio jūrą, suko galvą kaip ją įvykdyti. Juk tokią „dovaną“ į laivo vidų neįkiši. Ten net žmonės vaikšto galvas palenkę. Bet jūrininkai ne tokie, kad nerastų išeities iš bet kokios padėties.

Povandeninis laivas buvo nuplukdytas arčiau smėlėto kranto, o kupranugaris nutemptas į jūrą. Šis spyriojosi ir nerodė jokio noro pasiplaukioti. Vis tiek jį nuplukdė į gilesnę vietą. Tada laivas paniro po juo ir iškilo jau su kupranugariu, pakibusiu ant jo korpuso. Per vargus ir bėdas pavyko kupranugarį pastatyti ant denio ir ten jį pririšti. Kadangi laukė ilga, daugiau kaip 1000 jūrmylių kelionė, iš anksto buvo pasirūpinta gyvūno pašaru ir vandens atsargomis. „Dovana“ kaizeriui paskirties vietą turėjo pasiekti gyva ir nepažeista.

 

Plaukimas „kupranugario gylyje“

 

Kelionę su kupranugariu ant „kupros“ laivas pradėjo plaukdamas paviršiumi. Įgula nuolatos stebėjo ar horizonte nepasirodys koks dūmelis. Kitą rytą laivo vadas su savo padėjėjais pradėjo svarstyti, ką teks daryti, jei pasirodys priešo laivai.

– Bandysime pasinerti kartu su savo keleiviu. Aš jau paskaičiavau, kad jei pasinertume į 8 metrų gylį, tai kupranugario galva dar turėtų kyšoti virš vandens paviršiaus, –nusprendė laivo vadas.

Taip ir buvo. Per visą kelionės laiką tik du kartus teko slėptis po vandeniu. Iškilus pavojui būti pastebėtiems, laivo vadas komanduodavo horizontalių vairų vairininkams: „Pasinerti iki kupranugario gylio!“

Gal šiek tiek vandens kartais ir tekdavo gurkštelėti kupranugariui, bet jis laikėsi narsiai ir nesispardė. Artėjant prie Pulos uosto, kelyje pasitaikė grupė žvejų laivelių. Laivo vadas neatsispyrė pagundai juos nustebinti ir vėl įsakė panirti iki nustatytos gilumos. Sukeltas efektas pranoko povandenininkų lūkesčius. Žvejai, pamatę virš vandens kyšančią kažkokio žvėries galvą ir kuprą, pamanė, kad tai kokia nors jūros pabaisa. Juolab, kad tas žvėris klaikiai riaumojo. Išsigandę vietiniai žvejai movė kas į krantą, o kas tolyn į jūrą. Taip baigėsi neįprastas povandeninio laivo UC-20 reisas.

 

Viceadmirolas jo neminėjo

 

Dabar sunku atsekti, kur ir kada pasirodė pirmoji publikacija apie tai, kaip vokiečių povandeninis laivas per Viduržemio jūrą plukdė kaizeriui Vilhelmui arabų dovanotą kupranugarį. Vienoje iš marinistinių svetainių minimas vokiečių povandeninio laivo vadas Ernstas Hagenas. Kartą, viešėdamas Briunsbiutelio uostelyje Elbės upės žiotyse, esą tokią istoriją girdėjęs iš karo laivyno veteranų šnekučiuojantis prie stipraus grogo stiklinaitės. Vėliau ta istorija, patyrusi daug variacijų, tarpukaryje pasklido po daugelio šalių leidinius, kuriuose, kaip tikino leidėjai, iš tikrųjų yra tai, ką verta skaityti.

Kaip ten bevertintume tą istoriją apie kupranugario kelionę povandeniniu laivu, tačiau vokiečių submarina UC-20 iš tiesų egzistavo ir užima garbingą vietą kaizerinės Vokietijos karinio jūrų laivyno istorijoje. Ją mini buvęs Vokietijos povandeninių pajėgų vadas Pirmojo pasaulinio karo metais, viceadmirolas A. Michelsenas (Andreas Michelsen, 1869-1932). Savo knygoje „Der U-Bootskrieg 1914-1918“ jis rašė, kad per savo tarnybos laiką UC-20 atliko 13 patrulinių ir kovinių misijų. Per jas paskandino 21 laivą, kurie plaukiojo su Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Italijos vėliavomis. Apie kupranugarį viceadmirolo knygoje, kuri sulaukė daugelio leidimų Vokietijoje ir užsienyje, nėra nei žodžio.

 

Fotoreportažas
  • Submarinos keleivis... Kupranugaris-Foto-nr-7739_7740.jpg
  • Submarinos keleivis... Kupranugaris-Foto-nr-7739_7741.jpg
  • Submarinos keleivis... Kupranugaris-Foto-nr-7739_7742.jpg
  • Submarinos keleivis... Kupranugaris-Foto-nr-7739_7743.jpg
  • Submarinos keleivis... Kupranugaris-Foto-nr-7739_7744.jpg
  • Submarinos keleivis... Kupranugaris-Foto-nr-7739_7745.jpg
  • Submarinos keleivis... Kupranugaris-Foto-nr-7739_7746.jpg
  • Submarinos keleivis... Kupranugaris-Foto-nr-7739_7747.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Submarinos keleivis... Kupranugaris"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.