Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Sukilėlių desantas prie Juodkrantės

Prieš 156 metus per Baltijos jūrą į Lietuvą buvo gabenami ginklai sukilėlių karo vadui Z, Sierakauskui, kurio palaikai pernai buvo atrasti Gedimino kalne ir netrukus bus iškilmingai palaidoti.

Danų škuna „Emilia“, gabenusi ginklus į Lietuvą sukilėliams.
Danų škuna „Emilia“, gabenusi ginklus į Lietuvą sukilėliams. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Jūrinės ekspedicijos planas

 

1863 metų sausio mėnesį Rusijos imperijos vakaruose prasidėjo lenkų ir lietuvių sukilimas. Iš pat pradžių vienas svarbiausių emigracijoje veikusios Laikinosios nacionalinės vyriausybės uždavinių buvo išspręsti ginklų ir karinės įrangos tiekimą sukilėliams. Iškilo idėja visą amuniciją sukilėliams gabenti jūros keliu.

Baltijos jūroje Rusija turėjo gana stiprų laivyną, bet buvo nutarta rizikuoti. Tikėtasi, kad sukilėlių būriai, kuriems vadovavo Zigmantas Sierakauskas, užims Baltijos pakrantę Žemaitijoje ir ten bus galiam įkurti ginklų priėmimo bazę.

Ekspedicijai pradėta ruoštis Londone. Čia buvo surenkama visa iš privačių firmų supirkta amunicija: 3 patrankos, 1000 šautuvų ir 100 000 šovinių, 750 kardų ir 200 iečių, 50 centnerių parako, keli šimtai komplektų karinės aprangos, kuprinės ir net lauko spaustuvė.

Atsirado nemažai savanorių, kurie pareiškė norą ne tik lydėti krovinį į Lietuvos pajūrį, bet ir prisijungti prie kovojančių sukilėlių. Savanoriais užsirašė 111 lenkų, 22 prancūzai, 16 italų, trys anglai, trys vokiečiai, du rusai, belgas ir šveicaras. Iš viso – 170 žmonių (įvairiuose šaltiniuose tie duomenys skiriasi).

Žinoma, tas būrys nebuvo labai rimta jėga, lyginant su carinės Rusijos armija, tačiau turėjo parodyti pasauliui, kad buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje nacionalinio išsivadavimo sukilimas plečiasi ir jį remia kitos tautos.

 

Romantiškas kondotjeras

 

Emigracijoje veikianti sukilėlių vadovybė jūrinės ekspedicijos organizatoriumi ir jos vadu paskyrė tuo metu Londone atsiradusį pulkininką Teofilį Lapinskį (Teofil Łapiński, 1827-1886). Jis buvo vienas iš daugelio lenkų patriotų, kurie, kovodami už savo šalies nepriklausomybę, aktyviai dalyvavo ir kitų tautų nacionaliniuose sukilimuose.

Jaunystėje T.Lapinskis tarnavo Austrijos armijoje artilerijos karininku. 1848 metais prasidėjus revoliuciniams judėjimams Austrijos imperijoje, įstojo į lenkų Nacionalinę gvardiją (Gwardia Narodowa) savo gimtojoje Vakarų Galicijoje. Vėliau dalyvavo Vengrijos revoliucijoje.

1849 metų spalyje kartu su lenkų būriu, kovojusiu Vengrijoje, T.Lapinskis išvyko į Osmasnų imperiją. Krymo karo metais, tarnaudamas pašos Omero armijoje, dalyvavo susirėmimuose su rusų kariuomene.

Karui pasibaigus, nuvyko į Kaukazą ir dvejus metus vadovavo lenkų savanorių korpusui, kuris padėjo čerkesams kovoje su rusais. Ten jis buvo žinomas, kaip pulkininkas Taffik bėjus. Į Europą grįžo gaubiamas romantiškos didvyrio ir nuotykių ieškotojo aureolės. Daugelis jį laikė tikru kondotjeru – karinių samdinių būrio vadu.

Tikriausiai ne atsitiktinai tokios spalvingos biografijos žmogui lenkų emigracijos vadovai patikėjo jūrinę ekspediciją, kurios tikslas buvo aprūpinti sukilėlius ginklais, amunicija ir savanoriais.

 

Netikėta išdavystė

 

1863 metų kovo mėnesį lenkų emigrantai už 1300 svarų Anglijoje išsinuomojo 54 metrų ilgio geležinio korpuso škuną „Ward Jackson“. Tai buvo maždaug 200 tonų talpos dviejų denių laivas, aprūpintas ne tik burėmis, bet ir dviejų cilindrų garo varikliu. Kapitonu buvo pasamdytas anglas Robertas Weatherley.

Kovo 22 dieną „Ward Jackson“ bandė išplaukti jūron. Įsikišus rusų diplomatams, kuriuos buvo pasiekęs gandas apie ekspedicijos tikslą, laivas buvo sulaikytas prie Londono muitinės krantinės. Po kruopštaus krovinių patikrinimo muitininkai uždraudė laivui išplaukti iš uosto. Pasinaudojęs saugotojų aplaidumu, sukilėlių laivas sugebėjo pasprukti iš uosto, išsigabendamas kartu ir muitinės sargybinius. Prie Temzės žiočių jie buvo išlaipinti į krantą. Ten pat į laivą buvo priimti iš Londono traukiniu atvykę savanoriai.

Po trijų dienų laivas atplaukė į Švedijos uostą Helsingborgą. Ten Lapinskis sužinojo, kad rytiniuose Baltijos uostuose jau išplaukė ledai ir rusų karo laivams atsivėrė išėjimas į jūrą. Įvertinęs situaciją, Lapinskis nusprendė kuo greičiau prasmukti palei pietinius Švedijos krantus iki Elando salos, o tada, sulaukęs tinkamo momento, dar vienu šuoliu pasiekti Žemaitijos krantus.

Nespėjus išnykti iš akiračio Helsingborgo bažnyčių bokštams, gudrus, bet bailus anglų kapitonas netikėtai pareiškė, kad laive nebeliko geriamo vandens ir todėl būtina užsukti į Kopenhagą. Atplaukus į Danijos sostinę, kapitonas ir jo nusamdyta įgula, bijodami galimo susidūrimo su Rusijos kariniu laivynu, pabėgo iš laivo.

 

Karinė gudrybė

 

„Ward Jackson“ per pastaruosius mėnesius taip „apsišvietė“, kad toliau plaukti šiuo laivu būtų  buvę tolygu savižudybei. Rusų kariniai laivai jį sunaikintų dar nepasiekus Žemaitijos krantų. Tada T.Lapinskis nutarė griebtis karinės gudrybės.

Už likusius pinigus Kopenhagoje jis išsinuomojo tris danų laivus – „Fulton“, „Christina Lorenza“ ir „Emilia“. 1863 metų birželio 4 dieną prasidėjo klastinga paradomoji operacija. Į Kopenhagos uosto reidą atplaukė ir ten nuleido inkarus du T.Lapinskio samdyti laivai – „Fulton“ ir „Christina Lorenza“‘. Nuo pat ryto prasidėjo žmonių perkėlimas valtimis iš vieno laivo į kitą. Tai buvo daroma demonstratyviai, norint patraukti krante susirinkusių žioplių, tarp kurių tikriausiai buvo ir rusų šnipų, dėmesį.

Vakare abu laivai išsiskyrė. „Fulton“ nuplaukė į Malmę, o „Christina Lorenza“, iškėlusi bures, pasuko į šiaurę. Kiekvienas, kuris stebėjo burlaivį, galėjo pamanyti, kad jis plaukia į Šiaurės jūrą ir grįžta Anglijon.

Jau sutemus prie vienos salos visas būrys žmonių ir ginklai iš jo buvo perkelti į čia laukiančią škuną „Emilia“. Kuklus, nepatraukiantis didesnio dėmesio burlaivis aplenkė Švedijos krantus ir įplaukė į Baltiją. Jis sėkmingai prasilenkė su keliais rusų karo laivais ir po savaitės atsidūrė beveik prie pat tikslo.

 

Škunos „Emilia“ tragedija

 

Kaip toliau klostėsi įvykiai savo atsiminimų knygoje „Sukilėlių jūrinė ekspedicija į Lietuvą“ (pirmas leidimas 1879 m.) papasakojo pats pulkininkas Teofilis Lapinskis.

Birželio 11-osios popietę „Emilia“ atsidūrė maždaug už dviejų mylių nuo kranto priešais Juodkrantę (tada Schwarzort) ir čia nuleido inkarą.

.„Kadangi ilgas mūsų stovėjimas toje vietoje, kur laivai niekada neišmeta inkaro, galėjo sukelti pusiasalio gyventojų pavojingą smalsumą, pasiunčiau puskarininkį Malinovskį su dviem jūreiviais į krantą, įsakydamas, kad vieną paliktų valčiai saugoti, o su kitu nueitų į miestelį ir nupirktų statinę alaus. Jeigu paklaus, kodėl čia stovi škuna, o paklaus būtinai, atsakyti, kad škuna remontuoja rumpelį, o pati „Emilia“ yra anglų laivas, plaukiantis į Memelį grūdų“ – rašė T.Lapinskis.

Pagal planą dvi laive esančios valtys turėjo visus ginklus ir savanorius perkelti į krantą per tris kartus. Pirmasis desantas turėjo suimti žandarą, sugadinti telegrafą, rekvizuoti juodkrantiškių valtis ir jomis visą amuniciją perplukdyti per Kuršių marias. Persikėlę per marias, sukilėliai planavo rekvizuoti vietinių gyventojų arklius su vežimais ir pakrovę į juos ginkluotę kirsti Prūsijos – Rusijos sieną, už kurios turėtų laukti Z.Sierakausko kariuomenė.

Deja, tuos optimistinius planus sužlugdė netikėtai subjuręs oras. Jau sutemus į vandenį nuleistos dvi valtys su ginklų kroviniu ir savanoriais buvo priverstos kapstytis prieš vėją. Nepaisant irkluotojų pastangų, vis stiprėjantis vėjas abi valtis nešė tolyn į jūrą.

Netrukus bangos pradėjo užliedinėti valtis. Lapinskis liepė vandenį semti gertuvėmis, bet tai menkai tepadėjo, juolab, kad savanoriai nežinojo, kaip elgtis tokiomis sąlygomis. Netrukus didžiąją valtį, kurioje buvo 36 savanoriai, apvertė atūžusi didžiulė banga. Lapinskiui, išplaukusiam su mažesne valtimi, pavyko išgelbėti 12 žmonių. Nuskendo 24 savanoriai – 16 svetimtaučių ir 8 lenkai.

Smarkus pietvakarių vėjas sukilėlių laivą „Emilia“ nubloškė iki Palangos, kurioje buvo dislokuota rusų kariuomenės įgula. T.Lapinskis nutarė palikti pavojingus vandenis. Po kelių dienų „Emilia“ pasiekė švedų Gotlando salą. Čia sukilėliai buvo nuginkluoti ir švedų karo laivu išgabenti į Angliją, kur T.Lapinskio būrį išformavo.

Rusų revoliucionierius anarchistas Michailas Bakuninas, prisidėjęs prie sukilėlių jūrinės ekspedicijos, vėliau rašė, kad ji buvo gerai apgalvota, tačiau neįtikėtinai blogai padaryta.

Fotoreportažas
  • Sukilėlių desantas prie Juodkrantės-Foto-nr-8680_8681.jpg
  • Sukilėlių desantas prie Juodkrantės-Foto-nr-8680_8682.jpg
  • Sukilėlių desantas prie Juodkrantės-Foto-nr-8680_8683.jpg
  • Sukilėlių desantas prie Juodkrantės-Foto-nr-8680_8684.jpg
  • Sukilėlių desantas prie Juodkrantės-Foto-nr-8680_8685.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Sukilėlių desantas prie Juodkrantės"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.