Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Sunkus uosto kapitono dešimtmetis

Ant Klaipėdos uosto kapitono Nikolajaus Severinčiko jūrinės uniformos kitelio šiek tiek žemiau jūrų kapitono ženklo buvo pritvirtintas „Harbour Master“ numeris 1. Pats N. Severinčikas sakydavo: pirmuoju kapitonu Klaipėdos uosto istorijoje buvo ir visada liks Liudvikas Stulpinas, o aš tik vienas jo įpėdinių.

Nikolajus Severinčikas Klaipėdos uosto kapitonu dirbo beveik dešimtmetį.
Nikolajus Severinčikas Klaipėdos uosto kapitonu dirbo beveik dešimtmetį. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Nikolajus Severinčikas

Gimė 1946 m. kovo 15 d.

1968 m. baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą.

1972-1989 m. – tolimojo plaukiojimo kapitonas žvejybos laivuose.

1989-1991 m.– dirbo Klaipėdos Prekybos uosto kapitonu.

1991-2000 m. – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas.

Nuo 2000 m. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos jūrinės teisės referentas, gelbėjimo darbų konsultantas.

 

Liko ištikimas jūrai

Nikolajaus Severinčiko kartos kapitonams teko nelengva gyvenimo našta – dirbo problemų virtinės apsuptyje.

Kai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jis buvo paskirtas Klaipėdos uosto kapitonu aplink kunkuliavo gyvas jūrinis gyvenimas.

Griuvo Lietuvos žvejybos laivynas. Kūrėsi įvairios naujos bendrovės, visuomeninės jūrinės organizacijos.

Uosto kapitonui reikėjo kurti nepriklausomybę atgavusios Lietuvos jūrinius pagrindus, išsaugoti Lietuvos jūrų laivininkystę. Kartu kurta ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono valdyba.

Nikolajus Severinčikas, kaip ir dauguma jūrų kapitonų, liko ištikimas jūrai. Jis ne kartą teigė, kad gyvenime labiausiai įsiminė plaukiojimai, ypač vykę sunkiomis sąlygomis.

“Jūroje supa, bet esi laisvesnis, krante lyg ir tvirtas pagrindas po kojomis, bet labai daug sumaišties. Aš visur stengiausi dirbti gerai. Dabar, kai matau, kiek daug padaryta uoste, man džiaugiasi širdis”

 

Yrėsi į tarptautines organizacijas

Iki 1991-ųjų Klaipėdos uoste buvo trys kapitonai – Vakarų laivų remonto įmonė turėjo savo kapitoną, Žvejybos uostas – savo, Prekybos uostas – savo. Pastarajame kapitonu buvo N.Severinčikas. Kai visos trys kapitonų tarnybos buvo sujungtos į vieną, Klaipėdos uosto kapitonu paskirtas N.Severinčikas. Lėmė jo profesionalumas, dalykiškos savybės, tolerancija.

Jo kolegos prisimena, kad N.Severinčikas, kaip uosto kapitonas visus reikalus spręsdavo labai operatyviai, nekildavo jokių biurokratinių problemų.

N.Severinčikui teko sunkus dešimtmetis po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Teko studijuoti Tarptautinės jūrinės organizacijos dokumentus ir taikyti Lietuvoje. Uosto kapitono tarnyba tuo pačiu metu daug dirbo, kad tarptautinėse jūrų bendrijose Lietuva įgytų jūrinės valstybės autoritetą. Netrukus Lietuva buvo priimta į Tarptautinę jūrų organizaciją (IMO), Klaipėdos uostas – į Tarptautinę uostų asociaciją.

Jam pačiam įsiminė toks atvejis, kaip kartą, vidurnaktį, buvo pažadintas ir iškviestas į darbą. Uoste avarinė situacija – laivas per audrą nešamas ant kranto. Susisiekęs su laivo kapitonu jis pareikalavo nukirsti inkaro grandinę. Šis pasakė negalįs to padaryti. Tada uosto kapitonas paprašė leisti jam pasikalbėti su laivo bocmanu. Grandinė buvo nukirsta, laivas išvengė seklumos. Pirmasis Klaipėdos uosto kapitonas šią istoriją papasakojo norėdamas atkreipti dėmesį į tai, kaip svarbu, kad kiekvienas žmogus išmanytų savo darbą.

 

Laivai plaukia – uoste viskas gerai

Buvo toks metas, kad vos ne kasdien tekdavo važiuoti į Vilnių, reikėjo skubiai tvarkyti įstatyminę bazę, be kurios uostas negalėjo normaliai funkcionuoti. Daugelio funkcijų, pavyzdžiui, laivų registravimo su Lietuvos vėliava, anksčiau uosto kapitonui neteko nereikėjo vykdyti. Todėl reikėjo skubiai kaupti patirtį, šią ir kitas svarbias procedūras mokytis atlikti kaimyninėse valstybėse.

"Esu nepaprastai dėkingas savo patikimiems ilgamečiams pavaduotojams – jūrų kapitonams Ričardui Lučkai ir Jonui Sūriui. Jie kartu su manimi kūrė uosto taisykles, padėjo kurti laivų eismo, uosto priežiūros tarnybas, sėkmingai joms vadovavo. Neįkainojamų kompetentingų patarimų teikė ir tuometinė diplomavimo grupės vadovė Janina Beinorienė. Ji sukūrė laivų vėliavos registravimo ir jūrininkų diplomavimo taisykles, dalyvavo kuriant tokius svarbius dokumentus, kaip nacionalinė jūrininko knygelė. Prisimenu bei vertinu ir kitus darbuotojus", – teigė N.Severinčikas.

Jis džiaugėsi nuolat vystomu Klaipėdos uostu, prisipažino dar tuomet tikėjęs, jog ateis diena, kai į Klaipėdą užsuks dideli "Panamax" laivai.

Intensyviai Klaipėdos uosto kapitono tarnyboje N.Severinčikas dirbo iki 1999 m. lapkričio, kol komandiruotėje Londone jį užklupo sunki liga. Po ligos tebedirba Uosto direkcijoje, yra referentas jūrų teisės klausimais.

“Žiūriu pro savo kabineto langą, matau – laivai plaukia, vadinasi, viskas mano uoste gerai”, – yra sakęs kapitonas.

Fotoreportažas
  • Sunkus uosto kapitono dešimtmetis-Foto-nr-2107_2108.jpg
  • Sunkus uosto kapitono dešimtmetis-Foto-nr-2107_2109.jpg
  • Sunkus uosto kapitono dešimtmetis-Foto-nr-2107_2110.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Sunkus uosto kapitono dešimtmetis"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.