Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Suomijos įlankos laivyba ir tragedijos

Pirmosios šių metų audros priminė, koks sudėtingas plaukiojimas yra Baltijos jūroje. Labiausiai pavojingos zonos Baltijos jūroje yra laikomos akmenuotos Švedijos pakrantės ir Suomijos įlanka.

Suomijos įlanka iki šiol slepia daug paslapčių
Suomijos įlanka iki šiol slepia daug paslapčių @ Vidmanto Matučio nuotr.

Apie seklumas nieko nežinojo

 

Suomijos įlanka iki šiol laikoma didžiausiomis Baltijos jūros laivų kapinėmis. Preliminariais vertinimais, įlankoje yra nuskendę apie 10 tūkst. laivų.

Pagal vairius pasakojimus, istorinius šaltinius  yra sudarytas nuskendusių laivų katalogas. Kai kuriose vietose laivai lankos dugne guli vienas šalia kito. 

Daugelį laivų pražudė karai. Masiškai laivai Suomijos įlankoje pradėjo skęsti nuo tų laikų, kai Rusijos caras Petras I apie 1700 metus dabartinio Sankt Peterburgo vietoje pradėjo statyti miestą ir laivyną.

Pirmasis Petro I statytas laivas Suomijos įlankoje nuskendo 1703 metais. Vienas iš laivų užplaukė ant seklumos, kai persekiojo švedų laivus. Rusijos laivyno navigacija buvo silpna, apie Suomijos įlankos seklumas beveik nieko nežinota.

Laivai Suomių įlankoje skendo ir iki Petro I. XIV ir XV amžiuose ne vieno laivo neteko į Rusiją plaukę pirkliai.

 

Neatlaikydavo audrų

 

Dar didesni nusivylimai laukė po Petro I laikų.

Žinomi faktai, kad 1721 metais evakuojantis Rusijos armijai iš Suomijos per tris mėnesius nuskendo per 100 laivų. Ypač žiauri buvo viena naktis, kai siaučiant audrai Suomijos įlankoje nuskendo net 64 Rusijos laivai.

Vien nuo 1703 iki 1724 metų Suomijos įlankoje nuskendo apie 400 laivų. Dalis laivų nuskendo palikti be priežiūros. Juos tiesiog suspaudė ledai.

Tragiški buvo ir 1743 metai, kai vieną atšiaurią ir audringą naktį per 7 valandas nuskendo 17 rusų karinių laivų. 1947 metų vasara, kai netikėtai kilus štormui prie Narvos per 4 valandas nuskendo net 26 prekybiniai laivai.

Karo ir prekybiniai laivai skendo ir XVIII ir XIX amžiuje. Kai kurie laivai nuskendo su vertingais kroviniais. Žinomas laivas "Frau Marija", kuris imperatorienės Jekaterinos II užsakymu į Ermitažą gabeno meno kūrinius. Laivas kartu su vertingu kroviniu nuskendo 1771 metais. Iki šiol nesutariama kam turėtų priklausyti laive esantis krovinys - Suomijai, nes laivas guli jos vandenyse, Švedijai, nes 1771 m. tie vandenys priklausė jai, Olandijai, nes laivas priklausė šios šalies savininkui ar Rusijai, nes jai plukdytas krovinys.

 

Ne tik karo aukos

 

Suomijos lankos karai taip pat nusinešė daugybę laivų. Pirmasis didelis laivų mūšis vyko 1790 metais. Tuomet susikovė apie 450 Suomijos i Rusijos karo laivų. Iš to mūšio žinomos 9 vietos, kur guli 87 nuskendę laivai.

Daugelis laivų yra gerai išsilaikę, nes Baltijos jūros ypatybė yra tai, kad vandenys čia šaltesni ir nesiveisia laivus naikinantys organizmai.

Iš XX amžiaus Suomių įlanką laivais labiausiai nusėjo II pasaulinis karas. Įlankos vandenyse guli tūkstančiai ne tik rusų laivų, kai jie buvo užklupti netikėtai, bet ir vokiečių laivai. Ypatybė ta, kad Suomių įlankoje nėra daug didelių laivų. Daugiausia mažesni - torpediniai kateriai, desantiniai laivai, minų statytojai, transportiniai laivai.

Suomių įlankoje ilsisi ir Lietuvos laivai, tarp jų ir vienintelis Lietuvos karo laivas „Prezidentas A.Smetona“. Laivas aptiktas gulintis 83 metrų gylyje.

Laivai Suomių įlankoje skendo ir po karo. 1980 metais Estijos vandenyse netoli Saraemo salų nuskendo graikų laivas "Volare ". Laivas tapo pavojingu objektu. Viršutinė jo metalo dalis seniai nupjaustyta, tačiau iš apačios sunkiasi naftos produktai, kurie teršia aplinką. Pašalinti laivo liekanas reikia beveik 208 tūkst. eurų.

Fotoreportažas
  • Suomijos įlankos laivyba ir tragedijos-Foto-nr-3321_3322.jpg
  • Suomijos įlankos laivyba ir tragedijos-Foto-nr-3321_3323.jpg
  • Suomijos įlankos laivyba ir tragedijos-Foto-nr-3321_3324.jpg
  • Suomijos įlankos laivyba ir tragedijos-Foto-nr-3321_3325.jpg
  • Suomijos įlankos laivyba ir tragedijos-Foto-nr-3321_3326.jpg
  • Suomijos įlankos laivyba ir tragedijos-Foto-nr-3321_3327.jpg
  • Suomijos įlankos laivyba ir tragedijos-Foto-nr-3321_3328.jpg
  • Suomijos įlankos laivyba ir tragedijos-Foto-nr-3321_3329.jpg
  • Suomijos įlankos laivyba ir tragedijos-Foto-nr-3321_3330.jpg
  • Suomijos įlankos laivyba ir tragedijos-Foto-nr-3321_3331.jpg
  • Suomijos įlankos laivyba ir tragedijos-Foto-nr-3321_3332.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Suomijos įlankos laivyba ir tragedijos"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.