Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Suomių rojus – estų keltuose

Krizės, recesijos ir panašūs reiškiniai neveikia keleivių judėjimo tarp Estijos ir Suomijos sostinių – Talino ir Helsinkio

Į Helsinkį iš Talino plūsta minios žmonių
Į Helsinkį iš Talino plūsta minios žmonių @ Vidmanto Matučio nuotr.

Tarp pasaulio lyderių

Keistai atrodo, kai trumpoje vos 79 kilometrų atkarpoje tarp Talino ir Helsinkio plaukioja didžiuliai keltai primenantys kruizinius lainerius. Juose keltuose yra ne tik po 2500 lovų keleiviams, bet ir po du kilometrus linijinio ilgio lengviesiems automobiliams priimti.

Didžiausias pajamas „Tallink“ kompanijai duoda ne tiesioginė linija iš Talino į Helsinkį, o linijos tarp Suomijos ir Švedijos. Pastarosios pajamos „Tallink“ finansinėje dalyje sudaro 39 procentus. Mums labiau žinomos linijos tarp Talino ir Helsinkio pajamų dalis yra 31 procentas Toliau pagal pajamas seka linija iš Talino į Stokholmą (12 proc.) ir iš Rygos į Stokholmą (7 proc.). 

Ne ryšio priemonių kaip Lietuvoje, prekybos ar naftos gamybos, o keltų kompanija „Tallink“ Estijoje yra didžiausia privati kompanija.

Dar įdomiau, kad tarp Baltijos jūros keltų grandų ji yra ko gero pati jauniausia. Istorija skaičiuojama nuo 1989 metų, kai, tuomet dar SSRS ir Suomija, įkūrė keltų liniją. Naujagimis greitai pradėjo augti po Estijos nepriklausomybės atkūrimo ir suomių plūsmo į pigesnių gėrimų šalį. Iki šiandieninių apimčių „Tallink“ išaugo po 2006 metų, kai įsigijo skandinavijos keltų kompaniją „Silja Line“.

Dabar Estijos kompanija valdo 19 keltų. Ji laiko save didžiausiu ro ro ir ro pax laivų darbdaviu pasaulyje. Kompanijoje dirba per 3,5 tūkst. žmonių.

„Tallink“ komunikacijų direktorė Luulea Laane noriai pasigyrė, kad pagal laivų tonažą (616 874 tonos) „Tallink“ yra trečia pasaulyje po „Stena Lines“ ir „Grimaldi Lines“, pagal lovų skaičių ro pax laivuose pirma pasaulyje, o pagal apyvartą nusileidžia tik „DFDS Seaways“ ir „Stena Line“ kompanijoms.

Tačiau „Tallink“ naudojasi ne vien vandens laivais, bet ir stato sausumos „laivus“ – viešbučius uostuose iš kur plaukioja „Tallink“ keltai. Šiuo metu jau yra pastatyti penki tokie viešbučiai Taline, vienas Stokholme. 60 proc. viešbučio svečių naudojasi ir „Tallink“ keltų paslaugomis.

Idėja paprasta – jei žmogus atvyko pasinaudoti „Tallink“ keltais, kodėl jam nepasiūlius dar ir viešbučio su tokia nuolaida, kad kitur vietos jis neieškotų. Viešbučių verslu „Tallink“ papildomai užsiima nuo 2004 metų.

Taline, šalia keltų terminalo prieš kelis metus atidarytas naujausias šios kompanijos viešbutis. Jame įdiegtos moderniausios viešbučių technologijos, tarsi viešbučio vestibiulio dalis yra baseinas su dalimis po stogu ir lauke.

Plūsta vis daugiau keleivių

Net ir patys moderniausi viešbučiai, keltai, kavinės restoranai būtų niekis, jei jie nebūtų užpildyti.  

Pernai, kai „Tallink“ keltais naudojosi rekordinis devynių milijonų keleivių kiekis, bendra kompanijos apyvarta sudarė per 900 mln. eurų. 2008 metais „Tallink“ laivai plukdė septynis milijonus keleivių, 2009 metais peržengė 8 milijonus.

Šie skaičiai išties įspūdingi, jei vertinti tai, kad visame šiaurinės Baltijos regione per metus plukdoma apie 19 mln. keleivių. Po „Tallink“ antrasis keltų operatorius šiame regione yra „Viking Line“, po to „Eckero Line“. Šių kompanijų keltai taip pat plaukia į Taliną.

Krizė kiek paveikė „Tallink“ gabenamus krovinius. 2008 metais gabenta 331 tūkst. automobilių, o 2009 metais jau tik 252 tūkstančiai. Tačiau pernai ir šioje srityje jau fiksuotas pakilimas.  

Skirtingai nei linijose iš Klaipėdos, „Tallink“ laivuose pajamos uždirbamos iš keleivių. Iš keltų bilietų pajamos sudaro apie 27 procentus, restoranų ir parduotuvių veiklos – 54 proc, krovinių gabenimo – tik 12 proc. Per vieną vakarą vien keltuose apyvarta iš keleivių sudaro per 90 tūkst. eurų. Savaitgalį vienu metu keltais per parą naudojasi apie 20 tūkst. keleivių.

Į „Tallink“ laivus ir toliau plūsta suomiai. Jie sudaro apie 90 procentų visų keleivių. Suomius į Taliną vilioja pigesnė degtinė, cigaretės, kitos prekės ir paslaugos.

Talinas juos mielai sutinka. Keistai atrodo, kai brangioje teritorijoje šalia didžiulio keltų terminalo ir prabangaus „Tallink“ viešbučio, pastatytas ir architektūriškai skurdokas, bet didžiulis prekybos centras. Kam varginti suomius ir versti ieškoti kažkur toli, jei galima siūlyti čia pat prie keleivių terminalo vartų.

Ir laivų parduotuvėse viskas paruošta suomiui. Netgi specialūs rinkiniai – alaus dėžės ir degtinė „ant ratukų“. Tik čia šiek tiek brangiau nei krante. Bet suomiai perka. Pagal prekybos apyvartas „Tallink“ laivuose ši kompanija tarp keltų operatorių yra pirma pasaulyje ir aštunta įskaitant ir oro uostų prekybos taškus. Ją lenkia tik Dubajaus, Seulo, Londono, Singapūro, Hong Kongo, Paryžiaus ir Frankfurto prie Maino oro uostai.

Talinas vietoje Turkijos

Prekybą „Tallink“ laivuose ypač kelia tai, kad jos linijiniai laivai plaukiantys maršrutais Talinas – Stokholmas, Helsinkis – Stokholmas ir Turku – Stokholmas užsuka į Alandų salas. Jos priklauso Suomijai, bet turi specialų statusą ir suteikia teisę į šias salas atplaukiantiems laivams vykdyti bemuitę prekybą.

Suomiai – vartotojų tauta. Išlipus Helsinkio uoste matėsi vaizdeliai, kaip suomiai iš Talino atplukdę keliasdešimt dėžių degtinės ir alaus grūdo į seną universalią „Volvo“. Gėrimai keliaus kur nors į sodo namelius. Dalis jų ir perparduodama.

Suomis nedaug kuo skiriasi nuo rytinės Baltijos šalių gyventojų. Ir stikliuko nesikrato, ir į gražias merginas skersakiuoja.

Tik suomių pajamos didesnės. Tarkim dokininkas mažesniame uoste nei Klaipėdos uždirba tris kartus daugiau. Ir taip visose srityse – suomių pajamos 2-3 kartus didesnės nei Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje. Ir kainos didesnės beveik dvigubai nei pas mus. Kai pinigų kišenėse yra belieka vykti į rojų, kur kainos mažesnės.

Į Taliną suomiui nuvykti lengviau nei kur nors į Turkijos ar Graikijos kurortą. Sėslus suomis pripratęs prie savo aplinkos. Išvykti jam į kraštus, kur yra alinantys karščiai nepatogu. Suomį vilioja ir plaukimas keltu. Daugelio suomių gyvenime svarbiausias daiktas yra jo laivelis. Bet net ir Suomijoje, kur daug vandenų, ne visi jį gali turėti. O per porą valandų už keliadešimt eurų nuplaukti keltu iš Helsinkio į Taliną gali sau leisti kiekvienas suomis.

Plūsta suomiai ir į Rusiją, kur degtinė netgi mums atrodo pigesnė. Rusijos pasienio miestas Vyborgas pagal prekybos apimtis auga kaip „Tallink“ Estijoje. Nuo Rusijos sienos link Helsinkio tiesiamas naujas kelias sprogdinant uolas.

Suomiai į Rusiją žvelgia kiek kitaip nei rytinės Baltijos šalių gyventojai. Rusai suomiams yra išvaduotojai nes išgelbėjo nuo 200 metų trukusio švedų jungo. O tai, kad 1939 metais vyko Suomijos ir SSRS karas, kuris atkirto nuo suomių Kareliją, jau seniai pamiršta. O jei nepamiršta tai bent viešai nedemonstruojama.   

Pramogos laive prie krantinės

„Tallink“ keltai atlieka ir viešbučių funkcijas. Helsinkyje keltų stovėjimas brangesnis nei Taline, todėl šiame uoste jie ilgai neužsilaiko.

Vakare iš Helsinkio į Taliną 10 denių keltas „Baltic Princess“ išplaukia neskubėdama maždaug penkiolikos mazgų greičiu. Kol kelte vyko ištaikinga vakarienė su švedišku stalu maždaug už 100 litų žmogui, keltas atplaukė į Taliną.

Dalis kelevių patraukė į Taliną, o nemažai liko jame pramogauti ir nakvoti.

Buvęs „DFDS Lisco“ keleivių aptarnavimo tarnybos vadovas, o dabar Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo komercijos direktorius Arvydas Skuodas teigė, kad pramogos laive, kuris stovi prie krantinės jam atrodo neįprastai – norisi išlipti ir vykti namo.

Tačiau suomiams nėra kur skubėti. Jie nusipirko pramogas laive visai parai. Iki paryčių vyksta koncertai, šokiai, dirba barai. Kultūringa klasikinės muzikos programa su gyvų žvaigždžių pasirodymais numatyta ir dieną po audringos nakties. Bet dalis suomių kelte jau miega. Papramogavę, išsimiegoję jie grįš namo su tuo pačiu keltu. Dalis suomių netgi neišlipa Taline.

Keistas rytas kelte apie 6-7 valandą. Kai kur dar slankioja vienas kitas pramogautojas. Apsauga jau rankioja tuos, kurie voliojasi padauginę. Keleivių zonose matosi krūvos skardinių nuo alaus. Keltą tvarkantys įgulos nariai alaus likučius pila tiesiog už borto, o skardines į šiukšliadėžes. Jaučiasi, kad Talinas dar turi rytietiško kolorito. 

Kelto įgulą su aptarnaujančiu personalu sudaro 260 darbuotojų. Laive yra gydytojai, apsauga, netgi priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybų atstovai.

Jūrininkai kelte keičiasi kas dvi savaites, aptarnaujantis personalas kiekvieną savaitę. Darbas kelte intensyvus. Kai laive plaukia apie 2500 žmonių, juos per trumpą laiką tenka pamaitinti keliomis pamainomis. Netgi vakarienė prie švediško stalo, kuris apkrautas ir ikrais bei kitomis jūros gėrybėmis, taip pat šaltais ir karštais keliasdešimt rūšių patiekalais, maitinimas vyksta 3-4 pamainomis. Alkoholiniai gėrimai – vynas ir alus paduodami specialiais, net 21 kilometro ilgio vamzdynais iš laivo apatinių denių.

Įgulai maitintis yra numatytos atskiros patalpos, atribotos nuo keleivių.

Ne mažiau intensyvus darbas ir tvarkant laivo kajutes. Per trumpa laiką – maždaug 40 minučių, kol išeina iš laivo keleiviai ir sulaukiama naujų, tenka sutvarkyti 2500 lovų.

Vasarą visos 2500 lovų dažniausiai būna užimtos. Suomiai mielai leidžia keltuose atostogas, keliauja jais su šeimomis, vaikais. Mažiau klientų žiemą. Bet žiemą daroma daugiau pramogų, kad pritraukti klientus.

Visi tarp Talino ir Helsinkio plaukiojantys keltai turi ledo klasę. Todėl jiems nereikia pagalbos švartuojantis esant ledams. Nepaisant to, žiemą Suomių įlankoje plaukiojimo sąlygos yra sudėtingos. Tiek Talinas, tiek Helsinkis yra užšalantys uostai. Juose nuolat ledus traiško ledlaužiai. 

 

Fotoreportažas
  • Suomių rojus – estų keltuose-Foto-nr-206_207.jpg
  • Suomių rojus – estų keltuose-Foto-nr-206_208.jpg
  • Suomių rojus – estų keltuose-Foto-nr-206_209.jpg
  • Suomių rojus – estų keltuose-Foto-nr-206_210.jpg
  • Suomių rojus – estų keltuose-Foto-nr-206_211.jpg
  • Suomių rojus – estų keltuose-Foto-nr-206_212.jpg
  • Suomių rojus – estų keltuose-Foto-nr-206_213.jpg
  • Suomių rojus – estų keltuose-Foto-nr-206_214.jpg
  • Suomių rojus – estų keltuose-Foto-nr-206_215.jpg
  • Suomių rojus – estų keltuose-Foto-nr-206_216.jpg
  • Suomių rojus – estų keltuose-Foto-nr-206_217.jpg
  • Suomių rojus – estų keltuose-Foto-nr-206_218.jpg
  • Suomių rojus – estų keltuose-Foto-nr-206_219.jpg
  • Suomių rojus – estų keltuose-Foto-nr-206_220.jpg
  • Suomių rojus – estų keltuose-Foto-nr-206_221.jpg
  • Suomių rojus – estų keltuose-Foto-nr-206_222.jpg
  • Suomių rojus – estų keltuose-Foto-nr-206_223.jpg
  • Suomių rojus – estų keltuose-Foto-nr-206_224.jpg
  • Suomių rojus – estų keltuose-Foto-nr-206_225.jpg
  • Suomių rojus – estų keltuose-Foto-nr-206_226.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Suomių rojus – estų keltuose"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.