Retas keliautojas, apsilankęs senoje švedų jūrinėje bazėje Karskronoje, atsispiria pagundai kilstelėti buvusio karališkojo laivyno jūreivio skrybėlę ir įmesti kroną.
Susitikimas su seniu Rozenbomu

Trūko tik mažylio Nilso
Vienos kelionės metu mūsų jachta prie Karlskronos krantinės, skirtos svečiams, prigludo kai miestą jau gaubė nakties tyla. Nebuvo girdėti didmiesčiui būdingo gaudesio. Žalsvame dangaus fone juodavo aukšti bažnyčios bokštai, ant vandens suposi burlaiviai, tarsi auksiniai taškai tarp kalvų spindėjo gatvių žibintai.
Užburiantis vaizdas, tarsi iš akies trauktas į tą, kurį aprašė knygoje „Stebuklingosios Nilso kelionės“ Nobelio premijos laureatė Selma Lagerliof. Trūko tik mažylio Nilso. Tikriausiai atsimenate tą epizodą, kai mažasis Nilsas Holgersonas, sprunka naktinėmis Karlskronos gatvėmis nuo jį persekiojančios bronzinės statulos – švedų karaliaus Karlo XI. Nilsui tos gaudynės galėjo baigtis liūdnai, jei ne senis Rozenbomas, po kurio skrybėle pasislėpė mažasis berniukas.
„Senis Rozenbomas ir dabar tebestovi toje pačioje vietoje, kur stovėjo beveik prieš tris šimtus metų“, – patikino mus jachtklubo budėtojas. Tai vienas klasiškiausių Karlskronos atrakcionų.
Išmetė į pusnyną
Senasis Rozenbomas - iš medžio išdrožtas žilabarzdis vyriškis rudu švarku ir juoda juosta, tikrai tebestovi prieš Admiraliteto kirchę. Ant jo galvos vis dar laikosi didžiulė medinė skrybėlė, po kuria slėpėsi Nilsas.
Prie medinės kirchės sienos pritvirtintame stende surašyta skulptūros ir jos prototipo istorija. Matsas Hindiksonas Rozenbomas, kilęs iš Alandų salų, buvo vienas pirmųjų, kurie apsigyveno naujame karaliaus Karlo XI įkurtame Karlskronos mieste. Buvęs karališkojo laivyno jūreivis dirbo laivų statykloje. Likęs be darbo, buvo priverstas elgetauti.
Pagal legendą naujųjų1717 metų išvakarėse Rozenbomas prašinėjo išmaldos. Daugelyje vietų jam siūlė išgerti, kol laivyno veteraną nugirdė. Pasipiktinęs pas jį užsukusiu girtu elgeta medžio drožėjas Kolbe svečią išmetė pro duris į pusnyną. Kitą rytą senąjį Rozenbomą rado sustingusį prie Admiraliteto kirchės durų. Jis stovėjo su ištiesta ranka ir giliai ant ausų užmaukšlinta skrybėle, o už jo nugaros kabojo tuščia elgetos terba.
Nuramino sąžinę
Sąžinės graužiami dėl savo abejingumo vargšui, Karlskronos miestelėnai nutarė jį įamžinti iš medžio išdrožtoje figūroje. Natūralaus dydžio Rozenbomo figūrą išdrožė tas pats Kolbė, kuris jį išmetė į šaltą Naujųjų Metų naktį. Jis jautė kaltę dėl Rozenbomo.
Medinėje skulptūroje kairėje rankoje senis Rozenbomas laikolentelę su užrašu: „Nuolankiai maldauju jūsų, nors mano balsas silpnas, atvykite ir iš pradžių pakėlę skrybėlę įmeskite skatiką. Palaiminti tie, kurie rūpinasi vargšais“.
„Gubben Rosenbom“ (Senis Rozenbomas) greitai išpopuliarėjo ir į taupyklę po jo skrybėle nuolatos byrėjo pinigėliai, kurie vėliau atitekdavo vargšams šelpti.
Praėjus dviem šimtmečiams, apsižiūrėta, kad dieną naktį ištisus metus lauke stovinti istorinė medinė figūra jau smarkiai paveikta darganų. 1956 metais buvo padaryta Rozenbomo figūros kopija, o originalas perkeltas į bažnyčios vidų. Čia jis stovi ir šiandien.
Dabar tapo įprasta, kad kiekviena viešnagė Karlskronoje turi baigtis įmesta moneta po medine Rozenbomo skrybėle. Taip kasmet surenkama po keliasdešimt tūkstančių kronų. Admiraliteto kirchė rūpinasi tais pinigais, nes po seno jūreivio skrybėle patenka ir kitų šalių valiuta, surinktas aukas perduoda globos namams ir kitoms socialinėms įstaigoms.
Karlskrona buvo pirmasis miestas anapus Baltijos Atgimimo laikais ištiesęs pagalbos ranką Klaipėdai. Tad dabar mes, keletas buriuotojų, su malonumu kilsterėjome senojo Rozenbomo skrybėlę, kad įmestume savo auką.