Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Tarp bankrutuojančių - ir jūros verslas

Jau kurį laiką Lietuvoje vėl pastebimai padaugėjo bankroto bylų, tarp jų ir jūriniame versle.

 Dauguma Baltijos jūros žvejų norėtų supjaustyti laivus ir išeiti iš žvejybos verslo be bankrotų.
Dauguma Baltijos jūros žvejų norėtų supjaustyti laivus ir išeiti iš žvejybos verslo be bankrotų. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Nebeliko pelningų verslų?

 

Verslo bankroto tendencijos labiausiai matomos Klaipėdos apygardos civilinių bylų tvarkaraštyje. Iš šiame teisme vykstančių bylų mažiausiai pusė, o kartais ir du trečdaliai yra susiję su bankrotu ir atskiromis jo procedūromis.

Žvilgtelėjus į bankrutuojančių įmonių sąrašą nebesupranti, koks verslas šiuo metu Lietuvoje yra pelningas. Tarp bankrutuojančių kompanijų yra patys įvairiausi verslai - servisai, poilsio namai, statybos, prekyba, baldų gamyba, taksi, skalbimo paslaugos, nekilnojamasis turtas, kosmetika, netgi metalo apdirbimas, akmens gaminiai ar energetika. Daugėja ir bankrutuojančių transporto vežėjų kompanijų.

Į akis krenta ir tai, kad daugėjo bankrutuojančių individualių įmonių, mažųjų bendrijų - tai yra paties smulkiausio privataus verslo vienetų. Sodra ar Mokesčių inspekcija kartais prašo bankroto bylas kelti vos dėl kelių šimtų eurų atsiradusių skolų.

 

Nebėra žlungančių gigantų

 

Iš jūrinių bendrovių šiuo metu bankroto procese yra krovinių vežimu užsiiminėjusi „Baltic maritime“, ekspedijavimu ir logistika „Baltijos eksporto grupė“.

Bankroto procedūra šiuo metu vykdoma ir Klaipėdos uosto laivų bunkeravimo, užterštų vandenų surinkimo iš laivų bendrovei „Baltijos bunkeravimo agentūra“.

Jau kurį laiką teisme bankroto bylą bandoma iškelti su projektavimu susijusiai bendrovei „Hidrostatybos projektai“, kur suinteresuotu asmeniu yra ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Neseniai bankroto byla iškelta ir laivų remonto bei statybos bendrovei „Marine Trade Service“.

Likviduotos, bet įvairūs su bankrotu susiję  procesai dar vis vyksta dėl krovinių vežimo ir ekspedijavimo bendrovės „Jurtinga Shipping“ (teismuose kyla klausimas dėl galimai tyčinio bankroto), ekspedijavimo ir vandens transporto bendrovės „Klaipėdos tranzito centras“, laivų projektavimo grupės „Laivų inžinerija ir konsultavimas“. Jos bankrotas inicijuotas skoloms nepasiekus net 100 tūkst. eurų.

Kol kas teismuose nėra tokių stambių bankroto bylų, kaip prieš 4-5 metus buvo su Pranciškumi Jurgučiu susijusio uosto statybos verslo grupės ar kaip prieš 2-3 metus su laivyba susijusi kompanija Lietuvos jūrų laivininkystė. 

Restruktūrizavimo procese yra Klaipėdos LEZ veikianti metalo apdorojimo bendrovė „Baltic TS Group“, kuriai pretenzijų turi netgi viena Ukrainos laivų statykla.

 

Prie bankroto dauguma žvejų

 

Atskirą žlungančio verslo grupę sudaro Baltijos jūros žvejai ir su jais susijusi kitokia veikla. Teisme su bankroto procesu susiję posėdžiai jau vyko dėl Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono.

Net nuo 2011 m. bankrutuojančios įmonės statusą turėjo Baltijos jūros žvejybos bendrovė „Baltijos žuvys“. Jai netgi kelta bankroto byla, bet nuosprendis nėra įsiteisėjęs.

Praėjusią savaitę vykusiame Baltijos jūros žvejų susitikime su žemės ūkio ministru Giedriumi Surpliu žvejai tikino, kad prie bankroto ribos yra beveik visas Baltijos jūros žvejybos laivynas. Kaip aiškinta ministrui, iš 19 žvejybos laivyno įmonių gerai laikosi tik dvi, visos kitos klimstančios į bankrotą.

Taip neva yra todėl, kad dvi įmonės gaunančios 8736 tonas Baltijos jūros baltosios žuvies (strimelių ir bretlingių) kvotų, o likusios 17 - tik 3784 tonas. Netenka kalbėti apie menkes, nes jų Baltijos jūroje beveik nebeliko.

„Sudarykite sąlygas žvejams išeiti iš verslo, gauti kompensacijas už supjaustytus laivus, kaip tai padarė Latvija. Mes nenorime tapti ubagais“, - prašė žvejai.

Į tai ministras G.Surplys atsakė, kad stebuklo žvejams nereikėtų tikėtis. Jis pažadėjo, kad kreipsis į ES institucijas ir bandys įrodyti, kad Lietuvos žvejams skirtų pinigų kompensacijoms už žvejybos laivus.

Dar 2017 m. dauguma žvejų buvo pareiškę raštišką norą išeiti iš verslo ir gauti kompensacijas. Tačiau keitėsi žemės ūkio ministras, o žvejų prašymas du metus ramiausiai pragulėjo ministerijos valdininkų stalčiuose.

 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Tarp bankrutuojančių - ir jūros verslas"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.