Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Tragedijos kaltininkas – karalius

Vienas iš pagrindinių garsiojo švedų laivo „Vaza“ žūties kaltininkų nustatytas praslinkus daugiau kaip trims šimtams metų.

Taip muziejuje pristatomas „Vaza“ laivas.
Taip muziejuje pristatomas „Vaza“ laivas. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Tragedija prie salos

 

Saulėtą ir ramią dieną, kokią stokholmiečiams padovanojo iškeliaujanti 1628 m. vasara, marga džiūgaujanti minia užtvindė Švedijos sostinės krantinę priešais karaliaus rūmus. Jų dėmesys krypo į naują puošnų didžiulį karinį laivą, pasirengusį pirmą kartą pakelti bures. Saulėje blizgėjo denyje išrikiuotų ir bortų angose kyšančių patrankų bronza. Stiebuose plevėsavo Švedijos Karalystės vėliavos.

Naujasis laivas kėlė žiūrovams pasididžiavimą, o tarp Švedijos priešų jis turėjo sėti baimę ir paniką. Palydėtas orkestro muzikos garsų ir kranto baterijų saliuto, laivas tolo nuo krantinės. Kapitono Siofringo Hanssono įsakymu buvo pakeltos keturios burės foko, groto ir bizanio stiebuose.

Atsisveikindamas su Stokholmu, burlaivis, artėdamas prie Bekholmeno salos, paleido salvę iš dešiniojo borto patrankų. „Vazą“ apgaubė parako dūmų kamuoliai. Kai jie išsisklaidė, didingas laivas buvo dingęs. Jo vietoje vandens verpetuose plūduriavo tik nuolaužos ir daugybė juodų taškelių – iš vandens išnirę žmonės.

 

Nemaloni žinia

 

Praslinkus daugiau kaip 300 metų nuo „Vazos“ žūties, Švedijos karinio jūrų laivyno inžinierių ir jūrų archeologijos mėgėją Andersą Franseną (1918-1993) užvaldė idėja iškelti laivą ir išsiaiškinti jo žuvimo priežastį.

Pirmiausia reikėjo nustatyti tikslią burlaivio žūties vietą, kuri šimtmečių bėgyje buvo kiek primiršta. Įlanka buvo šukuojama „katėmis“, tikrinama rankiniu lotu ir „oro“ bombomis, kurios, įsirausdamos į gruntą, išmesdavo jo pavyzdžius į paviršių. Vienoje vietoje buvo aptikta daug juodojo ąžuolo nuolaužų. Narai maždaug 35 metrų gylyje ir aptiko „Vaza“ liekanas.

1958 m. po kruopštaus pasiruošimo buvo pradėti laivo iškėlimo darbai. Prireikė beveik 13 metų, kol XVII a. burlaivis buvo iškeltas ir nutemptas į doką. „Vazai“ patekus į istorikų, archeologų, laivų statytojų ir profesionalių jūrininkų rankas, buvo atstatinėjami 1628 m. rugpjūčio 10 d. įvykiai ir tragedijos priešistorė.

Besirausiant pageltusiuose archyviniuose dokumentuose buvo atrandama vis naujų ir naujų dokumentų. Išaiškėjo sukrečianti žinia: galimas „Vazos“ žūties kaltininkas – Švedijos karalius Gustavas II Adolfas (1594-1632).

 

Norėjo greito laivo

 

Vyko trisdešimties metų karas. Siekiant užtikrinti Švedijos interesus Baltijos jūroje, karalius  įsakė statyklos Stokholme savininkui Henrikui Hybertssonui pastatyti keturis galingus karinius laivus. Flotilės flagmanas „Vaza“, taip pavadintas Švedijos karalių dinastijos garbei, turėjo būti 48, o su bušpritu 69 metrų ilgio, 12 metrų pločio burlaivis, apginkluotas 64 patrankomis, išdėstytomis trimis eilėmis prie kiekvieno borto.

Konstruktoriai paskaičiavo, kad tokio laivo, atitinkančio karaliaus reikalavimus, bus labai aukštas svorio centras. Kad laivas būtų stabilesnis, jie siūlė jį praplatinti. Karalius, norėjęs turėti sparčiausią laivą, laikėsi savo pirminio nurodymo. Tada slaptai, kaip parodė iškeltos „Vazos“ apžiūrėjimo rezultatai, statytojai savo rizika vis tik puse metro laivą praplatino. Bet tai, kaip dabar jau žinome, laivo neišgelbėjo.

 

Kas gi atsitiko?

 

Vos tik laivas išplaukė į atvirus įlankos vandenis, staiga iš jūros atūžęs škvalas smarkiai pakreipė jį ant kairiojo borto. Burlaivis negrįžo į pradinę padėtį. Per atviras šaudymo angas, kurios nebuvo uždarytos po atsisveikinimo saliuto, į laivo vidų plūstelėjo masė vandens. Po vandeniu atsidūrė ir denio patrankų angos falšbortuose. Laivas galutinai prarado stabilumą ir bematant dingo po vandeniu.

Taip po 333 metų laivų statybos ir jūreivystės specialistai įspėjo karališkosios klaidos paslaptį ir nustatė katastrofos priežastį. Kiek tiksliai žuvo žmonių nepavyko išsiaiškinti iki šiol. To meto laivyno vadovybė bijodama atsakomybės slėpė aukų skaičių.

Kadangi pats Gustavas II Adolfas patvirtino visus matavimus ir ginkluotę, o laivas buvo pastatytas laikantis šių instrukcijų, niekas nebuvo rimtai nubaustas. Laivo statytojas H.Hybertssonas, kuriam tikriausiai būtų suversta visa kaltė, spėjo numirti dar nebaigus „Vazos“ statybos. Beje, jo įmonę perėmė žmona Margaret Hybertsson ir pasirodė kaip patyrusi verslininkė. Užimti moteriai tokią poziciją visuomenėje tais laikais buvo neįprasta.

 

Nuopelnai ir klaidos

 

Šiandien iš jūros dugno pakeltas legendinis laivas turi prieglobsti Stokholmo centre specialiame pastate. Pasaulyje yra tik keli istoriniai laivai, kurie nusipelnė turėti nuosavus „namus“. „Vazos“ muziejus visus pranoksta įspūdžiu.

Pagrindinėje 34 metrų aukščio salėje stovi šimtais drožinių papuoštas burlaivis. Daugiau kaip 95 procentai jo konstrukcijos elementų atitinka originalą.

Muziejaus knygyne galima įsigyti įvairių leidinių, kuriuose aprašoma „Vazos“ istorija. „Vasamuseet“ yra labiausiai lankomas muziejus Skandinavijoje. Nuo 1990 metų, kai jis buvo atidarytas, iki šiol muziejų aplankė daugiau kaip 25 mln. žmonių.

Skirtingais metais man teko tris kartus lankytis muziejuje. Nei karto neišgirdau iš gidų, kad jie bent puse lūpų būtų užsiminę apie karaliaus kaprizą, dėl kurio ir susiklostė toks tragiškas unikalaus laivo likimas. Švedai labai vertina Gustavo II Adolfo nuopelnus šaliai. Jis buvo talentingas karvedys, jo valdymo metais Švedija tapo viena stipriausių karine galia XVII a. Europoje. Gustavas II Adolfas daug kur kariavo, užėmė kai kuriuos Baltijos jūros uostus, iki 1636 metų Švedijos valdžioje buvo ir Klaipėda. Karalius žuvo mūšyje prie Liceno, nors švedai jį ir laimėjo.

Fotoreportažas
  • Tragedijos kaltininkas – karalius-Foto-nr-5812_5813.jpg
  • Tragedijos kaltininkas – karalius-Foto-nr-5812_5814.jpg
  • Tragedijos kaltininkas – karalius-Foto-nr-5812_5815.jpg
  • Tragedijos kaltininkas – karalius-Foto-nr-5812_5816.jpg
  • Tragedijos kaltininkas – karalius-Foto-nr-5812_5817.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Tragedijos kaltininkas – karalius"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.