Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Tragiškas Džono Franklino ekspedicijos likimas

Kanados Vyriausybė neseniai pranešė, kad dar ketveriems metams pratęs Džono Franklino ekspedicijos dviejų laivų, dingusių Arktyje kartu su įgulomis, paieškas.

Sero D.Franklino ekspedicija baigėsi tragiškai.
Sero D.Franklino ekspedicija baigėsi tragiškai. @ Knygos H.H. Wille „Lockende Pole“ (Viliojantys ašigaliai) nuotr.

Anglai pasitikėjo veteranu

Dar nuo Kolumbo laikų buvo ieškoma legendinio Šiaurės – Vakarų koridoriaus tarp Atlanto ir Ramiojo vandenynų. Jis sutrumpintų jūrų kelią iš Europos į Aziją. Tokie bandymai tęsėsi kelis šimtmečius. Į šias arktines platumas buvo pasiųsta daug mokslinių ekspedicijų. Jos dažniausiai vykdavo po Didžiosios Britanijos vėliava.

Anglai nutarė padėti tašką iki tol bevaisėms pastangoms rasti Šiaurės-Vakarų jūrų kelią. 1845 metais buvo organizuota nauja ekspedicija. Jos vadovu Admiraliteto taryba pasirinko 59 metų kontradmirolą serą Džoną Frankliną. Jis jūrininko karjerą pradėjo dar paauglystėje tapęs kabotažinio laivo junga. Jau būdamas karininku pasižymėjo garsiajame Trafalgaro jūrų mūšyje ir anglų-amerikiečių kare. Tokios charakterio savybės, kaip ryžtingumas ir pareigingumas, poliarinių kelionių patirtis paskatino Admiralitetą patikėti jam ypatingos svarbos ekspedicijos vadovo pareigas, nepaisant solidaus D.Franklino amžiaus.

 

Prabangiausia ekspedicija

Ekspedicijai britų karinis laivynas išskyrė to meto moderniausius laivus „Terror“ ir „Erebus“. Tai buvo „bomb vessel“ (angl. „bombų laivas“) tipo laivai, turėję sustiprintą korpusą, kad šis atlaikytų šaudymo iš galingų mortyrų atatranką. Tikėtasi, kad tokie laivai nesubyrės ir spaudžiami ledų. Jie turėjo ne tik burinę įrangą, bet ir garo mašinas. Jos suko laivo sraigtą, tiekė šilumą į gyvenamąsias patalpas.

Triumuose buvo sukauptos įvairaus maisto atsargos. Jų turėjo užtekti trims metams. Išlikusios sąskaitos rodo, kad nepamiršta ir alkoholio (daugiausia brendžio) bei tabako. Pasirūpinta dvasiniu penu: ekspedicijos biblioteką sudarė apie 3000 įvairaus turinio knygų, monotonišką kasdienybę įstrigus leduose turėjo praskaidrinti ryla su 50 melodijų įrašais ir tam tikslui skirti muzikos instrumentai. Mokslininkų komanda buvo gausiai aprūpinta specialia įranga, laivų įgulos – medžiokliniais ginklais. Pareigūnų kajučių apdailai ir baldams naudotas raudonmedis. Kajutkompanijų stalus puošė sidabriniai įrankiai su vardinėmis monogramomis. Taip gausiai ir prabangiai iki tol dar nebuvo aprūpinta nei viena britų poliarinė ekspedicija.

 

Išplaukė ir dingo

1845 m. gegužės 19 rytą abu ekspedicijos laivai paliko Anglijos krantus. Admiraliteto nurodymu jie turėjo klaidžioti Kanados Arktiniame salyne kol atras praėjimą į Ramųjį vandenyną.

Per tris metus nesulauta jokių žinių. Admiralitetas organizavo D.Franklino ekspedicijos paieškas. Per septynerius metus nieko neradus, buvo atsisakyta tolimesnių ieškojimų. D.Franklino ir jo bendražygių vardai buvo išbraukti iš Karališkojo jūrų laivyno sąrašų kaip pražuvę.

Rankų nenuleido tik D.Franklino žmona Jane Griffin. Ji paskyrė 10 tūkst. svarų sterlingų (dabartinėmis kainomis apie 1 mln. eurų) premiją tiems, kurie išgelbės ekspedicijos dalyvius arba pateiks žinių apie 129 dingusių vyrų likimą. Ji parėmė septynias ekspedicijas. Viena jų, vadovaujama jūrų karininko Francis Leopold McClintock, išplaukusi su garine jachta „Fox“, 1859 m. Karaliaus Viljamo saloje (King William Island) aptiko ekspedicijos pėdsakus.

Po akmenų krūva rastas raštelis atskleidė, kad ekspedicija pirmais ir antrais metais nerado laisvo praėjimo ir įstrigo tarp salų. Vėliau laivai įšalo prie Karaliaus Viljamo salos be vilties ištrūkti iš ledo gniaužtų. Blogai paruoštas maistas sugedo, pradėjo siausti ligos, mirti karininkai ir matrosai. 1847 m. birželio 11 d. mirė ekspedicijos vadas D.Franklinas. Išgyvenusieji bandė pasiekti Amerikos žemyną, bet pakeliui visi žuvo. Žmonės mirė nuo šalčio ir bado, pneumonijos, tuberkuliozės, apsinuodiję švinu, kurio buvo konservų dėžučių skardoje. Rasta ir kanibalizmo požymių: išbadėję paskutiniai ekspedicijos dalyviai galėjo maitintis savo draugų lavonais.

 

Pagreitino tyrinėjimus

Rūsti šiaurė paslėpė sniegynuose savo aukas, bet didžiosios britų ekspedicijos likimas vis dar jaudina pasaulį. Jos pėdsakais buvo surengta daugiau kaip 30 poliarinių ekspedicijų. D.Franklino ekspedicijos ieškotojai atliko milžinišką darbą: išžvalgė tūkstančius jūrmylių arktinėse platumose, nubraižė naujų vietų žemėlapius, parvežė daug naudingų mokslui žinių. Iki šiol tarp mokslininkų sklando nuomonė, kad ekspedicijos praradimas tikriausiai atnešė daugiau geografinių žinių, nei buvo galima tikėtis jai sėkmingai sugrįžus. Ieškotojų surinkti duomenys padėjo norvegų keliautojui Roaldui Amundsenui. Jis 1903-1906 m. pirmą kartą sėkmingai praplaukė šiaurės vakarų jūros keliu pro Kanados archipelago sąsiaurius.

Iki šiol nieko nežinoma apie ekspedicijos laivų „Terror“ ir „Erebus“ likimą. Jie buvo stipriai įšalę prie Karaliaus Viljamo salos. Spėjama, kad ledų spaudžiami jie nuskendo. Jau mūsų laikais, naudojant modernią techniką, jų ieško ne viena tyrėjų ekspedicija. Paieškas remia Kanados federalinė vyriausybė, nes šiandien Šiaurės-Vakarų jūrų kelias dėl klimato atšilimo jau tinkamas laivybai ir įeina į teritorinius šios šalies vandenis. Pirmąją plataus masto D.Franklino laivų paiešką Kanada pradėjo dar 1967 metais. Šiemet patvirtinta jau ketvirta vyriausybės vadovaujama paieškų ekspedicija, kuri yra pati didžiausia. Joje dalyvauja ne tik valstybinės, bet ir privačios įmonės.

 

Fotoreportažas
  • Tragiškas Džono Franklino ekspedicijos likimas-Foto-nr-2770_2771.jpg
  • Tragiškas Džono Franklino ekspedicijos likimas-Foto-nr-2770_2772.jpg
  • Tragiškas Džono Franklino ekspedicijos likimas-Foto-nr-2770_2773.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Tragiškas Džono Franklino ekspedicijos likimas"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.