Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Tralavimo žala jūrinei aplinkai akivaizdi

Klaipėdos universiteto (KU) Jūros mokslų ir technologijų centro mokslininkų grupė 2014–2016 metais vykdo Lietuvos mokslo tarybos remiamą projektą Žvejybos dugniniais tralais intensyvumas ir poveikis Lietuvos Baltijos jūros dugno ekosistemai.

Klaipėdos universiteto Mokslinių tyrimų laivas „Mintis“.
Klaipėdos universiteto Mokslinių tyrimų laivas „Mintis“. @ nuotr.

Ilgalaikis projektas

 

Šio projekto tikslas – įvertinti dugno tralavimo intensyvumą Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje ir ištirti jų poveikį dugno bendrijoms, buveinėms bei žuvų mitybiniams ištekliams.

Žvejybos dugniniais tralais Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje (LIEZ) poveikio tyrimo tarpiniai rezultatai privertė sunerimti ne tik jūros biologus, bet ir plačiąją visuomenę. Pastaruoju metu, taikant naujus metodus, siekiama įvertinti ir pagerinti Europos jūrų būklę. Klaipėdos universitete atliekamų mokslinių tyrimų rezultatai turėtų suteikti naujų ir išsamesnių žinių apie Baltijos jūros dugno būklę.

Klaipėdos universiteto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Darius Daunys teigė, kad šis projektas vykdomas keliais etapais: pirmiausia atlikta palydovinių duomenų analizė – surinkti laivų stebėjimo sistemos (VMS) duomenys, sudaryta ArcGis duomenų bazė apie dugninius tralavimus vykdančių laivų judėjimą LIEZ 2005–2013 m. laikotarpiu, atlikta šių duomenų erdvinė analizė.

Iš beveik ketvirčio milijonų įrašų išskirti 69 tūkstančiai įrašų laivų, kurie traluoja. Atlikus jų plaukimo trajektorijų analizę paaiškėjo, kad bendras dugninių tralavimų rajono plotas užėmė apie 75 proc. viso LIEZ ploto. Intensyviausi tralavimai nuolat vykdyti pietvakarinėje LIEZ dalyje 30–70 m gylyje.

 

Tralų vagos jūroje

 

2015 metų vasarą vykdytas antrasis projekto etapas. Jo metu su Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivu „Mintis“ akustiniais prietaisais vertino dugno reljefo pokyčius, su gruntotraukiais rinko dugno pavyzdžius gyvūnų bendrijų pažeidimams nustatyti.

Nuotolinio valdymo povandeniniais robotais buvo apžiūrėtas jūros dugnas. Paaiškėjo , kad žvejybos tralą tempiant jūros dugnu ir gaudant plekšnes ar menkes dugno paviršiuje paliekami ryškūs pėdsakai – giliausios tralo vagos siekia 0,35 m, jų plotis – iki 4 metrų. Taip tralų vagose iškasami ir jų pakraščiuose nauju grunto sluoksniu užklojami visi jūros dugno gyventojai – vėžiagyviai, moliuskai, priapulidai ir kiti gyvūnai, kurie yra svarbus tų pačių dugninių žuvų maisto šaltinis.

 

Gauta naujų žinių

 

Labiausiai mokslininkus nustebino vaizdai, atskleidžiantys iki šiol nežinomą dugninio tralavimo poveikį – sieros vandeniliu turtingų gilių nuosėdų atidengimą jūros dugno paviršiuje. Šiose vietose, kaip ir giluminiuose Baltijos rajonuose, nėra deguonies, o jūros dugno gyvūnams nuodingu sieros vandeniliu čia maitinasi Beggiatoa genties bakterijos. Šių bakterijų kolonijos jūros dugne lengvai atpažįstamos dėl savo balkšvos spalvos, kurią įgauna kaupdamos sierą. Kiek ilgai šios tralų žymės išlieka jūros dugne ir kaip greitai atsikuria dugno gyvūnų bendrijos – tolesnis mokslininkų grupės darbas.

„Šis tyrimas suteikė visiškai naujų žinių apie jūros dugno būklę Lietuvos jūrinės akvatorijos dalyse, kurios ypač svarbios žvejybai. Remiantis šio tyrimo duomenimis, bus galima tiksliai planuoti ir atlikti šių teritorijų būklės stebėjimus, kad jūros dugno pažeidimai nepasiektų kritinio lygio. Tyrimas suteikė ir teigiamos informacijos – tik apie 10 proc.intensyvaus tralavimo teritorijų persidengia su rajonais, kurie svarbūs Lietuvos vandenyse žiemojančioms ir nykstančioms jūrinėms antims – nuodėgulėms. Šie jūriniai paukščiai retai matomi krante, maitinasi dugno gyvūnais panerdami į 30–40 m gylį, tad jūros dugno būklė jiems ypač svarbi,“ – teigė tyrimą atliekantis mokslininkas doc. D. Daunys.

Pastaba: apie autorių ir jo sąsajas su visuomeninėmis organizacijomis ir asociacijomis skaitykite: http://www.albatrosas.lt/Vidmantas-Matutis-p388.html#.WLZyS2996Uk

 

 

 

Fotoreportažas
  • Tralavimo žala jūrinei aplinkai akivaizdi-Foto-nr-4775_4776.jpg
  • Tralavimo žala jūrinei aplinkai akivaizdi-Foto-nr-4775_4777.jpg
  • Tralavimo žala jūrinei aplinkai akivaizdi-Foto-nr-4775_4778.jpg
  • Tralavimo žala jūrinei aplinkai akivaizdi-Foto-nr-4775_4779.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Tralavimo žala jūrinei aplinkai akivaizdi"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.