Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Trispalvė jūrose 1921 – 1940 metais

Nuo kurios datos turėtume skaičiuoti Lietuvos jūrų laivyno biografijos metus?

 Kapitonas V.Dulevičius su įgula garlaivyje "Utena" 1938 metais.
Kapitonas V.Dulevičius su įgula garlaivyje "Utena" 1938 metais. @ Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Laivai be uosto

1921 m. kovo 4 d. prancūzų administracijos valdomame Klaipėdos uoste pasirodė laivas su čia dar nematyta vėliava: iš Kylio atplaukė motorinis burlaivis “Jūratė”(139 BRT). Du tokius laivus F.Krupo laivų statykloje užsakė ir 1920 m. nupirko Kaune veikusi “Lietuvos garlaivių bendrovė” ir registravo Jurbarke, nes tuo metu Lietuva uosto prie jūros neturėjo. Antrasis burlaivis -  “Kastytis” pirmą kartą į Klaipėdos uostą  įplaukė kovo 15 dieną.

Prieš išleidžiant laivus į pirmuosius reisus, 1920 m. gruodžio 23 d. Lietuvos pasiuntinybė Berlyne informavo Vokietijos užsienio reikalų ministeriją apie Lietuvos Vyriausybės sprendimą “leisti Lietuvos prekybos laivynui vartoti Lietuvos tautinę vėliavą kaip prekybos laivyno vėliavą”.

“Lietuvos garlaivių bendrovę” 1919 - 1920 m. įkūrė S.Banaitis, J.Šliupas, J.Alekna ir kiti visuomenės ir verslo veikėjai, panaudoję daugiausiai JAV lietuvių kapitalą. Bendrovė užsakė Krupo įmonėje 6 laivus, kurie buvo statomi iš karo metu sukaupto nekokybiško plieno. Dėl minėtų burlaivių kokybės bendrovė vėliau bylinėjosi su rangovu.

Nemune “Lietuvos garlaivių bendrovė” turėjo garlaivius “Rambynas”, “Rūta”, “Eglė”. “Jūratė” ir “Kastytis” plaukiojo Baltijos jūroje į Skandinaviją. Maži laivai buvo nuostolingi, jų vadovybė nesirūpino gauti pelningesnių frachtų. Atsiliepė ir bendrovės vadovų patirties jūrų verslo srityje stoka. 1924 – 1925 m. “Jūratei” vadovavo kapitonas J.Andžejauskas, įguloje buvo keli lietuviai jūreiviai. 1924 m. “Kastyčiu” jūreiviu plaukiojo būsimasis jūrų kapitonas F.Marcinkus.

Neturint uosto, laivyno vystymo perspektyvos buvo nekokios.

Klaipėdos vėliava

   Versalio taikos sprendimais, nuo 1920 m. vasario 15 d. Klaipėdos kraštą ir uostą laikinai valdyti perėmė prancūzų administracija. Čia registruoti laivai nuo 1920 m. vasario 22 d. gaudavo iš  administracijos vadovo generolo Odry atestatus geltonai raudonai Klaipėdos vėliavai, prilygintai Antantės šalių vėliavoms.

Klaipėdos  laivininkystės kompanijoms 1914 m. priklausė 8 garlaiviai (iš viso 7549 BRT), 1921 m. – 7 garlaiviai, 1 motorinis burlaivis, 3 burlaiviai (iš viso 7707 BRT). Šis nedidelis laivynas naudotas tranzitinei medienos ir Klaipėdoje gaminamai celiuliozei išvežti, anglims, druskai, kalkakmeniams ir kitoms žaliavoms įvežti. Neapibrėžta Klaipėdos uosto situacija po karo nepraleido progos pasinaudoti kai kurie klaipėdiečiai laivų savininkai. Pasinaudodamas nesureguliuota politine ir teisine Klaipėdos krašto padėtimi, 1922 m. Luisas Jahnas Paryžiuje išsireikalavo, kad jam būtų grąžinti  garlaiviai “Borussia” ir “Prussia”, nors pagal tonažą jie turėjo reparacijų keliu atitekti karą laimėjusioms valstybėms.

   Po1923 m. sausio mėn. akcijos ir politinių derybų Klaipėdos kraštas ir uostas atiteko Lietuvai, ir Klaipėdos valsčiaus laivų registre įrašyti laivai  turėjo iškelti Lietuvos vėliavą. 1923 m. Klaipėdos kompanijų laivai dar plaukiojo ir su minėta Klaipėdos vėliava: įplaukė 4 laivai su Lietuvos, 33 laivai su Klaipėdos vėliava. 1923 m. pabaigoje jūrinius laivus turėjo tik dvi vietinės kompanijos.

Seniausios laivininkystės

    Laivininkystės bendrovę “A.H.Schwedersky Nachf” įkūrė laivų makleris Augustas Heinrichas Švederskis Klaipėdoje 1868 metais. Nuo 1902 m. firmą valdė L. Jahnas ir C. Vyzė, kurie įsigijo jūrinių laivų. 1923 m. bendrovei priklausė garlaiviai “Memel”, “Prussia”, “Hollandia”, “Hansa” (iš viso 6421 BRT). Ši bendrovė turėjo ilgalaikį kontraktą su Klaipėdos ir Tilžės celiuliozės fabrikais dėl kalkakmenių tiekimo iš Gotlando.

Laivų maklerių firma  “Eduard Krause” nuo 1909 iki 1935 metų turėjo garlaivį “Stephanie” (438 BRT). Firmos savininkas H. Šmelingas į laivą priimdavo ir lietuvius jūreivius.

   Nors uostas buvo Lietuvos rankose, laivyną kurti buvo nelengva. Trūko kapitalo, o valstybė ilgai nesiryžo investuoti. Potencialius investuotojus baidė didelė konkurencija jūrų laivyno versle, patyrimo ir tradicijų stoka. Klaipėdoje vietiniai vokiečiai tvirtai laikė savo rankose jūrinio verslo pozicijas ir nenorėjo įsileisti konkurentų. Krovinių gabenimą jūra į Londoną nuo 1924 m savo rankose turėjo 1919 m. įkurta anglų – danų kapitalo bendrovė “United Baltic Corporation”.

   1925 - 1926 m. “A. H. Schwedersky Nachf.” savo laivus pardavė. 1927 m.  su Lietuvos vėliava plaukiojo vienintelis jūrinis laivas (“Stephanie”). Bendrovė  1928 m. vėl pradėjo pirkti laivus, tačiau įsigyjant garlaivį“Gotland” teko kurti atskirą firmą Liubeke („Wiese &Co“), nes laivo su Lietuvos vėliava pirkimo nenorėjo kredituoti olandų bankas.      Firma 1929 m. įsigijo garlaivį “Friesland”, 1930 m. -  “Holland”. Nuo 1933m. bendrovė vėl veikė senuoju pavadinimu -  “A.H.Schwedersky Nachfolgers” („A.H. Schwederskio palikuonys“).  Garlaivio “Friesland” kapitonas keletą metų buvo Z. Domeika. Bendrovė po karo įsikūrė Kilyje ir šiuo pavadinimu veikė iki 1958 m.

Lietuviškos bendrovės

   Dėl pasaulio ekonomikos krizės laivai labai atpigo, nes sumažėjo jų paklausa. Latviai ir estai tuo metu įsigijo dešimtis laivų. 1928 m. Kaune įsteigta AB “Lietgar” (pirmininkas atsargos generolas S. Žukauskas, iniciatorius T.Reingardas) Bremerhafene iš verslininko V.Šulmano pirko du garlaivius. Naujoji bendrovė prašė iš valstybės 10 metų garantijų veiklai (aprūpinimo valdiškais kroviniais), bet negavo. Garlaiviai “Klaipėda” ir “Palanga” buvo pakrikštyti Klaipėdoje 1929 m. sausio mėn. Dėl kapitalo stokos jų nepavyko išpirkti ir didžioji akcijų dalis liko buvusiam laivų savininkui. Krizės metu buvo sunku gauti krovinių, bendrovė neįstengė apmokėti einamųjų sąskaitų ir mokesčių ir 1932 m. buvo likviduota. Patirties šiuose laivuose įgijo keliolika lietuvių jūreivių.

   1922 m. Klaipėdoje įkurta laivų maklerių bendrovė “Sandėlis”, vadovaujama klaipėdiečio M.Reišio. „Sandėlis“ pradžioje užsiėmė tik krovinių ekspedijavimu, vėliau įkūrė ir laivininkystės bei laivų frachtavimo skyrius, konkuravo su vietinėmis vokiečių bendrovėmis. 1928 m. bendrovė pirko Vokietijoje 370 BRT laivą “Pregel”, pavadino jį “Lydys”, bet tais pačiais metais prarado panašiomis aplinkybėmis kaip ir “Lietgar”. 1931 m. „Sandėlis“ įkūrė ir aptarnavo laivų liniją Klaipėda – Antverpenas, kuria 1935-1936 m. paleido akcinės bendrovės “Maistas” laivus. “Sandėlį”, kaip laivų maklerių bendrovę norėjo pirkti Lietuvos Vyriausybės kontroliuojamos monopolinės bendrovės: 1933 m “Lietūkis”, 1935 m. – “Maistas”. M. Reišys nepanoro parduoti kontrolinio akcijų paketo. 1937 m. „Sandėlis“ buvo šeštoje vietoje tarp Klaipėdos laivų maklerių firmų pagal aptarnautų laivų skaičių. 1937 m. M. Reišio bendrovė nusipirko garlaivį “Nida”, 1938 m. garlaivius “Neringa” ir “Venta”.

Bandė kooperuotis su anglais

   1930-1933 m. Lietuva už savo prekių gabenimą laivais kasmet mokėjo 15-20 mln. litų. Pelningiausius krovinius gabendavo anglų laivai, tai buvo fiksuojama tarpvalstybinėse sutartyse. Didėjant prekių srautams, Lietuvos žemės ūkio produkcijos eksportui, formavosi ekonominės sąlygos lietuviško laivyno kūrimui. Lietuvos vyriausybė pradėjo ieškoti kelių ir galimybių pirkti laivus ir įsiterpti į susiklosčiusią laivininkystės rinką. Tai sumanyta padaryti per akcinę bendrovę “Maistas”, kurios pagrindinė akcininkė buvo Vyriausybė. Labai aktyviai Londone veikė žemės ūkio atašė Kazys Gineitis. Bandymui 1932 m. kurti bendrą su užsieniečiais firmą “Anglo-Lithuanian Shipping Company Ltd” su dviem laivais sutrukdė „United Baltic Corporation“, kuri pasiskundė Britanijos vyriausybei ir ši apkaltino Lietuvą prekybos sutarties pažeidimu (nepaisoma konkurencijos principų, kuriant valstybės remiamą bendrovę). 1935 metų rugpjūtį per statytinį G.Ringą Norvegijoje “Maistas” išsinuomojo, o gruodį nupirko garlaivius refrižeratorius “Rimfrost” ir “Barfrost” (nuo 1936 m. „Kretinga“ ir „Utena“), Vokietijoje – garlaivį “Coldair” (nuo 1936 m. „Maistas“). Pagaliau pradėta gabenti savo krovinius savo laivais, įdarbinti lietuvius jūreivius.  Laivyno reikalais tiesiogiai rūpinosi “Maisto” padalinio “Lietuvos eksportas” viršininkas Vladas Grudzinskas.

Laivų pirkimo metas

   Kitas etapas nacionalinio laivyno kūrime – laivininkystės ir ekspedicijos akcinės bendrovės ”Lietuvos Baltijos Lloydas” įkūrimas 1936 m. lapkričio 21 d. Tai buvo valstybinė įmonė, nes ją įkūrė bendrovės “Maistas”, “Lietūkis”, “Pienocentras”, kurių pagrindinė akcininkė buvo valstybė. Oficialiai dalį akcijų įsigijo ir Finansų ministerija. AB”Maistas” už „Lietuvos Baltijos Lloydo“ akcijas perdavė tris savo laivus. „Lietuvos Baltijos Lloydo“ veikla neapsiribojo jūrų laivininkyste, ji Nemune turėjo didelį savo ir nuomojamų baidokų laivyną, transporto agentūras visoje Lietuvoje ir užsienio uostuose, statė vilkikus ir baidokus Šančiuose ir Kriūkuose. Bendrovę kurti paskatino ir politinės aplinkybės: pablogėję santykiai su Vokietija. „Lietuvos Baltijos Lloydo“ valdybai vadovavo Viktoras Rėklaitis, priežiūros tarybai - Vladas Grudzinskas. 1936 m. gruodį „Lietuvos Baltijos Lloydas“ nupirko tuo metu trečią pagal apyvartą Klaipėdoje ekspedicijos firmą “Baltijos transporto bendrovė”, kuri perėmė visus laivų maklerystės, frachtavimo ir ekspedijavimo darbus.

   Kasmet bendrovė didino savo jūrų laivyną, pirkdama vis didesnių laivų. 1937 m. buvo nupirkti garlaiviai “Marijampolė”  ir “Šiauliai” (po 939 BRT), 1938 m. (pardavus garlaivį “Maistas”) “Kaunas” (1521 BRT) ir “Panevėžys” (1607 BRT), 1940 m. kovo mėn. – “Trakai” (1255 BRT). Refrižeratoriai plaukiojo su “Maisto” ir “Pienocentro” kroviniais į Hulį, po to – Roterdamą ir Antverpeną, kiti laivai, naudoti trampinėje laivyboje, gabeno į Klaipėdą anglį, trašas “Lietūkiui”, kitus krovinius. Tuo metu apie 70 proc. Lietuvos importo ir eksporto ėjo per Klaipėdos uostą, todėl rezervų didinti bendrovės laivyno pajėgumą dar būta.

   „Lietuvos Baltijos Lloydo“ laivų kapitonų ir šturmanų vietas užėmė bei didelę įgulų dalį sudarė lietuviai. 1939 m. užsienyje su valstybės stipendijomis mokslus ėjo apie 30 jaunuolių, pasirinkusių jūrininkų profesiją.

   1939 m. pradžioje su Lietuvos vėliava plaukiojo 11 jūrinių laivų (iš viso 11 358 BRT). 1939 m. kovą Vokietijos ultimatumas privertė Lietuvos Vyriausybę atiduoti Klaipėdos uostą. „Lietuvos Baltijos Lloydo“ laivai buvo perregistruoti į Šventąją.

Karas ir okupacija

  Bendrovės plėtrą nutraukė karo pradžia. 1939 m. lapkritį nuskendo garlaiviai “Kaunas” ir “Panevėžys”. 1940 metų vasarą atėjusi nauja valdžia kartu su kitomis kapitalistinėmis bendrovėmis nacionalizavo ir bendrovę „Lietuvos Baltijos Lloydas“ jos laivynu 5 jūrinius laivus, plaukiojančias dirbtuves, 3 upių garlaivius,7 motorlaivius, 21 baidoką ir statomą motorlaivį “Ūdra”, išmokant 25 procentų jų vertės. Keturi jūriniai laivai buvo perduoti tada įkurtai Tarybų Latvijos jūrų laivininkystei, į laivus paskirti komisarai, pakeistos vėliavos. Iki karo tarp SSSR ir Vokietijos pradžios garlaiviai “Kretinga” ir “Utena” plaukiojo su Lietuvos maisto produktais iš Latvijos uostų į Leningradą, “Šiauliai’ ir “Marijampolė” gabeno sovietų grūdus , mišką ir kt. į Štetiną, iš Vokietijos plukdė mašinų pramonės produkciją, cementą ir kt. Karo pradžioje visi keturi laivai buvo nuskandinti.

  Pusei amžiaus Lietuvos vėliava išnyko iš pasaulio laivybos kelių.

Fotoreportažas
  • Trispalvė jūrose 1921 – 1940 metais-Foto-nr-733_734.jpg
  • Trispalvė jūrose 1921 – 1940 metais-Foto-nr-733_735.jpg
  • Trispalvė jūrose 1921 – 1940 metais-Foto-nr-733_736.jpg
  • Trispalvė jūrose 1921 – 1940 metais-Foto-nr-733_737.jpg
  • Trispalvė jūrose 1921 – 1940 metais-Foto-nr-733_738.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Trispalvė jūrose 1921 – 1940 metais "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.