Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Trolių miško „belaisvis“ su latviška istorija

Švedijoje Elando salos pakrantėje jau daugiau kaip 90 metų riogso medinio burlaivio „Swiks“ liekanos.

SWIKS nuolaužos ant šiaurinio Elando salos kranto Švedijoje. Nuotrauka daryta 2006 m.
SWIKS nuolaužos ant šiaurinio Elando salos kranto Švedijoje. Nuotrauka daryta 2006 m. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Sugundė olandai

 

Šio nelaimės ištikto laivo istorija prasidėjo kitoje Baltijos jūros pusėje. Nedideliame Upesgrivos žvejų kaimelyje Rygos įlankos vakarinėje pakrantėje. Kuršo kunigaikščio Jokūbo Ketlerio (1610-1682) valdymo laikais čia buvo įkurtas uostas ir pradėta laivų statyba.

Kuršo kunigaikštystė apėmė dabartinės Latvijos dalį, esančią tarp Lietuvos pietuose ir Rygos įlankos bei Dauguvos šiaurėje. Nors ji buvo Abiejų Tautų Respublikos vasalas, tačiau kunigaikštis Jokūbas savo valdose tvarkėsi savarankiškai. Ypatingai daug dėmesio skyrė nuosavo laivyno kūrimui. Pasikvietęs olandų meistrus, Kuršo pajūrio uostuose jis pastatė 59 karinius ir 60 prekybinių laivų.

Pajūryje gyvenę latvių žvejai, laikui bėgant patys susigundė statyti didesnius laivus, nei žvejybines valtis. Ilgą laiką jie statė mažus burlaivius su vienu stiebu, kuriuos vadindavo „rāceņu bočkām“ – „ropių valtimis“, nes šie laivai dažniausiai gabendavo bulves į Rygą parduoti. Norint leistis į tolimesnes keliones, reikėjo didesnių laivų. Jų laikas netrukus atėjo.

 

Pajūrio kaimelyje – laivų statykla

 

XIX amžiaus antroje pusėje Upesgriva buvo vienas didžiausių laivų statybos centrų Kuržemėje, kur 1860-1915 metais buvo pastatyti 66 burlaiviai.

Iš jų bent 14 pastatė ir valdė laivo kapitonas Indrikis Pūlinš (1856–1932). Jis gimė pasiturinčio pajūrio ūkininko šeimoje. Nors ji traukė jūros pasaulis, tačiau vaikinas nenorėjo būti paprastu žveju, kaip daugelis Upesgriva kaimelio gyventojų. Nusprendęs tapti profesionaliu jūrininku, Indrikis iš pradžių mokėsi Engurės jūreivystės mokykloje, kurią žvejų vaikams buvo įkūręs Krišjanis Valdemaras. Norint plaukioti užsienio jūromis, to nepakako. Teko mokslus pratęsti Ventspilio jūreivystės mokykloje.

Keletą metų praplaukiojęs kabotažiniais laivais, I.Pūlinš grįžo į savo gimtinę ir Upesgrivoje kartu su broliu įkūrė laivų statyklą, kurioje į vandenmį buvo nuleidžiami dviejų ir trijų stiebų burlaiviai.

1902 m. latvių laikraštis „Tėvijas“ („Tėviškė“) rašė, kad broliai Pūlinšai tuo metu valdė 11 laivų. Vienas iš jų buvo „Swiks“, kurio liekanos iki šiol mėtosi Elando salos pakrantėje.

 

„Kietas“ latvių statybos burlaivis

 

Janio Hartmanio knygoje „Burlaiviai pastatyti Latvijos pakrantėje 1857-1929“ rašoma, kad trijų stiebų burlaivį „Swiks“ brolių Pūlinš užsakymu 1902 metais pastatė Upesgrivos laivų statytojas K. Karklis.

Laivas buvo 34 metrų ilgio ir 9 metrų pločio, grynas tonažas 227 tonos. Jis buvo pastatytas iš pušies ir ąžuolo, sutvirtintas cinkuotais geležiniais varžtais. Pirmuosius 10 metų laivas priklausė broliams Pūlinš, vėliau buvo parduotas vienam švedui už 10 000 carinių rublių. Vėliau latvių statytas burlaivis turėjo kelis skirtingus savininkus Alandų salose.

Gabendamas įvairius krovinius, daugiausia medieną ir guaną, burlaivis „Swiks“  plaukiojo į daugelį pasaulio šalių. Tarp jų ir į kitoje Atlanto pusėje esančias – JAV, Meksiką, Jamaiką ir Trinidadą.

Per 24 savo gyvavimo metus burlaivis „Swiks“ įrodė, kad nedidelio Upesgriva žvejų kaimelio laivų statytojai mokėjo statyti „kietus“ medinius laivus, tinkamus ilgoms kelionėms.

 

Paskutinis reisas

 

1926 metų gruodžio mėnesį burlaivio „Swiks“ įgula, norėdama prieš Kalėdas aplankyti savo šeimas Alandų salose, išplaukė iš Flensburgo be krovinio. Laivo kapitonas Hjelmaras Eriksonas skubėjo namo ne tik dėl kalėdinės šventės, bet ir suplanuotų vedybų tomis dienomis.

Jūroje burlaivį su septyniais vyrais pasitiko smarki sniego audra. Slėpdamiesi nuo jos, jūreiviai bandė apiplaukti Elando salos šiaurinį kyšulį ir pasislėpti Kalmarsundo sąsiauryje. Dėl prasto matomumo kapitonas laivą nuvairavo per arti kranto. Siekiant išvengti nelaimės, bandyta nuleisti du laivo inkarus. Manevras nepavyko ir laivas netrukus įsmigo smėlio seklumoje netoli Trollskogeno (Trolių miško) paplūdimio.

Įgulai pavyko krantą pasiekti su viena iš laivo gelbėjimo valčių. Krantą gaubė tamsa ir siautėjanti sniego pūga. Vyrai net nenutuokė, kad prieš juos plytintis miškas toks baisus. Išsikraipę medžių kamienai ir beveik vaiduokliška atmosfera veikė bauginančiai.

Vyrai kelias valandas klaidžiojo po šį vaiduoklišką mišką, kol galiausiai jie atrado namą, kuriame gyveno žmonės. Artimiausiame kaime jie savaitę buvo nuoširdžiai globojami vietos gyventojų, kol galėjo keliauti į Alandų salas.

Ant kranto išmestą laivą nusipirko kai kurie vietiniai ūkininkai, ketindami panaudoti jo medieną ir geležį ūkio reikalams. Vis dėlto pasirodė, kad nulupti lentas nuo stipriai suręsto laivo korpuso nėra taip paprasta. Todėl nuolaužos buvo paliktos ant kranto, kol 1977 metais vienas salos gyventojas suskaldė jas į dvi dalis.

Šiandien, praėjus daugiau kaip 90 po avarijos, kai kurios laivo dalys vis dar matosi Trolių miško pakraštyje

Fotoreportažas
  • Trolių miško „belaisvis“ su latviška istorija-Foto-nr-8837_8838.jpg
  • Trolių miško „belaisvis“ su latviška istorija-Foto-nr-8837_8839.jpg
  • Trolių miško „belaisvis“ su latviška istorija-Foto-nr-8837_8840.jpg
  • Trolių miško „belaisvis“ su latviška istorija-Foto-nr-8837_8841.jpg
  • Trolių miško „belaisvis“ su latviška istorija-Foto-nr-8837_8842.jpg
  • Trolių miško „belaisvis“ su latviška istorija-Foto-nr-8837_8843.jpg
  • Trolių miško „belaisvis“ su latviška istorija-Foto-nr-8837_8844.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Trolių miško „belaisvis“ su latviška istorija"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.