Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Ungurių žvejyba Lietuvoje

Lietuvoje yra 46 upės ir kiti vandens telkiniai, kur skiriamos ungurių žvejybos kvotos.

Unguriai šliaužia į nerštavietes.
Unguriai šliaužia į nerštavietes. @ Vidmanto Matučio archyvo nuotr.

Unguriams draudimas negalioja

 

Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. kovo 16 d. 10 val. rengia Perleidžiamųjų teisių į žvejybos vidaus vandenyse kvotas suteikimo komisijos posėdį.

Kvotos skiriamos tik įsipareigojus, kad gavus jas žuvų ištekliams atkurti ir saugoti į Žuvininkystės tarnybos Žuvininkystės plėtros ir konkurencingumo programos Žuvų išteklių atkūrimo ir saugojimo priemonės atsiskaitomąją sąskaitą bus pervesta tam tikrą suma lėšų.

Priminsime, kad nuo 2015-ųjų verslinė žvejyba draudžiama visus metus visuose Lietuvos ežeruose, tačiau paliktas leidimas užsiimti versline specializuota ungurių, stintelių, seliavų bei upinių nėgių žvejyba.

 

 

Migruoja per žoles

 

Iš Lietuvos upių ir ežerų unguriai keliauja į veisimosi vietas. Drėgnomis naktimis unguriai grioviais ir pievomis gana toli gali nušliaužti į tokius baseinus, kurie su upėmis nesusisiekia.

Ungurių veisimasis gamtos tyrinėtojams labai ilgai buvo paslaptis, nes pagautuose gėlame vandenyje unguriuose niekas nebuvo matęs išsivysčiusių lytinių organų.

Apie šią žuvį plito įvairios legendos. Jų veisimąsi pavyko išaiškinti tik XX a. pirmajame ketvirtyje.

Gėluose vandenyse unguriai, pasiekę atitinkamą dydį, tamsiomis naktimis sprunka iš ežerų į upes, o iš čia į jūras ir niekad daugiau nebegrįžta. Baltijos baseino upėmis tokie unguriai intensyviai migruoja pavasarį, ypač užėjus lietingam ir audringam orui. Iš Baltijos jūros jie skuba Danijos link, per valandą vidutiniškai nuplaukdami 15 km, o kai kada net iki 50 km. Pasiekę Šiaurės jūrą, unguriai gelmėmis perplaukia per Atlanto vandenyną ir veisiasi   vakarinėje  jo   dalyje – Sargaso   jūroje.   Ši   Atlanto vandenyno dalis yra maždaug tarp Bermudų ir Mažųjų Antilų salų.

 

Ungurys smarkiai priešinasi

 

Pagrindinė ungurių gaudymo vieta Lietuvoje yra Kuršių mariose. Čia kartais pagauti ungurį pasiseka ir žvejams mėgėjams su dugninėmis ant mėšlinių sliekų.

Atskiri žvejai giriasi vidurvasaryje naktį Kuršių mariose pagaunantys ir 2-3 ungurius, bet nedidelius iki 400-600 gramų.

Žvejai mėgėjai tikina, kad ungurys visuomet kimba užtikrintai. Jis neskubėdamas masalą praryja ir plaukia tolyn. Pajutus ėmimą, užkirsti reikia ne tuojau, bet palaukus bent 2 – 3 sekundes, t. y. kol bus prarytas masalas. Užkertama stipriai. Užkirstas ungurys gana smarkiai priešinasi, labai blaškosi, vartosi, stengiasi pasislėpti arba tiesiog apsivynioja ant povandeninių daiktų. Jeigu unguriui pavyksta pasislėpti, tai jis iš slėpynės išvaromas smarkiai stuksenant ranka į kotą. Valas, šiuo atveju turi būti įtemptas. Nepaisant ungurio priešinimosi, jis išvelkamas palyginti nesunkiai. Kadangi ungurio nuvarginti beveik negalima, tai reikia stengtis jį iš vandens vilkti kaip galima greičiau ir neleisti jam pasislėpti.

Ungurys yra labai stiprus ir gajus, todėl su pagautu unguriu nelengva susidoroti. Išvilktą iš vandens ungurį reikia pavilkti kiek į krantą. Plikomis rankomis ungurio išlaikyti negalima, todėl rankas reikia patrinti drėgnu smėliu arba apvynioti šilkiniu audiniu.

 

Ungurių verslinės žvejybos vietos Vidaus vandenyse

 

Eil. Nr.

Žvejybos vieta

Savivaldybė

Įrankių skaičius

  1.  

Upė Peršėkė, tarp Obelijos ežero ir kelio Miroslavas-Parėčėnai

Alytaus r.

1 gaudyklė

  1.  

Upė Strėva tarp Ilgės ežero ir Pastrėvio HE tvenkinio

Elektrėnų

  1.  

Upė Dysnykščia, ištekanti iš Dysnų ežero į Dysnykščio ežerą

Ignalinos r.

  1.  

Upė Dysna tarp Dysnykščio ežero ir Padysnio HE tvenkinio, nuo ištakų į Dvarykščių k. tilto

  1.  

Protaka tarp Dringio ežero ir Dringykščio ežero

  1.  

Upė Dringykščia, ištekanti iš Dringykščio ežero į Asalnų ežerą

  1.  

Protaka tarp Linkmeno ežero ir Asalnykščio ežero

  1.  

Protaka tarp Lūšių ežero ir Šakarvų ežero

  1.  

Upė Šakarva, ištekanti iš Šakarvų ežero į Žeimenio ežerą

  1.  

Upė Srovė, ištekanti iš Baluošo ežero į Baluošykščio ežerą

  1.  

Upė Srovė, ištekanti iš Baluošykščio ežero į Sravinaičio ežerą

  1.  

Upė Srovė tarp Almajo ežero ir Asėko ežero prie Ginučių tilto

 

 

  1.  

Upė Pakasa, ištekanti iš Pakaso ežero į Ukojo ežerą

  1.  

Upė Asėka, ištekanti iš Asėko ežero į Linkmenų ežerą

  1.  

Upė Šventoji, ištekanti iš Dūkšto ežero į Luodžio ežerą, prie ištakų

  1.  

Upė Novena, ištekanti iš Ūkojo ežero į Alksnaičio ežerą

  1.  

Upė Notrynė, ištekanti iš Sągardo ežero į Taramo ežerą

  1.  

Upė Narsupė, ištekanti iš Gavio ežero, 700 m atkarpoje nuo ištakų

  1.  

Upė Baltelė, ištekanti iš Ūsių ežero į Labakaršio ežerą

  1.  

Upė Dovinė (Spernia) prie Babraunykuose esančios pralaidos

Lazdijų r.

  1.  

Upė Sutrė, ištekanti iš Bagdanonių (Senkučio) ežero, prie kelio Lazdijai-Seirijai

  1.  

Upė Metelytė, ištekanti iš Metelio ežero, prie Buckūnuose esančios pralaidos

  1.  

Upė Nieda, ištekanti iš Kapčiamiesčio HE tvenkinio

  1.  

Upė (Z2) tarp Galsto ežero ir Zapsio ežero, prie  ištakų

  1.  

Upė Snaigynas, ištekanti iš Snaigyno ežero į Trikojo ežerą

  1.  

Upė Zapsė, ištekanti iš Zapsio ežero, 200 m atkarpoje nuo ištakų

  1.  

Upė Lakaja, ištekanti iš Juodųjų Lakajų ežero, 200 m atkarpoje nuo ištakų

Molėtų r.

 

  1.  

Upė Kirneilė, ištekanti iš Kirneilio ežero į Gulbio ežerą, prie Kirneilėje esančios pralaidos

  1.  

Upė Malkėstas, ištekanti iš Malkesto ežero į Siesarties ežerą, 100 m atkarpoje nuo ištakų

  1.  

Protaka tarp Siesarties ežero ir Kamužėlio ežero

  1.  

Upė Žežiebra, ištekanti iš Dūrių ežero į Siesarties upę, 150 m atkarpoje nuo ištakų

  1.  

Upė Žverna, ištekanti iš Žverno ežero, prie kelio pralaidos Keruliuose

  1.  

Upė Kretuona, ištekanti iš Kretuono ežero į Pakretuonio  HE tvenkinį

Švenčionių r.

  1.  

Upė Žeimena tarp Žeimenio ežero ir Kaltanėnų tilto

  1.  

Upė Vajuonėlė, ištekanti iš Vajuonio ežero į Kretuono  ežerą

  1.  

Upė (B1), ištekanti iš Skaisčio ežero į Balčio ežerą

Trakų r.

  1.  

Upė Strėva, ištekanti iš Stankos ežero į Bagdanonių HE tvenkinį

  1.  

Upė Alauša tarp Alaušo ežero ir Alaušų tvenkinio

Utenos r.

  1.  

Upė Tauragna, ištekanti iš Tauragno ežero į Tauragnėlį, prie Varniškių tilto

  1.  

Upė Būka, ištekanti iš Utenykščio ežero į Baluošo ežerą, 1,5 km atkarpoje aukščiau Vaišnoriškės tilto

  1.  

Upė Ilgis, ištekanti iš Ilgio ežero į Kampio ežerą

Varėnos r.

  1.  

Upė Šventoji, ištekanti iš Luodžio ežero į Luodykščio ežerą

Zarasų r.

 

  1.  

Upė Šventoji, ištekanti iš Asavėlio ežero į Ūparto ežerą, prie Grybiškių tilto

  1.  

Upė Zarasaitis, ištekanti iš Zaraso ežero į Zarasaičio ežerą

  1.  

Upė Vasakna, ištekanti iš Vasakno ežero į Vykežerį

  1.  

Upė Avilė, ištekanti iš Avilio ežero į Auslo ežerą, prie kelio Mukuliai-Tyriliai

 

 

 

Fotoreportažas
  • Ungurių žvejyba Lietuvoje-Foto-nr-4965_4967.jpg
  • Ungurių žvejyba Lietuvoje-Foto-nr-4965_4966.jpg
  • Ungurių žvejyba Lietuvoje-Foto-nr-4965_4968.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Ungurių žvejyba Lietuvoje"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.