Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Uostas ners į skolinimosi gelmes

Iš aplinkinių uostų ir Klaipėdos uosto subjektų šiandien mažiausiai yra įsiskolinusi Uosto direkcija.

Uoste planuojama pertvarkyti pietinį molą.
Uoste planuojama pertvarkyti pietinį molą. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Bankuose – pigūs pinigai

 

Šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos skolos santykis su jos turime turtu yra vos apie 2 proc. Baltijos jūros regione mažesnį tiksliau nulinį skolų santykį turi Stokholmo ir Gdansko uostai.

Daugiausiai paskolų yra paėmusi Kopenhagos Malmės jungtinio uosto administracija – 63 proc., Geteborgo uosto administracija – 58 proc., Helsinkio – 39 proc.

Palyginti saikingai yra įsiskolinę Rygos (32 proc.) ir Talino (24 proc.) uostai.

Dėl konservatyvaus (pernelyg mažo) skolinimosi Klaipėdos uostas yra sulaukęs kritikos. Jį kritikavo viešosios įstaigos „Stebėsenos ir prognozių agentūra“ direktorius Deivydas Gabulas.

Jo nuomone, skolintis šiuo metu yra naudinga, nes rinkoje pinigai yra pakankamai pigūs. Valstybės įmonės į savo veiklą turinčios daugiau investuoti iš skolinto kapitalo.

Tai, kad skolintis yra naudinga, įrodė privačios Klaipėdos uosto krovos kompanijos. Per pastaruosius metus Klaipėdos uoste yra iš esmės pasikeitusi krovos kompanijų bazė. Statomi nauji sandėliai, krovos linijos talpos, perkami nauji kranai. Tai daroma iš bankų paskolų, nes jau 7 metus nė vienoje uosto krovos kompanijoje nėra didėję krovos tarifai.

 

Nėra prasiskolinusi

 

Pagal uosto direkcijos 2017 m. veiklos ataskaitą jos turtas gruodžio 31 d. siekė 593 mln. eurų. Uosto direkcija turėjo sukaupusi 32 mln. eurų rezervą ir 41 mln. eurų nepaskirstyto pelno.

Per 2017 m. Uosto direkcija iš viso gavo 59,8 mln. eurų pajamų. Pagrindinė jų dalis – 52 mln. eurų – iš rinkliavų, 7,3 mln. eurų iš uosto žemės nuomos.

Veiklos sąnaudos 2017 m. iš viso siekė 25,7 mln. eurų. Didžiausią sąnaudų dalį sudarė ilgalaikio turto nusidėvėjimas (12,4 mln. eurų), atlyginimai (5,4 mln. eurų), uosto akvatorijos valymas (2,2 mln. eurų), mokesčiai Sodrai ir VMĮ (2,1 mln. eurų).

Kadangi Uosto direkcija mažai turėjo paskolų palūkanų už kreditus mokestis buvo nedidelis – 77 tūkst. eurų.

Per 2017 m. Uosto direkcija iš viso grąžino 1 mln. 952 tūkst. eurų paskolą. Praėjusių metų gruodžio 31 d, ji dar turėjo vieną 7,7 mln. eurų paskolą Šiaurės investicijų bankui. Paskola buvo imta akvatorijai gilinti ir krantinėms rekonstruoti. Pusę šios paskolos Uosto direkcija turi grąžinti per 5 metų laikotarpį, likusią dar vėliau.

Tai, kad Uosto direkcija nėra prasiskolinusi, yra teigiamas dalykas.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis pastebėjo, kad tai suteikia uostui stabilumo. Bet kartu jis pripažino, kad Uosto direkcijai ateityje teks daugiau skolintis.  

 

Planuose - milžiniškos paskolos

 

Per artimiausius 9 metus į vidinio uosto infrastruktūros plėtrą planuojama investuoti apie 790 mln. eurų. Investicijos būtų skirtos rekonstruoti pietiniam molui, įrengti pietinius uosto vartus, gilinti uostą iki 17 metrų, tvarkyti Malkų įlankai, kitoms uosto krantinės.

Anot Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus–vyriausiojo finansininko Martyno Armonaičio, į krantines ir geležinkelius būtų investuota apie 500 mln. eurų, į kanalo gilinimą ir molus per 200 mln. eurų. 

Šiuo metu jau yra patvirtinta 93 mln. eurų ES paramos suma. Ji būtų naudojama Malkų įlankos gilinimui ir molų rekonstrukcijai.

Paskaičiuota, kad vykdant artimiausių metų investicijų programą Uosto direkcijai tektų skolintis apie 460 mln. eurų. Toks skolinimasis būtų agresyvus, gal netgi rizikingas. Jis sudarytų daugiau kaip 10 metų Uosto direkcijos pelno dalį.

Ar imsis Uosto direkcija tokio skolinimosi politikos kol kas neaišku? Galbūt bus ieškoma ir kitų finansavimo šaltinių?

Uosto direkcijos investicijas dar gali apsunkinti ir valstybės noras iš Uosto direkcijos kasmet gauti dalį pelno. Bet kuriuo atveju, kaip pripažino susisiekimo ministras R.Masiulis – „statybų finansavimas ateityje bus brangesnis“.

 

 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Uostas ners į skolinimosi gelmes"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.