Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Uostas uždirbtų iš vėjo jėgainių statybų

Nors vėjo jėgainių parko statyboms jūroje dedama „vasiukų“ etiketė, bet, panašu, kad parką bus stengiamasi žūtbūt pastatyti, nes yra įsipareigojimas prieš Europos Sąjungą.

Klaipėdos uoste tektų priimti pačią įvairiausią vėjo jėgainių parko jūroje statybos techniką ir netgi surinkti pačias jėgaines
Klaipėdos uoste tektų priimti pačią įvairiausią vėjo jėgainių parko jūroje statybos techniką ir netgi surinkti pačias jėgaines @ nuotr.

Ambicingi pasirengimo planai

 

Energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno teigimu, į maždaug 700 megavatų vėjo jėgainių parką jūroje būtų investuojama daugiau nei vienas milijardas eurų.

Vėjų jėgainių parkas būtų jūroje netoli Latvijos sienos, maždaug už 42-44 kilometrų nuo Klaipėdos ir 30 kilometrų nuo Palangos.

Pagal dabar sudėliotą planą iki 2023 m. turėtų būti pasirengta jos statybai ir paskelbtas investuotojo aukcionas. 2028 m. vėjo elektrinių parkas jau turėtų pradėti veikti.

Pagal parengtą grafiką, kitais metais turėtų prasidėti Specialaus plano ir poveikio aplinkai vertinimo rengimo procedūros. 2021 ir 2022 m. taip pat būtų atliekami įvairūs jūros tyrimai. Dar šiemet Seimas turėtų patvirtinti įstatymų pakeitimai, kurie susiję su vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje statyba.

Energetikos ministras Ž.Vaičiūnas teigė, kad prie Lietuvos krantų būtų statomos šiuo metu pačios efektyviausios vėjo jėgainės, kurių vienos galia yra 12 megavatų. Pagal bendrą planuojamo parko dydį ir vienos jėgainės galią išeitų, kad būtų pastatyta apie 60 atskirų vėjo jėgainių.

Vėjo jėgainių parkas būtų bendros Lietuvos energetikos sistemos, kuri bus sinchronizuota su Europa, dalimi. Pagal pasirašytą sutartį tarp Lietuvos ir Lenkijos iki 2025 m. Baltijos jūros dugnu planuojama nutiesti elektros liniją „Harmony Link“. Ši linija leis Lietuvai prisijungti prie Europos elektros tinklų.

„Harmony Link“ linija iš Baltijos jūros Lietuvoje įjungtų ties Darbėnais. Greičiausiai čia būtų atvesti ir iš Baltijos jūros jėgainių parko pagamintos elektros energijos kabeliai.  

Ž.Vaičiūno teigimu, vėjo jėgainių parkas jūroje patenkintų apie 25 proc. Lietuvos elektros energijos poreikio.

 

Uoste kurtų jėgainių bazę

 

Vėjo jėgainių parkas ypač reikšmingas būtų Vakarų Lietuvos regionui. Žadama, kad jis sukurtų apie 1400 tiesioginių ir šalutinių darbo vietų.

Ž.Vaičiūnas tikino, kad vėjo jėgainių parko statyba duotų pajamų ir Klaipėdos uostui. Jame būtų kuriama su vėjo jėgainių parko statyba susieta veikla.

Laivams su įranga priimti uoste reikėtų ir apie 15 ha teritorijos su tvirta danga bei apie 800 metrų ilgio krantinių. Pagal Belgijos Ostendės uosto pavyzdį vėjo jėgainių bazėje uoste būtų ne tik iškraunama įranga iš laivų, bet surenkami komponentai, vykdoma netgi gamyba.

Vėjo jėgainių priėmimo, surinkimo infrastruktūra Klaipėdos uoste turėtų būti parengta iki 2023 m. vasario 1 d., kad, skelbiant investuotojo aukcioną, būtų aiški logistikos schema. Vėjo jėgainių statybos bazė uoste būtų rengiama Uosto direkcijos ir jos operatorių lėšomis.   

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas teigė, kad Klaipėdos uoste yra mažiausiai keturios teritorijos kur galėtų vykti vėjo jėgainių statybą aptarnaujanti krova ir veikla. Jis pažadėjo, kad jei reikės uosto bendrovės netgi susikooperuos.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija norėtų, kad Energetikos ministerija pateiktų, kokio konkretaus pajėgumo reikės. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šiemet iki rugsėjo įpareigota parengti analizę apie galimas laivų su vėjo jėgainių priėmimo, surinkimo vietas uoste.

Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos prezidentas Arnoldas Šileika pareiškė, kad su vėjo jėgainėmis susietą papildomą veiklą galėtų atlikti ir Klaipėdos uosto laivų statybos ir remonto bendrovės.

„Visi darbai ir pridėtinės vertės turi būti išanalizuotos, alternatyvos įvertintos, kad galėtume vykdyti tokį projektą”, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

 

Vėjo jėgainių gausa Baltijoje

 

Ž.Vaičiūno nuomone, Klaipėdos uoste atsiradusi vėjo jėgainių aptarnavimo bazė ateityje taip pat galėtų priimti laivus, gaminti komponentus vėjo jėgainių parkų statyboms Latvijos ar Estijos vandenyse.

Vėjo jėgainių statybos perspektyvos Baltijos jūroje, anot Ž.Vaičiūno, yra didžiulės. Dabar jau visi sujudo. Neseniai apie didžiulių vėjo jėgainių parkų statybą Gdansko įlankoje prabilo Lenkija. Lietuviams nereikėtų tikėtis ką nors daryti Lenkijoje, nes jie viską žada daryti savo jėgomis.

Šiuo metu Baltijos jūroje yra vos 2 gigavatų vėjo jėgainių galios parkai, kai Šiaurės jūroje jau yra 18 gigavatų bendros galios parkai. Iki 2030 m. numatyta Baltijos jūros vėjo jėgainių parkų galia išplėsti iki 14 gigavatų, o iki 2050 m. - net iki 83 gigavatų.

Anot Ž.Vaičiūno, vėjo jėgainių parkai jūroje turės būti statomi, nes toks yra atskirų valstybių, taip pat ir Lietuvos, įsipareigojimas Europos Sąjungai.

„Pagal pateiktus energetikos plėtros planus Europos Komisija vertina atskirų valstybių pažangą. Tai bus daroma iki 2030 metų, o greičiausiai ir iki 2050 metų. Inercija, kuri buvo Baltijos jūroje dėl vėjo jėgainių statybos pajudės pakankamai sparčiai“, - komentavo energetikos ministras Ž.Vaičiūnas.

 

 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Uostas uždirbtų iš vėjo jėgainių statybų"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.