Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Uoste Arvydui Vaitkui reikėjo įveikti chaosą

Tūkstantį dienų Uosto direkcijai nuo 2013 metų vasario 3-osios vadovaujantis Arvydas Vaitkus pradėjęs dirbti prisipažino radęs pakankamai niūroką vaizdą dėl pagrindinės Uosto direkcijos veiklos – infrastruktūros vystymo.

2013 metais uoste pradėjęs dirbti A.Vaitkus rado daug chaoso.
2013 metais uoste pradėjęs dirbti A.Vaitkus rado daug chaoso. @ Vidmanto Matučio nuotr.

SGD terminalo statybos vėlavo

 

2013 metais svarbiausiu uosto, o ir visos šalies projektu buvo suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statyba.

„Atėjęs radau SGD terminalo akvatorijos ir duobės gilinimo iki 16 metrų trijų mėnesių atsilikimą nuo numatyto darbų grafiko. Buvo stresas, girdėjosi komentarai iš šalies, kad projektas nebus laiku baigtas“, - pirmąsias dienas Uosto direkcijos vadovo pareigose prisiminė A.Vaitkus.

Reikėjo koncentruoti kolektyvą, priimti sprendimus, skirti atsakingus asmenis, imtis griežtos kontrolės. Bet šiandien A.Vaitkus su pasitenkinimu gali pasakyti, kad bendrai imant SGD projektas buvo baigtas ne tik laiku, bet ir maždaug mėnesiu anksčiau.

Statant SGD terminalą Uosto direkcija į gilinimą investavo 23,5 mln. eurų, į krantinės statybą dar 17,4 mln. eurų.

„Uosto direkcija žymiai prisidėjo, kad SGD terminalas pastatytas laiku ir pakankamai kokybiškai. Tai yra mūsų specialistų gerai atlikto darbo ir bendravimo su „Klaipėdos naftos“ specialistais, rangovais rezultatas“, - teigė jis.

 

Chaosas „Klaipėdos Smeltėje“

 

Šiandien jau baigto „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių HUB-o statybos tęsėsi net 8 metus. Jų rezultatas – ginčai teismuose su rangovais, dviem rangovams Uosto direkcijos jau sumokėtos 1,5 mln. eurų teismuose priteistos sumos.

„Kai pradėjau dirbti Uosto direkcijoje vienas iš pirmųjų susitikimų buvo su „Klaipėdos Smeltės“ savininkės „Terminal Investment Limited“ valdybos nariais. Jie paklausė – per kiek laiko Uosto direkcija užbaigs statyti 90-96 krantines. Pasakiau, kad per metus. Jie pradėjo juoktis. Žmonės buvo praradę viltį, kad tos krantinės kada nors bus užbaigtos“, - prisiminė A.Vaitkus. Situacija buvo nelengva. Vyko bylinėjimaisi su rangovais. Teko nutraukti sutartį su darbų nevykdžiusia „Vėtrūna“.

Dar tų pačių 2013 metų spalį krantinės buvo užbaigtos ir „Klaipėdos Smeltė“ prie jų įkasė paties terminalo statybos kapsulę.

Iki 2014 metų į „Klaipėdos Smeltės“ eksploatuojamą uosto infrastruktūrą Uosto direkcija investavo 56,8 mln. eurų. Dar 31 mln. eurų skirta uosto laivybos kanalui gilinti ir platinti. Tai taip pat susieta su tuo, kad į „Klaipėdos Smeltę“ galėtų plaukti 336 metrų ilgio konteineriniai laivai gigantai, kaip „MSC Asya“.

 

Pajudėjo įstrigę projektai

 

Kita dešimtmetį besitęsianti istorija buvo dėl Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) naudojamų 7-9 krantinių. Jos buvo rekonstruotos, bet ilgai ginčytasi, ar prie šių krantinių galimas pilnas apkrovimas.

Taškas buvo padėtas 2013-2014 metais. Krantinės pertvarkytos. Nebeliko jokių ginčų dėl jų naudojimo. Šalia krantinių pastatytas naujas trąšų terminalas. Į uostą papildomai pritraukta apie milijonas tonų naujo krovinio – metalurgijos žaliavų.

„Neseniai lankiausi toje KLASCO dalyje, kur sutvarkytos krantinės. Vaizdas mane nudžiugino. Krantinės apkrautos, nesimato laisvų plotų. Neliko jokių klausimų dėl jų stovumo. Manau, kad greitu laiku investicijos į šias krantines atsipirks“, - svarstė A.Vaitkus.

Ne mažiau keistą situaciją A.Vaitkus prisipažino radęs ir prie naujai pastatyto „Begos“ pirso. Į jį buvo investuota per 21 mln. eurų, bet krova jau 14 mėnesių nebuvo vykdoma – nesugebėta objekto priduoti.

„Versle tokios situacijos neįsivaizduoju. Sutelkus jėgas per mėnesį pradėti laivų krovą prie šio objekto. „Begos“ žemės ūkio produktų HUB-as yra unikalus objektas vertinant visos Europos mastu. Prie jo galimas pilnas krovos reversas – iš laivo į laivą, iš laivo į sandėlius, automobilius, geležinkelius ir atvirkščiai. Fantastiškos technologijos leidžia vykdyti įvairių grūdų krovą netgi su jų maišymais“, - tvirtino A.Vaitkus.

Jis prasitarė, jog yra planai akvatoriją prie pirso dar gilinti, pilnai pakrauti „Panamax“ laivus. Jau ir taip prie šių krantinių buvo pakrautas laivas su rekordiniu 74 tūkst. tonų grūdų kroviniu.

 Šiuo metu paraleliai tvarkoma ir „Begos“ 67-68 krantinės. Prasidėjo konkursas netgi dėl 66 krantinės, kuri buvo rekonstruota maždaug prieš 10 metų, bet per tą laiką dalis jos pagrindo įlūžo ir krantinės naudojimui buvo įvesti apribojimai. 

Tarp įstrigusių infrastruktūrinių darbų A.Vaitkus atsiminė radęs  ir dvejus metus užtęstą geležinkelio statybą į KLASCO trąšų terminalą uosto šiaurinėje dalyje.

 

CKT vyks pertvarkymai

 

Tarp vėluojančių, beveik metus užsitęsusių probleminių projektų A.Vaitkus 2013 metais rado ir Centrinio Klaipėdos terminalo (CKT) statybą. Dėl šio projekto vykdymo vyko teismai su kompanijomis „Latvijas tilti“ ir „BE Constructive“.

Dabar iš šio terminalo plaukioja jūrų keltai tarp Klaipėdos ir Švedijos Karlshamno uosto.

„Iš kelto išvažiavęs maždaug 2,5 kilometrų ilgio transporto srautas išsisklaido per pusę valandos. Tai ypatingai geras rezultatas. Pasitarnavo ir tai, kad įrengėme Minijos gatvės ir Baltijos prospekto sankryžą. Dabar svarbus darbas būtų išspręsti Baltijos prospekto ir Šilutės plento probleminį transporto skaudulį“, - dėstė A.Vaitkus.

Danijos kompanijos „DFDS Seaways“ vadovybė nori, kad CKT būtų pertvarkytas. Prašoma prailginti pirsą ir įrengti dvi geležinkelio linijas.

Anot A.Vaitkaus, pirso prailginimas nėra paprastas darbas. Neužtenka vien atlikti techninius veiksmus – įkalti palą. Ilginant pirsą link Kuršių nerijos tektų plėsti laivybos kanalą. Tai siejama su papildomomis teritorijos planavimo procedūromis, derinimais, kurie kartais ilgai užsitęsia.

Įrengti geležinkelio linijas paprasčiau. A.Vaitkus pastebėjo, kad iš CKT vadovų jau gautas ekonominis pagrindimas dėl geležinkelio linijų. Pinigai joms įrengti bus numatyti 2016 metų Uosto direkcijos sąmatoje.

 

Atsiperkantys objektai

 

Pastaraisiais metais Uosto direkcija stengiasi investuoti į greičiausiai atsiperkančius uosto objektus.

Šiuo metu ant krovos augimo bangos yra „Birių krovinių terminalas“ (BKT), „Klaipėdos nafta“.

Jau pradėta BKT 101-104 krantinių plėtra. Šias krantines bus stengiamasi pritaikyti ateityje galimam 17 metrų gylio Klaipėdos uosto laivybos kanalui.

„Birių krovinių terminalo“ Uosto direkcijos vadovybei kelia didelius lūkesčius. Juo labiau, kad šios kompanijos partneriai yra kompanijos iš Baltarusijos“, - pastebėjo A.Vaitkus.

Jis taip pat prisiminė dar 2009 metais siūlęs atkreipti dėmesį į „Klaipėdos naftos“ naudojamas 1 ir 2 krantines, bet į pastabas nebuvo atsižvelgta.

Šiemet buvo pagerinta laivų švartavimo prie šių krantinių sistema. Rengiamas techninis projektas dėl 1 ir 2 krantinių kapitalinio remonto.

Nuo 2016 metų Uosto direkcija planuoja pradėti ir Malkų įlankos pertvarkymą. Tai būtų laikančiosios sienutės kalimas ties Smeltės pusiasaliu, vėliau vyktų įlankos gilinimas, laivybos kanalo pertvarkymas.  

 

Gilinimas iš atlikusių pinigų

 

Nesuvokiamu uosto gilinimu A.Vaitkus vadina ir tai, kad atėjęs dirbti į Uosto direkciją netinkamai subraižius uosto gilinimo barus. Darbus atlikusi olandų įmonė „Van Oord Dredging and Marine Contractors BV“ negalėjo aktuoti atliktų darbų. Jų bendra vertė siekė net 36,9 mln. eurų.

„Gilinimo barai uoste buvo subraižyti skersai, nors dideli gilinimo laivai, kokius naudojo „Van Oord Dredging and Marine Contractors BV“, o ir kitos kompanijos gilina išilgai uosto“, - pastebėjo A.Vaitkus.

Šiais metais Uosto direkcija sugebėjo atlikti itin naudingus gilinimo darbus šiaurinėje uosto dalyje. Kompanija „Strabag Wasserbau GmbH“ už 5 mln. eurų jau baigia gilinti šiaurinės uosto dalies vidinį kanalą iki 15 metrų. Tai reiškia, kad jau šiemet, kai darbai bus baigti, Klaipėdos uoste pilnai bus kraunami visi „Panamax“ tipo laivai. Anksčiau dalis jų plaukdavo baigtis krautis į kitus uostus.

Tai itin svarbu, nes didelių laivų Klaipėdos uoste daugėja. Jei 2013 m. per metus buvo 382 laivai didesni nei 200 metrų ilgio, tai 2014 m. jų jau lankėsi 465.

„Papildomas gilinimas iki 15 metrų šiemet nebuvo numatytas, bet mes buvome pasirengę tokio gilinimo projektą. Kai transporto sistemoje buvo sutaupyta ES lėšų, kurių nesugebėjo įsisavinti kiti sektoriai, mes surizikavome ir ėmėmės gilinti uostą. Ir tai padarėme laiku ir efektyviai įsisavinę europines lėšas“, - pastebėjo A.Vaitkus.

 

Pavogta “kanistra” virto sutaupytais tūkstančiais

 

Prieš tris metus Klaipėdos uoste nuskambėjęs skandalas apie iš Uosto direkcijos katerių į privačius automobilius perduodamus kuro kanistrus iki šiol turi atgarsį.

„Griežta Uosto direkcijos laivų kuro taupymo kontrolė buvo įvesta 2013 metais. Sėkmingą kuro taupymo formą pavyko surasti uosto kapitonui Adomui Aleknai, vyriausiajam locmanui Rimvydui Eitučiui ir laivyno skyriaus vadovui Gintarui Petreikiui“, - tikino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Surasti griežtą laivų kuro taupymo formulę Uosto direkcijos laivyne nebuvo paprasta. Daugiausiai kuro naudoja uosto locmaniniai laivai. Jų varikliai yra dideli ir sunaudojamo kuro paklaidos, priklausomai nuo laivo greičio, gali būti nuo 5 iki 40 procentų.

Laivų naudojimą teko suskirstyti į keturias veiklos sritis, aiškiai reglamentuota, kokioje vietoje ir kokiu greičiu locmaninis kateris gali plaukti. Kaip laikomasi tų grafikų tikrinama pagal laivo žurnalus. Sugriežtinta ir laivų naudojimo kontrolė.

Kompleksiškai sutvarkius Uosto direkcijos laivų naudojimo sistemą, rezultatai buvo stulbinantys. Palyginti su 2012 metais, kaip per metus naudota 417610 litrų kuro, 2013 ir 2014 metais kuro sąnaudos sumažėjo apie 60 proc. – atitinkamai iki 263120 litrų ir 259532 litrų.

Anot A.Vaitkaus, kuras taupomas ir toliau. 2015 metais, palyginti su 2014-aisiais kuro sąnaudos mažėjo dar 8 proc.  

 

Fotoreportažas
  • Uoste Arvydui Vaitkui reikėjo įveikti chaosą-Foto-nr-4540_4541.jpg
  • Uoste Arvydui Vaitkui reikėjo įveikti chaosą-Foto-nr-4540_4542.jpg
  • Uoste Arvydui Vaitkui reikėjo įveikti chaosą-Foto-nr-4540_4543.jpg
  • Uoste Arvydui Vaitkui reikėjo įveikti chaosą-Foto-nr-4540_4544.jpg
  • Uoste Arvydui Vaitkui reikėjo įveikti chaosą-Foto-nr-4540_4545.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Uoste Arvydui Vaitkui reikėjo įveikti chaosą"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.