Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Uosto ateitis priklausys nuo politikų

Uosto ekonomiką ir vadybą studijuojančius Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokyklos studentus ypač domina Klaipėdos uosto ateities modelis.

bangos skalauja ir išplauna jūros pakrantę ties Melnrage.
bangos skalauja ir išplauna jūros pakrantę ties Melnrage. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Meras pasigenda unisono

Pagal praėjusių metų krovą (40,14 mln. t) Klaipėdos uostas yra maždaug 23 vietoje Europoje. Jo lygio uostai pagal krovą yra Southemptonas, Barselona, Geteborgas. Vos keliais milijonais tonų jis atsiliko nuo Genujos, Bergeno ir Londono. Iš esmės šiais metais sprendžiama kur pasuks Klaipėdos uostas. Ar jis sėkmingai vystysis toliau, ar stabtelės ir galiausiai risis žemyn?

Pagal priimtas nuostatas, uostas artimiausius 25 metus turėtų vystytis pagal didžiausią galimą plėtros modelį. Klaipėdos uosto likimas priklausys ir nuo miesto politikų. Jie dar šiais metais turės tvirtinti Uosto bendrąjį planą. Kol kas iš Klaipėdos miesto savivaldos girdimos prieštaringos pozicijos. Konferencijoje ,,Jūrų uosto plėtra: geografija, technologijos, visuomenė“ akcentavęs, kad miestas ir uostas sutaria dėl principinių dalykų, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas pasigedo didesnio miesto dalyvavimo uosto valdyme, uostininkų įsiliejimo į savivaldos reikalus per miesto tarybą. 

„Lietuva turi vienintelį uostą, todėl jis yra valstybinis. Tai nėra ideali uosto valdymo forma. Rengiant miesto ir uosto bendruosius planus skiriais nuomonės, atsiranda bereikalinga įtampa. Miesto atstovai kartoja, kad nekelia abejonių uosto vystymosi būtinybė, bet kelia abejones hiper maksimalus jo vystymo scenarijaus pasirinkimas. Priimami sprendimai, kai nėra matoma, kaip bus suvaldyta uosto įtaka miestui, kas ir už ką mokės, kas ir kaip kompensuos gyventojams“, - pastebėjo V.Grubliauskas.

Situaciją jis įvertino tarsi džiazuodanas – kai tarp uosto ir miesto nėra unisono pradinėje stadijoje sunku jo tikėtis finaliniuose akorduose. Taip Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokyklos studentams leista suprasti, kad miestas nederins pasirinkto didžiausio uosto plėtojimo plano.

Miestas tarsi jaučia nuoskaudą, kai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo taryboje dauguma balsavo už Klaipėdos uosto vystymą su išoriniu uostu ties Melnrage, o susilaikė tik miesto atstovai.

„Pagrindiniai sprendimai susiję su miesto ir uosto klausimais priimami ne Klaipėdoje, o Vilniuje. Jei miestas dalyvautų ne patariamosiose institucijoje, o tiesioginiame uosto valdyme tada situacija būtų visai kitokia“, - tikino V.Grubliauskas.

 

Uostas įgalus mokėti

 

Savotišku lakmuso popierėliu tolesniuose santykiuose tarp uosto ir miesto tapo diskusija Seime dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo keitimo. Grupė klaipėdiečių Seimo narių siūlė įstatyme įteisinti nuostatą, kad 10 proc. Uosto direkcijos pelno būtų perduota Klaipėdos miesto reikmėms.

Nuostata, kurią pristatė Simonas Gentvilas, Seime buvo atmesta. Bet priimtas sprendimas pasiūlymą dėl dalies uosto pinigų perdavimo Klaipėdos miestui dar tobulinti.

Seime pasigirdo nuostatų, kad Klaipėdos uostas yra ne našta, o didelis privalumas miestui – kuriamos darbo vietos, atsiranda nauji verslai.

„Pats uos­tas yra pa­trauk­lu. Sa­ky­ti, kad dėl to, jog yra uos­tas, dar rei­kia sa­vi­val­dy­bei duo­ti pi­ni­gė­lių, kaž­kaip ne vi­sai tei­sin­ga. Su­pran­tu, sa­vi­val­dy­bėms, kur sun­kiau kur­ti dar­bo vie­tas, pa­vyz­džiui, Za­ra­sams, gal­būt ir ga­li­ma iš Klai­pė­dos uos­to skir­ti. Aš ma­ny­čiau, čia šiek tiek yra spe­ku­lia­ci­jų“, - dėstė Seimo narys „valstietis“ Vytautas Bakas.

„Iš 76 tūkst. socialiai remtinų dar­bo vie­tų Klai­pė­do­je maž­daug 26-30 tūkst. yra su­si­ju­sios su uos­tu. Tie­sio­giai uos­to te­ri­to­ri­jo­je dir­ba 7 tūkst. žmonių. Uos­to veik­los nė­ra vie­no­dos. Lai­vų remonte ir sta­tybo­se dir­ba 3 tūkst. darbuotojų. Vie­na lai­vų sta­tyk­los dar­bo vie­ta su­ku­ria pen­kias dar­bo vie­tas pa­slau­gų sek­to­riu­je. Jei­gu mes kal­ba­me apie bi­rius kro­vi­nius, trą­šas, ku­rie at­va­žiuo­ja va­go­nais, vie­no va­go­no ki­lo­met­ras yra eše­lo­nas su 60 va­go­nų, jam iš­krau­ti rei­kia pen­kių žmo­nių. Tie srau­tai at­va­žiuo­ja, jie ne­su­ku­ria dar­bo vie­tų čia, bet jie ap­krau­na mies­tą sun­kiu trans­por­tu“, - tikino S.Gentvilas.

Jo teigimu, uostas būtų įgalus mokėti miestui. Ir tie pinigai – 3-5 mln. eurų kasmet atitektų tiesioginėms miesto reikmėms.

„Ar supranta Seimas, kad nepadarius Klaipėdos miesto tiesiogiai suinteresuoto uosto sėkme, miestas nepritars maksimaliems uosto vystymo planams?“, - konferencijoje Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje klausė V.Grubliauskas. Jis teigė matantis bendradarbiavimo tarp Klaipėdos miesto ir uosto būtinybę ir galimybes, tačiau pernelyg griežtas reglamentavimas kur gali būti naudojami uosto pinigai, suvaržo platesnį bendradarbiavimą.

 

Verslas negali sustoti

 

Konferencijoje ,,Jūrų uosto plėtra: geografija, technologijos, visuomenė“ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas svarstė, kad ateityje ties Melnrage statant išorinį uostą susitarus dalis to užpilto pusiasalio galėtų atitekti Klaipėdos miestui.

„Papildoma teritorija jūroje praplėstų Melnragės erdvę. Specialiai miestui suformuotoje kelių hektarų išorinio uosto teritorijoje galėtų atsirasti vandens pramogų parkas, jachtklubas ar dirbtinis paplūdimys. Miestas neįdėtų pinigų. Uostas suformuotų papildomą teritoriją, o verslas sukurtų viską ko miestas pageidautų. Geriau būtų kažkokie statiniai, kaip akvaparkas, kurie uždengtų toliau į jūrą esančią krovos zoną“, - vizijas žarstė A.Drungilas. Jo nuomone, erdvėje prie jūros sukurti pramogų statiniai tik padidintų Klaipėdos ir Melnragės patrauklumą.

Išorinio uosto pusiasalis galėtų būti formuojamas ne greičiau kaip po dešimtmečio. Iki to laiko turi būti patvirtintas Uosto bendrasis planas, parengti dirbtinio pusiasalio formavimo pasiūlymai, atlikta lyginamoji galimų Klaipėdos ir Būtingės išorinių uostų analizė, atliktas poveikio aplinkai vertinimas, statybų dokumentai, turi vykti naujos teritorijos suplovimo jūroje konkursai.

Daugeliui iškyla klausimas - kam Klaipėdos uostui reikalingas maksimalus vystymosi modelis? Šiandien Klaipėdos uosto krovos pajėgumas vertinamas 63 mln. tonų per metus. Anot A.Drungilo, nieko nedarant jis būtų „suvalgytas“ maždaug 2025 metais. Uostų veikloje negalima sulaukti net 90 proc. pajėgumo panaudojimo. Atsiranda rizika dėl laivų prastovų. Jau šiandien Klaipėdos uostas yra vienas iš produktyviausiai panaudojamų uostų rytinės Baltijos jūros regione. Jis yra mažiausias pagal teritoriją (552 ha) palyginti su kaimyniniais Latvijos (Ventspilis – 942 ha, Ryga – 1962 ha) ir Estijos (Talinas – 775 ha) uostais, bet dirba 2,8 kartus efektyviau nei Talino uostas, 3,7 kartus efektyviau nei Ventspilio uostas ir 3,8 kartus efektyviau nei Rygos uostas.

Per artimiausius metus Klaipėdos uostas bus gilinamas, rekonstruojamos dabartinio uosto krantinės, molai. Ir tai būtina daryti, nes pasaulyje laivai didėja.

„Uosto verslas yra tarsi akmens ridenimas į kalną. Kol judi, mąstai, planuoji, statai turi ateitį. Kai sustoji akmuo ima judėti pakalniui. Privalai nuolat galvoti apie išgyvenimą, konkurencinį pranašumą“, - svarstė A.Drungilas.

Iš čia ir atsakymas į klausimą - ar bus krovinių uostui su maždaug 160 mln. tonų pajėgumu užpildyti? Tikėtina, kad vystysis Lietuvos ekonomika, laisvės Baltarusijos rinka, šalia uosto kursis naujos gamybos įmonės, didės Klaipėdos kaip krovinių paskirstymo uosto reikšmė.

Dažnai Lietuvoje pasigirsta pesimistiniai teiginiai, kad ji turi per mažai pajūrio, paplūdimių, kad galėtų statyti išorinį uostą. Atsakymo reikėtų ieškoti Belgijoje. Ji yra dvigubai mažesnė nei Lietuva pagal plotą. Pajūrio turi vos 65 kilometrus, kai Lietuvoje jo 99 kilometrai. 

Bet uostų ji turi net keturis. Bendra jų krova - 304 mln. tonų. Nors Belgija turi vieną didžiausių Europoje Antverpeno uostą (krova 214 mln. tonų), ji Zebriugėje dar įsirengė ir išorinį uostą.

„Mums iki Belgijos dar toli. Ten 11,27 mln. gyventojų, kai Lietuvoje – 2,8 mln. Belgijoje vienam gyventojui tenka uostuose perkrautos per metus 27 tonos krovinių, kai Lietuvoje – vos 14“, - pastebėjo A.Drungilas. Jis priminė, kad toje pačioje Zebriugėje netgi suskystintųjų gamtinių dujų terminalo pašonėje yra keli daugiabučiai gyvenamieji namai.

Fotoreportažas
  • Uosto ateitis priklausys nuo politikų-Foto-nr-6256_6258.jpg
  • Uosto ateitis priklausys nuo politikų-Foto-nr-6256_6257.jpg
  • Uosto ateitis priklausys nuo politikų-Foto-nr-6256_6259.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Uosto ateitis priklausys nuo politikų"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.