Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Uosto kompanijos pasijuto aukomis

Atskirai rengiami Klaipėdos miesto ir uosto bendrieji planai toliau žiebia konfliktą Klaipėdoje.

Miestą dominanti teritorija ties KLASCO.
Miestą dominanti teritorija ties KLASCO. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Prie 17 punktų ir dvi teritorijos

 

Klaipėdos uostas yra pasirengęs ir jau pradeda viešinti uosto bendrojo plano konkretizuotus sprendinius. Uostas išsikėlė tikslą pasiekti didžiausią galimą 17 metrų gylį ir suformuoti naujas teritorijas, įskaitant ir išorinį uostą ties Melnrage. 

Klaipėdos miesto bendrojo plano rengimas kiek atsilieka nuo uosto plano. Jį pristabdė ir tai, kad uosto ir miesto koncepcijos skyrėsi. Uosto koncepcijoje buvo numatytas išorinis uostas, miestas jo nenumatė.

Dabar vyksta Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcijos keitimas pritaikant ją prie uosto bendrojo plano. Esmė ta, kad juridiškai uosto bendrasis planas būtų aukštesnis už miesto. Patvirtinus skirtingus planus uosto ir valstybės teritorijoje galiotų uosto planas.

Miestas pateikė 17 pasiūlymų punktų, kurie jam turėtų kompensuoti nepatogumą, kai jūroje prie Melnragės kada nors ateityje būtų statomas išorinis uostas. 

Atrodė, kad tais 17 punktų trintis tarp uosto ir miesto prigesinta. Bet naujos alyvos į ugnį įliejo Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcijos keitimo nuostatos dėl dalies uosto teritorijų pritaikymo Klaipėdos miesto reikmėms ateityje.

Klaipėdos miesto bendrajame plane Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) teritorija prie Žiemos uosto ir „Vakarų Baltijos laivų statyklos“ teritorijos pažymėtos kaip perspektyvinės, kurias Klaipėda ateityje norėtų naudoti rekreacijai.

 

Ar reikia uoste viešbučių?

 

„Gaunasi taip, kad mūsų teritorija tampa išorinio uosto įkaitu“, - dėstė KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža.

Kilo klausimas - kiek gautų miestas prie giliausių uosto krantinių pastačius viešbučius? Į jį atsakė „Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius Rimantas Juška, teigdamas, kad atlyginimai viešbučiuose Klaipėdoje yra apie 10 proc. didesni nei šalies vidurkis, o uosto darbuotojų atlyginimai 3-4 kartus didesni. Tai kam turėtų teikti prioritetą miestas?

„Mes dėl tos teritorijos, kurią iš mūsų nori paimti turime nuomos sutartį iki 2066 metų. Per tą laiką iš jos Uosto direkcija gautų apie 240 mln. eurų rinkliavų, valstybė - apie 720 mln. eurų, o bendrovė - 960 mln. eurų“, - paaiškino A.Pauža.

„Teritorijų planavimo dokumentai nesikėsina į teritorijas ir neuždeda prievolių. Ir niekas nesako, kad bus atimamos teritorijos. Bet miestas įsivaizduoja, kad toje vietoje kada nors galėtų būti galimybė išeiti prie vandens“, - tikino Klaipėdos miesto bendrąjį planą rengiančios bendrovės „Urbanistika“ architektas Saulius Motieka.

Keistokai atrodo tai, kad Klaipėdos miesto bendrajame plane, kur numatoma kryptis, vizija iki 2050 metų, išskiriamos teritorijos, kuriose jų naudotojai turi sutartis iki 2066 metų?

Neatsitiktinai „Vakarų laivų gamyklos“, kuri yra „Vakarų Baltijos laivų statyklos“ bendrovės valdytoja, generalinis direktorius Arnoldas Šileika pasiūlė, jei jau reikia „užtušuokime dryžiais visą uostą“ - galės ir kiti, jei norės, statyti viešbučius.

Teritorijos miestui galėtų pereiti, bet suradus kompromisą, kaip tai įvyko dėl buvusios „Laivitės“ teritorijos. Ji miestui iš esmės buvo perduota tik todėl, kad jos savininkai pasakė, kad toje teritorijoje nebenori vystyti verslo.

 

Uostas ir mietas stipriai susieti

 

Visame pasaulyje miestų centruose yra išlaisvinamos teritorijos nuo krovos ir perduodamos rekreacijai, miestų poreikiams. Geriausi pavyzdžiai - Oslas, Hamburgas.

Kodėl Klaipėdoje nenoriai kalbama apie rekreacines teritorijas vietoje uostų?

Tam yra rimtų priežasčių. Ta pati „Laivitės“ teritorija per daugiau nei 10 metų taip ir nepritaikyta miesto reikmėms. Uosto verslas nemato, kad vyktų rimti pokyčiai, atsirastų didelė žmonių trauka. Jei pamatytų, galbūt patys uostininkai ir jų savininkai dalį tų teritorijų atskirtų ir paverstų rekreacinėmis zonomis.

Yra ir kita priežastis. Uoste daug draudimų bandoma prastumti per jėgą. A.Pauža minėjo Klaipėdos miesto judumo studiją. Ji nederinus su KLASCO bando pernešti jos vartus į kitą, bendrovei nepatogią vietą. Arba paveldosaugos reikalavimai uoste atsirandantys nei iš nieko, tuščioje vietoje. Kodėl taip daroma? Kodėl uoste nuolat bandoma sukelti įtampą?

Dėl to uoste kyla pernelyg daug baimių. Baiminamasi, kad „dryžiais“ užtušuotose teritorijose atsiras papildomi draudimai ką nors daryti.

Uosto taryboje po ilgų diskusijų buvo balsuota už Klaipėdos miesto bendrojo plano koncesijos pakeitimo projektą. Jis derintas su pastabomis, kurias surašė Uosto direkcija, KLASCO, „Vakarų laivų gamykla“, uosto asocijuotos struktūros. Jos daugeliu klausimų veikia vieningai. Tuo ir stiprus Klaipėdos uostas.

Bet nuosėdos liko. Ne tik uoste, bet ir mieste. Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas siūlė neieškoti priešpriešos, nes jei uostas vartoja žodžius „miesto invazija į uostą“ ar negali kilti klausimas ir dėl „uosto invazijos į miestą“ kalbant apie išorinį uostą?

V.Grubliauskas net ir pačioje dramatiškiausioje situacijoje kvietė ieškoti pozityvių ženklų ir kompromiso. Klaipėdos uostas ir miestas jau yra pernelyg stipriai susieti „mėlynąja proveržio programa“. Kita vertus Klaipėda kaip uostamiestis ir kaip jūrinės dvasios miestas turi gerą šansą tapti labiausiai vakarietišku, ne tik geografine prasme, miestu. Tik svarbu, kad smulkmenos tų sumanymų nepaskandintų...

 

Fotoreportažas
  • Uosto kompanijos pasijuto aukomis-Foto-nr-7380_7381.jpg
  • Uosto kompanijos pasijuto aukomis-Foto-nr-7380_7382.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Uosto kompanijos pasijuto aukomis"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.