Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Uosto vizijos atrodo fantastiškai

Tarsi paneigdamas konkuruojančio Rygos uosto atstovų pasisakymus, kad Klaipėdos uostas nebeturi kur plėstis, šis pasirengė keturias plėtros koncepcijas, kur pagal optimistiškiausius variantus krova nuo šiandieninės 38 mln. tonų per metus augtų 3-4 kartus.

@ Vidmanto Matučio nuotr.

Pajėgumų ribos

 

Klaipėdos uosto plėtros koncepcijos kol kas svarstomos uždaruose pasitarimuose. Su jomis jau supažindintas premjeras Algirdas Butkevičius, uosto kompanijos, Klaipėdos miesto vadovai. Liepą koncepcijos variantus atvirai ketinama pristatyti Klaipėdos miesto tarybos nariams.

„Klaipėdos uosto plėtros koncepcijos yra paruoštos atsakingai, kruopščiai su keturiais galimais plėtros etapais. Klaipėdos uosto krova auga sparčiausiai rytinės Baltijos regione. Tai mus nuteikia optimistiškai, bet turime galvoti, kaip vystyti Klaipėdos uostą toliau“, - komentavo A.Butkevičius.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo Arvydo Vaitkaus teigimu, vertinant paskutiniųjų 15 metų krovos augimo tendencijas, jei niekas nesikeistų, apie 2024-2026 metus Klaipėdos uostas turėtų pranešti pasauliui, kad nebegali priimti papildomų krovinių srautų. Tai būtų smūgis Klaipėdos uosto prestižui.

Dabar vidutinis metinis Klaipėdos uosto krovos augimas siekia apie 6,5 proc. Pavyzdžiui, šiemet net - 7,2 proc. Pagal 6,5 proc. augimą 2025 metais Klaipėdos uosto krova galėtų būti apie 70 mln. tonų. Netgi pagal kokių 3-4 proc. vidutinį augimą, Klaipėdos uosto krova šiandieninių galimų uosto krovos 70 mln. tonų pajėgumų ribą pasiektų apie 2030 metus.

 

Uostas – iš trijų dalių

 

Parengtos keturios skirtingos Klaipėdos uosto plėtros koncepcijos, anot A.Vaitkaus, kol kas yra tik vizijos.

Visuose plėtros koncepcijų variantuose numatytas pietinio uosto molo perstatymas, uosto gilinimas iki Jūrų perkėlos iki 17 metrų ir Malkų įlankoje 14,5 metrų. Taip pat Smeltės pusiasalyje esančios jūrų perkėlos veiklos pertvarkymas, pietinio išvažiavimo įrengimas ir uosto rezervinės teritorijos už Kairių gatvės įsisavinimas  

Jei uostas būtų vystomas tik dabartinėje teritorijoje, išgilinus ir pagal didžiausią galimą gylį sutvarkius visas krantines, uosto techninį potencialą galima padidinti maždaug iki 100 mln. tonų per metus.

Jau daugelį metų kalbama, kad prie dabartinio uosto naujas krantines galima įrengti tik pietinėje dalyje užpylus Kiaulės nugarą ir suformavus atskirą vidinę akvatoriją su pietiniais vartais. Tai padaryti būtų palyginti nebrangu, nes tektų užpilti sąlyginai seklias teritorijas. Atsirastų kokios 5-6 naujos krantinės su papildoma teritorija. Krovos potencialas čia papildomai galėtų padidėti iki kokių 30 mln. tonų.

A.Vaitkus užsiminė, jog yra parengtas ir maksimalaus Klaipėdos uosto vystymo koncepcijos variantas. Jame yra jau minėtas pietinis uosto išplėtojimo variantas. O taip pat išorinis uostas. Koks galėtų būti išorinio uosto potencialas? 2003 metais japonų atliktoje giliavandenio uosto studijoje buvo minimos iki 40 mln. tonų uosto – salos prie Melnragės krovos galimybės. Paskutiniosiose Klaipėdos uosto schemose uostas – sala prie Melnragės nebepiešiama. Tai būtų siauresnės molais atitvertos teritorijos jūroje prie gerokai prailginto dabartinio šiaurinio molo. Jo krovos potencialas galėtų siekti 30-35 mln. tonų per metus.

 

Diskusijos dėl išorinio uosto

 

A.Vaitkus teigė, kad dėl išorinio uosto variantų plėtros koncepcijose karščiausiai reaguoja savivaldybė. Jis mano, kad nereikėtų iš anksto gąsdinti Melnragės gyventojų, nes yra tik vizijos, o ne konkretūs planai.

Savivaldybės atstovai, meras nori matyti tikslias išorinio uosto koordinates, schemas, kur būtų nubraižyti privažiavimo keliai.

„Nereikėtų baimintis išorinio uosto. Jis nusitęstų į jūrą, o privažiavimo kelius teoriškai galima pravesti net ir nepaimant iš miesto jokių teritorijų. Kol kas neturime pilno vaizdo, kas jame galėtų būti ir kokia apimtimi“, - tikino A.Vaitkus. Jis užsiminė tik tiek, kad išorinis uostas sietinas su „Klaipėdos naftos“ ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) vystymo perspektyvomis. Neatmetama galimybė, kad statyti šį uostą galėtų ir privatus investuotojas – kokia nors pasaulinio lygio kompanija iš užsienio.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius teigė, kad dar nėra apsispręsta, kurią Klaipėdos uosto vystymo alternatyvą reikėtų rinktis. Jos esančios dar nepakankamai išanalizuotos, neįvertinti gamtosauginiai, techniniai aspektai, negauta derinančių institucijų, kurių yra apie 30, pastabų.

„Sutarėme, kad visus keturis Klaipėdos uosto vystymo scenarijus reikia toliau tobulinti, derinti su Klaipėdos miesto savivaldybės taryba. Tai būtų žingsnis po žingsnio artėjimas link Uosto bendrojo plano“, - svarstė R.Sinkevičius.

Gali būti ir taip, kad keturi koncepcijos variantai yra tarsi Klaipėdos uosto vystymo etapai, apie ką užsiminė premjeras A.Butkevičius. Tai būtų logiška, nes ir dabar Klaipėdos uostas vystosi etapais. Tuomet pirmame etape būtų įrengtas naujas uosto vartų pietinis molas. Uostas būtų išgilintas iki 17 metrų, šiam gyliui pritaikytos krantinės, sutvarkyta Malkų įlanka, užpilti ir krovai pritaikyti kai kurie uosto užutekiai. Antrame etape būtų suformuojama nauja pietinio uosto dalis su sava akvatorija, kuri susiformuotų jungiant Kiaulės nugarą su Smeltės pusiasaliu. Trečiame etape būtų statomas išorinis uostas. Bet atsiradus dideliam investuotojui tokio etapiškumo galėtų ir nebūti. Paraleliai turėtų būti tvarkomi ir geležinkeliai – didinami ne tik stočių pajėgumai, bet ir įrengiami antrieji privažiavimo keliai. Efektyviau turės būti sprendžiamos ir automobilių privažiavimo į uostą problemos. Įrengtos dviejų lygių Baltijos prospekto sankryžos, nutiestas uosto pietinis išvažiavimas, praplatintas kelias nuo pietinio išvažiavimo iki Jakų žiedo su atskiru įvažiavimu į automagistralę.

Fotoreportažas
  • Uosto vizijos atrodo fantastiškai-Foto-nr-5382_5383.jpg
  • Uosto vizijos atrodo fantastiškai-Foto-nr-5382_5384.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Uosto vizijos atrodo fantastiškai"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.