Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Uostui reikalingi ir pustuščiai konteinervežiai

Klaipėdoje nerimsta klausimų lavina, kodėl didieji konteineriniai laivai, vadinamieji „dičkiai“, pas mus plaukia pustuščiai?

Į Klaipėdos uostą atplaukė dar vienas „dičkis“ 366 m ilgio „MSC Fillippa“.
Į Klaipėdos uostą atplaukė dar vienas „dičkis“ 366 m ilgio „MSC Fillippa“. @ KVJUD nuotr.

Paskutinė „dičkių“ stotelė

 

Praėjusią savaitę Klaipėdos uoste apsilankė dar vienas didžiulis laivas 366 m ilgio konteinervežis „MSC Fillippa“. Tai jau trečiasis šiemet tokio dydžio laivas po „MSC Francesca“ ir „MSC Topaz“.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas Adomas Alekna paaiškino paprastai.

Klaipėda yra paskutinysis uostas ilgame tų konteinerinių laivų maršrute, kurie plaukia tarp Australijos ir Šiaurės Europos. Iki Klaipėdos konteineriniai laivai atplaukia didžiąją dalį konteinerių jau iškrovę kituose Europos uostuose. Taip pat iš Klaipėdos jie ir paima pirmuosius konteinerius, kurie keliauja į kitus tų konteinervežių kelyje esančius uostus. Susirinkę konteinerius įvairiuose Europos uostuose į tarpokeaninius reisus didieji konteinervežiai jau išplaukia pilni.

Tai, kad į Klaipėdą atplaukusių laivų konteineriai yra triumuose tik apsunkina Klaipėdos uosto krovėjų darbą. Dėl gerokai prailgėjusių STS kranų trosų paimti konteinerį iš triumo yra žymiai sunkiau nei nuo denio.

Įprasta, kad prieš atplaukiant į Klaipėdą didžiųjų konteinerinių laivų paskutiniu uostu Europoje buvo Vokietijos Hamburgo ar Bremenhafeno uostai. Tie laivai, kaip tikino A.Alekna, pakeliui dar užsuktų ir į Lenkijos Gdynės uostą, bet to nedaro. Gdynės uosto apsisukimo rato ilgis yra tik 330 metrų, kai Klaipėdos uoste yra 600 metrų apsisukimo ratas.

„Mums pasisekė, nes šiemet yra palankūs orai ir tiems konteinervežiams nereikia taikyti apribojimų, kurie didesni nei įprastiems laivams. Įgysime tų laivų priėmimo patirties, tvarkysime infrastruktūrą ir ateityje apribojimus švelninsime“, - aiškino uosto kapitonas A.Alekna.

 

 

Konteinerių krovos šuolis

 

Tai, kad didieji konteineriniai laivai plaukia pustuščiai yra tik vizualus vaizdas. Realiai vertinant pagal Klaipėdos uosto mastelius jie atgabena palyginti daug konteinerių.

Klaipėdos uoste pasijuto. Didžiuosius laivus priimanti „Klaipėdos Smeltė“ šių metų pusmečio krovą palyginti su praėjusiais metais padidino net 80,4 proc. Per pusmetį krauta 151345 TEU konteinerių. Vien šiemet birželį krauta 49464 TEU konteinerių. Iš jų 26142 TEU sudarė vadinami „tranšipmento“ (paskirstymo kitiems uostams) konteineriai.

Bendrai šiemet per pusmetį Klaipėdos uoste buvo 41316 TEU „tranšipmento“ konteinerių. Jų kiekis Klaipėdos uoste išaugo daugiau kaip 10 kartų.

„Konteinerių krovoje Klaipėdos uoste įvyko didžiulis šuolis. Džiugu, kad „Klaipėdos Smeltė“ pradėjo dirbti didesnėmis apsukomis“, - svarstė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Jis džiaugėsi, kad sėkmingai dirba ir „Klaipėdos konteinerių terminalas“. Bendra Klaipėdos uosto konteinerių krova birželį buvo net 85,8 proc. didesnė nei pernai.

„Dabar „Klaipėdos Smeltės“ krovos potencialas yra maždaug 1 mln. TEU per metus. Tai 10 mln. tonų. Įsivaizduokime, kokios yra „Klaipėdos Smeltės“ galimybės, kai ji savo krovą nuo 1,5 mln. tonų per metus pakels iki 10 milijonų. Uostas gaus daugiau rinkliavų iš laivų. Uosto direkcija daugiau pinigų galės nukreipti uostui vystyti. Tai bus didelė paspirtis visam Klaipėdos uostui:, - akcentavo Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas.

 

Ko reikia „dičkiams“ išlaikyti?

 

Į Klaipėdos uostą plaukiantys pustuščiai didieji laivai šiuo metu moka tokias rinkliavas tarsi jie plauktų pilnai pakrauti.

Uosto direkcijos Ekonomikos ir finansų direktorius-vyriausiasis finansininkas Martynas Armonaitis mano, kad šiuo metu Klaipėdos uostas negalėtų labiau tokių laivų užkrauti. Todėl yra nepatrauklų iš tų laivų imti pilną tonažo rinkliavą. Jo nuomone, Susisiekimo ministerija ir Vyriausybė turėtų svartyti galimybę mažinti rinkliavas dideliems konteineriniams laivams.

Tos rinkliavos dydis vienam laivui yra laikoma komercine paslaptimi, bet ji esanti didesnė nei kituose Baltijos uostuose.

„Dėl didelių konteinerinių laivų rinkliavų yra senai vykstanti diskusija. Kai prieš porą metų lankėmės pas MSC prezidentą Diegą Apontę apie tai jau kalbėjome. Jis laikosi savo žodžio, pažadas, kad į Klaipėdą plauks dideli MSC konteineriniai laivai pradėtas vykdyti. Dabar mes turime daryti savo žingsnius norėdami išlaikyti tas linijas ir turėti uoste gerą konteinerių krovos perspektyvą“, - dėstė Uosto direkcijos vadovas A.Vaitkus.

Uosto direkcija pateiks Susisiekimo ministerijai ir Vyriausybei prašymą dėl rinkliavų peržiūros. Taip pat Uosto direkcija prieš didįjį 17 metrų uosto akvatorijos gilinimą numato tarpinį centrinės ir pietinės dalies gilinimą iki 15,5 metrų. Tai daryti būtų prasminga, nes „Klaipėdos Smeltė“, „Birių krovinių terminalas“ ir „Bega“ galėtų priimti ir labiau pakrauti didžiuosius konteinervežius bei „Post Panamax“ klasės laivus.

Fotoreportažas
  • Uostui reikalingi ir pustuščiai konteinervežiai-Foto-nr-7500_7501.jpg
  • Uostui reikalingi ir pustuščiai konteinervežiai-Foto-nr-7500_7502.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Uostui reikalingi ir pustuščiai konteinervežiai "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.