Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Už uosto triukšmą pinigų nemokės

Gyvenimas šalia uosto kelia nepatogumų, žmonės bando juos kompensuoti per teismus reikalaudami sumokėti žalą.

Į teismą buvo kreiptasi dėl triukšmo, kuris į aplinką sklido nuo uosto ir nuo geležinkelių.
Į teismą buvo kreiptasi dėl triukšmo, kuris į aplinką sklido nuo uosto ir nuo geležinkelių. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Kančios dėl uosto triukšmo

 

Viena klaipėdietė keletą metų bylinėjosi su valstybe - Susisiekimo ministerija ir Klaipėdos miesto savivaldybe, kad uostas ir geležinkeliai blogina jos gyvenimo kokybę.

Įvairūs skundai dėl triukšmo pradėti rašyti nuo 2018 m. Byla pradėta 2019 m. Tuomet  liepos 1 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė klaipėdietės neturtinės žalos 100 tūkst. eurų ieškinį.

Ji kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Šis šiemet sausio 27 d. priėmė neskundžiamą nutartį vėlgi ne klaipėdietės naudai.

Pati klaipėdietė mano, kad teismai turėjo vertinti situaciją per Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją. Anot jos, ji patiria kančias dėl traukinių ir uosto krovos keliamo triukšmo. Jis kenkia ne tik jos, bet ir kitų namo gyventojų sveikatai.

Gyventojai neiškeldinami iš triukšmo ir vibracijos zonos, nors miesto ir uosto atstovai tai įsipareigoję padaryti.

„Kodėl miestas ir uostas elgiasi tarsi būtų neveiksnus, palieka triukšmo šaltinį toliau kelti triukšmą, trukdo žmonėms naktimis miegoti?”, - teismo byloje kėlė klausimą klaipėdietė.

 

Uostas mažino triukšmą

 

Esant tokiai situacijai atrodytų, kad teismai turi stoti žmogaus pusėn, nes lyg ir būtų akivaizdus pažeidimas. Juo labiau, kad ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras buvo konstatavęs, kad name, kuris yra už 14 metrų nuo geležinkelio bėgių važiuojant traukiniams į uostą ar iš jo yra didelis triukšmas, kuris viršija normas.

Tiek Klaipėdos miesto savivaldybė, tiek Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, nes ji tiesiogiai atsako už uostą, teisme bet kokią savo kaltę neigė - į teismą besikreipusios klaipėdietės ieškinį prašė atmesti.

Klaipėdos miesto savivaldybė nurodė, kad dar 2018 m. yra nuspręsta gyventojus iš namo iškeldinti. Tiesa, nenurodyta data, kada tai bus padaryta. Su gyventojais vykusios derybos, tačiau jokių lūkesčių dėl iškeldinimo jiems nebuvę suteikta.

Uosto direkcija atkreipė dėmesį, kad „Klaipėdos Smeltė” įrengė nuo jos sklindantį garsą izoliuojančią sienutę, „Lietuvos hgeležinkeliai” suvirino bėgių sandūras šalia namo. Geležinkelio kelyje pagal namą sumažintas greitis. Pro šalį juda ne ilgesni nei 60 vagonų sąstatai, kas taip pat mažina triukšmą.

 

Teismai įvertino pastangas

 

Teisme aiškėjo, kad nei Klaipėdos miesto savivaldybė, nei Uosto direkcija ką nors daugiau padaryti negalinčios, nes jos nevaldo geležinkelio. „Lietuvos geležinkeliai” nors jį ir valdo, bet jie negalintys vykdyti viešojo administravimo funkcijų.

Gyventojų iškeldinimu rūpinasi Klaipėdos miesto savivaldybė. Ji atliekanti procedūrą, kurios galutinis rezultatas gyventojus iškeldinti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas laikėsi nuostatos, kad tiek Klaipėdos miesto savivaldybė, tiek Uosto direkcija stengėsi imtis veiksmų, kad triukšmas nuo traukinių prie namo mažėtų.

Teisme pripažinta, kad Uosto direkcija dėjo pastangas, kad problema dėl triukšmo būtų sprendžiama. Taip pat ji ragino uosto naudotojus nuolat diegti triukšmą mažinančias priemones.

Klaipėdos miesto savivaldybė, kuri tiesiogiai atsakinga už triukšmą mieste, Vilniaus apygardos teismo taip pat buvo pripažinta dariusi žingsnius, kad namo prie geležinkelio gyventojų vargai būtų lengvesni. Savivaldybė siūlė riboti geležinkelių eismą, siekė gauti iš Uosto direkcijos pinigų dėl gyventojų iškeldinimo, organizavo nekilnojamo turto pirkimą, reikalavo iš uosto ir geležinkeliečių triukšmo prevencijos veiksmų plano, su prašymu kreipėsi į Susisiekimo ministeriją dėl triukšmo mažinimo, rengė gatvės techninį projektą, kurio pagrindu būtųb galima namą perduoti uosto reikmėms ir iškeldinti gyventojus.

To, ką darė institucijos, pakako, kad pradžioje Vilniaus apygardos teismas, o neseniai ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas stotų ne gyventojos, o uosto, geležinkeliečių ir miesto administracijos pusėn.

 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Už uosto triukšmą pinigų nemokės"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.