Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Užmirštas ir „atrastas“ danų kartografas

Pirklys, jūrininkas ir šnipas – taip trumpai galiama apibudinti Jensą Sørenseną (1646-1723), kuris laikomas danų hidrografijos pradininku.

Tokiais laiavis plaukiojo J.Sorensenas.
Tokiais laiavis plaukiojo J.Sorensenas. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Netikėtas radinys Valdemaro pilyje

 

Vieną gražią vasaros dieną, viešėdamas Danijoje, užklydau į Tasinge salą, kurios didžiausia įžymybė – Valdemaro pilis, statyta 1639-44 metais. Danijos ir Norvegijos karalius Kristijonas V šią pilį padovanojo karinio jūrų laivyno didvyriui admirolui Nielsui Jueliui (1629-1697). Dabar ji priklauso jau 11-os kartos admirolo palikuonims. Norėdami palengvinti didžiulius pilies išlaikymo kaštus, jie turistinio sezono laikotarpių priiminėja ekskursijas. Neatsispyriau pagundai pasižvalgyti po garsaus admirolo ir jo palikuonių valdas.

Mane sudomino per 400 metų pilyje sukaupta didžiulė biblioteka. Joje daugiau kaip 5000 rankraščių, pergamentų ir knygų, spausdintų 16-19 amžiais. Ne vienas admirolo Juelių palikuonių buvo artimai susijęs su jūra, tad nenuostabu, jog nemažą dalį bibliotekos rinkinių sudaro topografiniai darbai. Tai – Skandinavijos pakrančių ir Šiaurės bei Baltijos jūrų žemėlapiai.

Skaitinėdamas eksponatų aprašymus, atkreipiau dėmesį į kartografinius planus. Prie kai kurių buvo nurodyta, kad juos parengė „the father of Danish hydrograhy“ Jensas Sørensenas. Kuo gi jis nusipelnė tokio garbingo įvertinimo?

 

Danams reikėjo gerų jūrlapių

 

Tais laikais, kai gyveno šiandien gal būt tik mūsų specialistams žinomas Jensas Sørensenas, Danija stengėsi išlaikyti lyderio pozicijas Baltijos ir Šiaurės jūrose. Didžiausias Danijos galvos skausmas buvo Švedija, su kuria kadaise ji buvo sudariusi sąjungą, tačiau po Gustavo I Vazos rengto sukilimo Švedija tapo nepriklausoma karalyste ir pagrindine Danijos varžove regione.

Vaidų ir karų draskomoje Europoje bet kokie žemėlapiai buvo didelis deficitas. Kiekviena karalystė slėpė nuo kitų savo turimus planus. Olandai buvo lyg ir danų sąjungininkai, tačiau jų kartografų sudaryti žemėlapiai buvo gana prastos kokybės.

Danai, pasirengę kariauti su Švedija, iš viso neturėjo savo būsimų priešininkų pakrančių vandenų žemėlapių. Nežinia ką būtų sugalvoję karalius ir jo kariuomenės vadai, jei netikėtai savo paslaugų nebūtų pasiūlęs paprastas pirklys.

 

Šnipinėjo priešų pakrantes

 

Jensas Sørensenas, paveldėjęs verslą iš tėvo, prekybos reikalais dažnai plaukiojo į užsienio uostus. Savo kelionių metu jis piešė ir aprašinėjo tas vietas, kur jam tekdavo pabuvoti. Ypatingai atidžiai jis žymėjosi laivakelius, vedančius į Švedijos uostus, tyrinėjo jų pakrantes, aiškinosi kur plyti didelės seklumos, slepiasi povandeninės uolos. Kelionių ataskaitas J. Sørensenas siuntė Danijos karaliui.

Tokiomis pirklio ataskaitomis buvo labai patenkintas Kristijonas V ir jo admirolas Nielsas Juelis. Pagaliau su jų užduotimis J. Sørensenas jau kaip tikras šnipas rinko duomenis apie Kategato ir Zundo sąsiaurius. Norėdamas tiksliau nubraižyti Jutlandijos pusiasalio kontūrus, jis sukonstravo specialias vežėčias, Kiekvieną kartą ratui apsisukus, pasigirsdavo spragtelėjimas. Žinodamas rato apskritimo išmatavimus, jis gana tiksliai nustatydavo pravažiuotą atstumą.

J. Sørenseno surinkti duomenys labai pravertė admirolui Nielsuis Jueliui 1677 metų jūrų mūšyje su švedais Kiogo įlankoje. Tada švedai prarado daugiau kaip 20 laivų ir apie 3000 jūreivių. Danai užgrobė 7 laivus, praradę tik apie 100 savo karių. Kol admirolas buvo gyvas, jis nuolatos visokeriopai rėmė kartografo kelią pasirinkusį pirklį.

 

Slapti žemėlapiai

Jensas Sørensenas neturėjo teorinio pasiruošimo, kaip geografas ir matematikas, tačiau buvo labai pastabus, pasižymėjo stropumu. Įrašai jo dienoraštyje rodo, kad per savo žvalgybines keliones patyrė nemažai vargo. Net esant blogam orui jis valtele keldavosi į nepažystamą krantą ir tiksliai nužymėdavo jo kontūrus, būdingus tai vietovei orientyrus ­ kalvas, didelius medžius, tolumoje matomų bažnyčių bokštus.

J. Sørenseno sudarytuose planuose yra kai kurių netikslumų, ypač pažymint nuotolius iki nepasiekiamų objektų. Juk jis nesimokė trigonometrijos, kurio funkcijos gali būti naudojamos stataus trikampio kraštinės ilgiui apskaičiuoti. Vis dėlto jo sudarytų planų kokybė, atsižvelgiant į tą laikmetį, buvo gana įspūdinga.

Ne be reikalo jo sudaryti žemėlapiai buvo užslaptinti, bijant, kad jie nepatektų į priešų rankas. Net kariniame Danijos laivyne ne visi turėjo leidimą jais naudotis. Karalius palankiai įvertinęs J. Søresteno darbus, buvo paskyręs jį savo karalystė diagramų direktoriumi ir pažadėjo apmokėti žvalgymo kelionėse patirtas išlaidas. Deja, karalius savo žodžio neištesėjo.

J. Sørensenas siekė išgarsėti ir savo nuopelnų pripažinimo, tad tikėjosi gauti licenciją savo sudarytų žemėlapių spausdinimui. Tuo metu jau buvo spausdinami žymiausių Europos kartografų žemėlapiai, kurie jiems atnešė ne tik šlovę, bet ir turtus. Deja, ir čia jam nepavyko. Nei vienas jo žemėlapis, esant jam gyvam, nebuvo atspausdintas. Jie buvo laikomi valstybės paslaptimi, ypatingai tie, kuriuose buvo pateikiami išsamūs duomenys apie vandenis, supančius Danijos Karalystės valdas.

 

„Atrastas“ po dviejų šimtmečių

 

Nesulaukęs valdžios ir savo amžininkų pripažinimo J. Sørensenas pasitraukė į nuošalę ir mirė Kopemhagoje būdamas vienišas bei vargšas.

J.Sørensen ir jo žemėlapiai buvo užmiršti beveik du šimtmečius. Mokytojas Johannes Knudsenas, laisvalaikiu domėjęsis jūreivystės istorija, 1916 metais, remdamasis išlikusiais J. Sørenseno dienoraščiais ir kita archyvine medžiaga, parašė išsamią jo biografiją. Knygoje pirmą kartą buvo publikuojami ir kai kurie archyvuose išlikę J.Sørenseno žemėlapiai. Taip buvo „atrastas“ danų hidrografijos pradininkas, kurio gyvenimas ir reikšmingi darbai tiek daug metų buvo visai pamiršti.

Deja, man neteko vartyti šios knygos, niekur neužtikau ir J.Sørenseno portreto. Valdemaro pilyje mačiau tik jo darbų kopijas.

Fotoreportažas
  • Užmirštas ir „atrastas“ danų kartografas -Foto-nr-5049_5050.jpg
  • Užmirštas ir „atrastas“ danų kartografas -Foto-nr-5049_5051.jpg
  • Užmirštas ir „atrastas“ danų kartografas -Foto-nr-5049_5052.jpg
  • Užmirštas ir „atrastas“ danų kartografas -Foto-nr-5049_5053.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Užmirštas ir „atrastas“ danų kartografas "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.