Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Vandens gyvūnai miestų herbuose

Gilias tradicijas turi miestų ir giminių herbai. Ši vaizduojamojo meno šaka per amžius suformavo savitą simbolių kalbą. Čia išraiškos priemonių nėra daug, tad tekdavo taupiai, keliais ženklais ir spalvomis nusakyti atstovaujamo miesto ar giminės ypatumą. Norint deramai perprasti herbuose vaizduojamus simbolius, reikės įsigilinti į herbų sudarymo abėcėlę ir tik vėliau ieškoti žuvų ir žvejų simbolių.

Piluvos herbe – karūnuotas eršketas.
Piluvos herbe – karūnuotas eršketas. @ nuotr.

Krikščioniškoje ordino valstybėje ypatingas dėmesys buvo skiriamas žvejybai, žuvų auginimui ir išteklių reguliavimui. Neatsitiktinai pagal Vakarų Europos tradiciją kai kurie Rytų Prūsijos, Lenkijos ir Lietuvos miestai turėjo herbus su juose pavaizduotais svarbiais vandens gyvūnais: vėžiais ir žuvimis. Neįprastus herbams vandens gyvūnus – vėžius turi Vainės, Pilypovo miestai. Jie yra prie Narevo, Pivonijos ir Raspudos upių.

Veliuonos karpis su keturiomis iltimis

Lietuvos miestų herbuose žuvis buvo labai retas simbolis. Tiksliai žinoma, kad žuvis herbuose turėjo tik du miestai. Chrestomatinis yra Veliuonos herbo aiškinimas. Apie jį žinoma daugiausiai. Veliuona yra vienintelis miestelis dėl geografinės padėties Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais herbe naudojęs vandens gyvūno atvaizdą. Karpis vaizduotas jau nuo 1580 m., kai Lietuvos ir Lenkijos karalius Steponas Batoras Veliuonos miestui suteikė Magdeburgo privilegijas (miesto savivaldos teises). Herbas su žuvimi galutinai patvirtintas 1792 m. iš naujo patvirtinus turėtas privilegijas. Melsvame fone vaizduotas karpis turėjo dvi mažas ir dvi dideles iltis, viena nulenkta į apačią, kita - į viršų. Karpio nugara gelsva, pilvas žalsvas, pelekai raudoni. Toks herbas pavaizduotas Lietuvos Metrikoje Rusijos valstybiniame senųjų aktų archyve. Trys iltys žuvies burnoje simbolizuoja karinę sėkmę ir yra valdovo simbolis. Iltys yra Stepono Batoro giminės herbe. Valdovo giminės ženklai miesto herbe parodė pabrėžtą monarcho malonę bei jo suteiktas privilegijas.

1996 m. Lietuvos heraldikos komisija patvirtino naują J.Galkaus sukurtą Veliuonos herbą: žaliame fone pavaizduotas geltonas karpis su trimis vilko iltimis. Šiandieninis herbas sukurtas pagal magistratų antspaudų simbolius. Pasak LDK heraldikos specialisto M.Gumonovskio, karpis ar bendru atveju žuvis reiškia šalia miesto esant tinkamą vietą laivybai, žvejybai Nemuno upėje. Žuvis, nepriklausomai nuo jos rūšies, reiškė prie vandens įsikūrusį miestą, simbolizavo senuosius vietos verslus: šiuo atveju - žvejybą ir karpių gausą.

Dvi į priešingas puses nukreiptomis galvomis ir uodegomis susiglaudusios lašišos pavaizduotos Karmėlavos miestelio herbe. Herbas suteiktas taip pat 1792 m. pagal miesto privilegiją.

Nauji Lietuvos miestų herbai

Lietuvos heraldikos komisija buvo įkurta 1966 metais. 1970 m. organizacija panaikinta dėl patriotines nuotaikas gaivinančios, viešai partinei linijai nepalankios veiklos. Atkūrus nepriklausomybę, 1990 m. heraldikos komisija atnaujino savo veiklą ir daugeliui miestų buvo sukurti jų atpažinimo simboliai. Žuvies ar fantastinių vandens būtybių atvaizdų esama keliuose naujai patvirtintuose Lietuvos miestų herbuose. Pavyzdžiui, Birštono herbe (1995 m.) pavaizduotas fontano čiurkšlę leidžiantis banginis - nuoroda į kurorto apylinkių mineralinius vandenis. Trys viena virš kitos pavaizduotos seliavos yra Sudeikių miesto herbe (2002 m.). Jos simbolizuoja Ignalinos krašto ežeruose aptinkamas lašišines žuvis seliavas - ežerinius sykus. Šios žuvys - ledynmečių reliktai, su ledo tirpsmo vandenimis atkeliavusios į giliuosius Rytų Lietuvos ežerus ir yra vietos gamtos įžymybės. Ignalinos miesto herbe elnio ir žuvies hibridas gyvūnas - chimera (1969 m.). Tai yra retas simbolis Vakarų Europos heraldikoje.

Žuvys - kaimyninių šalių miestų herbuose

Kaimyninių šalių miestuose taip pat negausu herbų su žuvimis. Žuvys yra Sudažo (Sudasz) miesto herbe. Fišhauzeno (dab. Primorskas) herbe žuvis saugoma sukryžiuotos popiežiaus lazdos ir kalavijo. Fišhauzene stūksojo kryžiuočių ordino pilis bei greta buvęs svarbus žvejybos uostas. Dėl šios strateginiu požiūriu svarbios vietos vyko daug mūšių. Alt Pillau (Piliava, dab. Baltijskas) miesto herbe yra karūnuotas eršketas. Šiame uoste buvo garsioji - Storbude (Eršketų troba), kurioje buvo  perdirbinėjami ir paruošiami eksportui į kitas užsienio valstybes eršketa. Šių žuvų verslas buvo labai išplitęs susilpnėjus Hanzos gildijai XV a. antrąją pusę, kai palaipsniui ėmė vyrauti škotai, olandai. Lenkijos Putzigo miesto herbe yra liūtas, letena prispaudęs didelę lašišą. Gizycko/ Lötzen/ Lodzino miesto herbe buvo trys karšiai. Šio miesto apylinkėse buvo intensyvi šių žuvų žvejyba. Mykolaikų (Nykolaikiai) miestelio herbe pavaizduota grandine prirakinta karūnuota žuvis milžinė – žuvų karalius stintų stinta.

Naujai atsiradę herbai neturi gražių aiškinamųjų tradicijų. Pavyzdžiui, XX a. viduryje atsiradusiame Gdynės herbe - dvi durklu pervertos žuvys. Tai santykinai naujas herbas, neturintis ypatingos prasmės. Gdynė atsirado Gdansko pietinėje dalyje ir yra Lenkijos pramoninis uostas. Žuvis buvo atvaizduota Kovalevo komtūrijos vėliavoje, 1410 m. nelaimingai prarastoje prie Tanenbergo. Joje buvo atvaizduotos dvi karūnuotos žuvys, susiglaudusios galvomis.

Sakmė apie Frydlando herbo atsiradimą

Frydlandiečiai (Kaliningrado srities dab. Pravdinsko (Friedland) savo herbe yra pavaizdavę karpį su jo nugaroje įstrigusios kojos nagais. Herbas turi jį aiškinančią sakmę. Miesto metraščiuose apie rašoma, kad senais laikais maitvanagių Frydlando apylinkėse būta labai daug. Jie medžiojo paukščius ir vogė mažus naminius žvėrelius. Tiek daug jų privisę, kad net vienas kitam trukdė. Jų kiekį pradėta reguliuoti, leista šiuos paukščius medžioti. Vieną dieną miestietis netoli malūno tvenkinio išvydo nuo vandens paviršiaus kylantį maitvanagį, viena koja laikantį karpį. Jis šovė į vanagą ir laukė, vylėsi paukščio kančia pasimėgaus. Bet, dūmams išsisklaidžius, išvydo, kad vanagas vis kilo ir kilo aukštyn, kol išnyko iš akiračio. Tik karpis ir tamsus priedas jo nugaroje pliumptelėjo į vandenį. Kitur metraštyje pasakojama, kad daug metų praėjus po šio įvykio, malūno tvenkinyje tinklais buvo sugautas karpis, kurio nugaroje styrojo, spėjama, nušauto vanago koja. Šiam išskirtiniam įvykiui atminti miesto herbe pavaizduota vanago koja, kibiais nagais įsikabinusi į karpio nugarą. Labai panaši sakmė yra Dzūkijoje, Mardasavo ežero apylinkėse. Bet dėl susiklosčiusių aplinkybių ji nepavaizduota herbe ir yra primiršta vaizduojamosios vandens kultūros paveldo dalis.

Fotoreportažas
  • Vandens gyvūnai miestų herbuose-Foto-nr-926_928.jpg
  • Vandens gyvūnai miestų herbuose-Foto-nr-926_927.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Vandens gyvūnai miestų herbuose"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.