Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Vandens ir sausumos parazitų tyrinėtojas iš Rasytės

Tragiškas Rytprūsių mokslinis ir kultūrinis palikimas turi daug spragų. Garsių Kionigsbergo Albertinos universiteto gamtininkų A. Mošlerio, H. Smiedo - Rieso, A. Vilerio, B. Beneko pavardžių nerasime Lietuvos ir greta esančių šalių enciklopedijose, mokslinėse apybraižose, jų atradimai neįtraukti į universitetų vadovėlius. Šių mokslininkų didelę kūrybinio palikimo dalį istorijos negandos išblaškė po pasaulį. Šiuo metu mokslininkai entuziastai iš atskirų atsitiktinai išlikusių fragmentų bando atkurti bendrą Albertinos laikmečio akademinio gyvenimo atmosferą ir jo indėlį į anuometinį ir šiandienos mokslą. Viena iš iškilių Universiteto zoologijos instituto asmenybių buvo Lotaras Šidatas (Lothar Szidat).

L. Šidat’as  dirba Argentinos “Bernardino Rivadavia” Gamtos mokslų muziejaus laboratorijoje.
L. Šidat’as dirba Argentinos “Bernardino Rivadavia” Gamtos mokslų muziejaus laboratorijoje. @ U. Borgolte archyvo nuotr.

Albertinos absolventas

  Lotaras Šidatas gimė 1892 m. gruodžio 31 d. Neidenburgo srityje Ilovo miestelyje (dabartinis – Bagrationovskas) buvusioje Rytų Prūsijos lenkiškoje dalyje. 1912 m. įstojo į Kionigsbergo universitetą, bet dėl pirmojo pasaulinio karo ir pokario sunkumų jį baigė tik 1920 m. Apgynė mokslų  daktaro darbą iš botanikos ir tapo žymaus parazitologo M. Brauno asistentu Kionigsbergo universiteto Zoologijos institute. 1924 m. atnaujinant Instituto muziejų įkūrė anuomet labai populiarių kenkėjų ir parazitų  ekspozicijos skyrių. Tuo pat metu L.Šidatas dėstytojavo Kionigsbergo universitete. Šio mokslininko darbų rasime prieškariniuose universiteto Zoologijos instituto Gamtos mokslų sesijų protokoluose. 1925 balandžio 1 d. instituto vadovybei skyrus atskirą etatą L. Šidatas išvyko į Kuršių nerijos Rasytės kaimelį (dabartinis Rybačij). Čia įsteigta pirmoji Zoologijos instituto zoologinė stotis. Moksliniams tyrimams patalpos nuomotos girininkijoje. Sąlygos tyrimams buvo kuklios.

Kenkėjų tyrimo institutas Rasytėje

  Gavus vyriausybės paramą ir išsiplėtus tyrimų apimčiai 1931 m. stotis perkelta į naujas išnuomotas patalpas. Tai buvo puošnus namelis su šviesia veranda vakariniame Rasytės kaimelio pakraštyje. Greta esančiame sode pastatyti voljerai ir narvai eksperimentiniams gyvūnams. 1934 m. vietoje stoties įsteigiamas Kionigsbergo universiteto kenkėjų ir parazitologijos tyrimų institutas, o L. Šidatas paskirtas jo  direktoriumi, gavo parazitologijos srities docento vardą. 1936 m. pastatytas naujas modernus dviaukštis instituto pastatas. Jame asistentais dirbo vėliau garsūs Vokietijos mokslininkai F. Hiubneris, H. Šmiedas – Riesas, svečiavosi daug anuomet įžymių žmonių iš kitų šalių. 1939 m. už reikšmingus darbus L. Šidatui buvo suteiktas profesoriaus vardas.

  1944 m. liepą Kuršių neriją okupavus rusų armijai L. Šidatas paliko pamiltą Nerija ir ilgai puoselėtą institutą. 1944 m. rugpjūčio 30 d. britų aviacijos antskrydžių metu susprogdintas Kionigsbergo universitetas ir Zoologijos institutas bei šalia buvęs Zoologijos muziejus. Muziejaus fondai ir biblioteka sudegė. Rasytėje įkurtas institutas karo metu taip pat sugriautas. Išliko tik profesoriaus L. Šidato namas ir girininkija.

Argentinoje tyrė žuvų parazitus

  Po trejus metus trukusio blaškymosi po karo nusiaustą Europą metų L. Šidat’as su žmona ir dviem dukromis emigravo į Argentiną ir įsikūrė Buenos Airių vokiečių kolonijoje. Nuo 1947 m. rugsėjo pradėjo dirbti Buenos Airių nacionalinio gamtos mokslų tyrimų instituto, Argentinos “Bernardino Rivadavia” Gamtos mokslų muziejuje. Čia tęsė Kuršių Nerijoje pradėtus tyrimus. Tyrė Pietų Amerikos kalnų masyvų upių žuvų parazitus ir jų kilmę. 1961 m. Argentinos mokslinė taryba L. Šidatui už nuopelnus mokslui suteikė “Investidador principal”- vyriausio tyrėjo vardą. Mirė mokslininkas eidamas aštuoniasdešimt pirmuosius metus 1973 m. liepos 22 d. Buenos Airėse, kur ir palaidotas. Didesnė mokslininko kūrybinio palikimo dalis išliko moksliniuose žurnaluose (iš viso per 160 straipsnių) ir vėliau Vokietijoje išspausdintuose prisiminimuose. Dalį asmeninio archyvo 1992 m. L. Šidato vyriausioji dukra tėvo 100-ojo jubiliejaus proga padovanojo Kuršių nerijos gamtos muziejui Lesnoje (Rusija). 

Kuršių marių hidrobiologiniai tyrimai

  Lotaras Šidatas buvo daugelio mokslinių tyrimų iniciatorius ir įgyvendintojas, tarp mokslininkų labiau žinomas kaip parazitologas ir trematodologijos, mokslo apie digenines siurbikes, pradininkas. Pradinis jo mokslinės veiklos tarpsnis susijęs su Kuršių marių hidrobiologiniais tyrimais.

  Vasarinių ekspedicijų metų tirta Kuršių marių dugno gyvūnija. Daug keliauta aplink marias, pasiektas Memelio (Klaipėdos) uostas. 1925-1926 m. mokslinėse ekspedicijose aplink Kuršių marias surinkta medžiaga apie vandens gyvūnus, sudarytas pirmasis išsamus Kuršių marių gyvūnijos aprašas. Be šio mokslininko darbo neišsiverčia nė viena gilesnė šiandienos Kuršių marių gyvūnijos ir žuvų parazitų tyrimų studija. Šis Kuršių marių faunos aprašas labai svarbus tiriant ilgalaikius aplinkos ir faunos pokyčius XX a.

Labiausiai apsikrėtę – Nerijos gyventojai

  Dar didesnis L. Šidato mokslinis palikimas parazitologijos srityje. Kuršių Nerijos žvejų kaimeliuose jis kruopščiai tyrė gyvulių, paukščių ir gyventojų sveikatą. Kuršių Nerijos gyventojai higienos mokslo istorijoje žinomi, kaip labiausia Rytprūsiuose apsikrėtę parazitinėmis kirmėlinėmis ligomis. Vokietijos vyriausybė, siekiant sužinoti tikslius apsikrėtimo helmintais mastus, organizavo medikų tyriamasias - profilaktines ekspedicijas. Jų metu Kionigsbergo krašto apylinkėse ir Kuršių nerijos kaimuose ištirta 20 tūkst. įvairaus amžiaus žmonių. Nustatyta, kad  nerijos kaimiečiai buvo apsikrėtę kepeninėmis siurbikėmis, žuviniais ir plačiaisiais kaspinuočiais. L. Šidatas nustatė nerijos gyventojų išskirtinio gausaus apsikrėtimo parazitais priežastis. Jos slypėjo žvejų tradicijose. Nuo senų laikų Kuršių nerijos gyventojai turėjo paprotį valgyti žalias, termiškai neapdorotas vėgėlių kepenis, lašišų, sykų mėsą, ikrus. Helmintų užkrečiamos stadijos patekdavo į žmonių organizmą suvalgius tokį maistą.

Paslaptinga marių liga

  Nuo pat kenkėjų tyrimų instituto įkūrimo pradžios didelis dėmesys buvo skiriamas laukinių ir naminių paukščių, gyvulių ir žuvų kirmėlinėms ligoms tirti. Tirta gyvūnų apsikrėtimas parazitais, masinis Kuršių marių pūgžlių, žuvėdrų, aplinkinių kaimų vištų, veršelių kritimas. Parazitologinių tyrimų metu rastos ir aprašytos naujos digeninių siurbikių, žuvų kaspinuočių rūšys, išskirtos penkios mokslininko vardu pavadintos helmintų gentys, dvi naujos šeimos. Atrastos ir aprašytos kaspinuočių rūšys gavo pavadinimus, kur minimas ir L.Šidatas. Tai „Khawia baltica Szidat“ (1942 m.) ir  „Kawia rasiitensis Szidat“ (1937 m.). Šie pavadinimai galioja iki šiol.

 Instituto darbuotojai tyrė ir Marių ligos fenomeną Aistmarėse. Mįslinga marių liga žvejų kaimeliuose pirmą kartą pasireiškė 1924 m., vėliau – 1925 m. (12 žmonių mirė), 1932 m. (sirgo 257 žmonės, iš jų 4 mirė) ir 1942 metais. Ligos fenomenas prieškaryje taip ir nebuvo iki galo gydytojų išaiškintas. Vieną argumentuotą interpretaciją apie galimas paslaptingos žvejų kaimelių ligos priežastis jau gyvendamas Buenos Airėse paskelbė L. Šidatas. 

 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Vandens ir sausumos parazitų tyrinėtojas iš Rasytės"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.