Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Vandenynų „pulsas“ į krantą svaido laivus

Vandenynų pakrantėse vykstantys potvyniai ir atoslūgiai kėlė rūpesčių visų laikų jūrininkams.

Ant Honda Point seklumos riokso per potvynį sudaužyta JAV karinių laivų flotilė.
Ant Honda Point seklumos riokso per potvynį sudaužyta JAV karinių laivų flotilė. @ „Commons.wikimedia.org“ nuotr.

Gąsdinantis „alsavimas“

Senovės graikai ir romėnai beveik nieko nenutuokė kas vyksta vandenynų pakrantėse. Tai jiems skaudžiai atsirūgdavo.

Prieš du tūkst. metų Julijus Cezaris įsibrovė į Britaniją per Mėnulio pilnatį. Pakrantėje paliktus laivus potvyniai ir atoslūgiai sudaužė į šipulius. Apie tai užsimenama „Galų karo užrašuose“.

Ir viduramžiais ne daug kas žinojo apie potvynių ir atoslūgių galią Atlanto vandenyne. XV a. viduryje Portugalijos karalystės infantas Henrikas Jūrininkas pasiuntė ekspediciją ištyrinėti žemes, už Viduržemio jūros. Ties Bochadoro kyšulių įgula pamatė „verdantį vandenį“. Ji patyrė siaubą, pakėlė maištą ir pareikalavo grįžti namo. Henrikas paaiškino, kad tai buvo per atoslūgį nuo seklumų besitraukiantis vanduo.

Praėjo daugiau nei pusė amžiaus, kol Vaskas da Gama išdrįso aplenkti didžiulių potvynio bangų talžomą Gerosios Vilties kyšulį ir pasiekti Indiją. Ferdinandas Magelanas, plaukdamas sąsiauriu, kuris vėliau pavadintas jo vardu, daugiau kaip mėnesį kovojo su 12 metrų aukščio potvyniais.

 

Skirtingas likimas

Didžiųjų geografinių atradimų laikais buvo daugiau sužinota apie potvynių galią. Ne visi įvertino vandenynų „pulsą“.

1588 m. Ispanijos „Nenugalimoji Armada“ išplaukė užkariauti Angliją. Kai viceadmirolui Frensiui Dreikui pranešė, jog ispanai artėja prie Plimuto, jis net nenutraukė žaidimo kamuoliukais pievutėje. Dreikas žinojo, kad per potvynį jam nepavyks saugiai išvesti į jūrą burinių laivų. Vėliau pasinaudojus tamsa ir atoslūgiu, laivynas lengvai išslydo iš uosto ir nelauktai užpuolė ispanus.

1915 m. gegužės pradžioje britų keleivinio lainerio „Lusitania“ kapitonas Terneris gavo Admiraliteto nurodymą plaukiant per Atlantą laikytis 25 mazgų greičio, kad jo nepavytų vokiečių povandeniniai laivai. Prie Airijos krantų, kapitonas nepakluso įsakymui, sumažino greitį. Jis norėjo sulaukti potvynio, kad įplaukiant į uostą nereikėtų samdyti locmano. Lėtai judantis laineris tapo taikiniu vokiečių submarinai „U-20“. Iš 1919 žmonių, tuo metu buvusių laineryje, žuvo 1195.

Cunamio bangos 1923 m. rugsėjo 8 d. sukėlė vieną didžiausių JAV karinio jūrų laivyno katastrofų. Prie Kalifornijos pakrančių vyko mokomieji manevrai. Juose dalyvavo 14 minininkų. Nuo kylančio potvynio laivai bandė pasislėpti užutėkyje, bet buvo nublokšti ant pakrantės uolų. Pusė flotilės laivų buvo sudaužyta. Jų likučiai dar ir šiandien teberiogso Point Honda seklumoje.

 

Potvyniai karo tarnyboje

Antrojo pasaulinio karo metais potvyniai turėjo didelę įtaką koviniams veiksmams. Vokiečiai, jūrų kare pirmenybę teikę povandeniniams laivams, išmoko pasinaudoti potvynių srovėmis. Gibraltaro sąsiauryje viršutinės ir giluminės srovės teka skirtingomis kryptimis. Vokiečiai išjungę variklius ir nekeldami triukšmo, pačioje britų panosėje prasmukdavo į Viduržemio jūrą ir nepastebėti grįždavo atgal.

Potvyniais sėkmingai pasinaudodavo ir desantininkai. 1944 m. vasarą surengta didžiulė anglų, amerikiečių ir kanadiečių desantinė operacija. Aštuoni tūkstančiai įvairiausių tipų laivų į Prancūzijos pakrantę nuplukdė kautynėms su vokiečiais pasiruošusią kariuomenę. Didžiausia karų istorijoje invazija į priešo užimtą teritoriją prasidėjo birželio 6 d. - per potvynį.

1950 m. panašią jūros desanto išlaipinimo operaciją amerikiečiai pakartojo netoli Seulo (dabar Pietų Korėjos sostinė). Pasinautota trumpu dviejų valandų laikotarpiu, kai potvynio banga pakilo iki metrų Viską tiksliai apskaičiavus, desanto išlaipinimas vyko greitai ir sėkmingai.

Fotoreportažas
  • Vandenynų „pulsas“ į krantą svaido laivus-Foto-nr-2729_2730.jpg
  • Vandenynų „pulsas“ į krantą svaido laivus-Foto-nr-2729_2731.jpg
  • Vandenynų „pulsas“ į krantą svaido laivus-Foto-nr-2729_2732.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Vandenynų „pulsas“ į krantą svaido laivus"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.