Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

„Vegos“ pergalė šiaurėje

Stokholme priešais Gamtos istorijos muziejų dėmesį traukia obeliskas su auksine laivo „Vega“ replika viršūnėje.

Obeliskas su auksine laivo VEGA replika. Skulptorius Ivar Johnson.
Obeliskas su auksine laivo VEGA replika. Skulptorius Ivar Johnson. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Švedų barono užmojis

 

Monumentas buvo atidengtas 1930 metų balandžio 24 dieną, praėjus lygiai 50 metų po to, kai „Vega“ pirmą kartą žmonijos istorijoje praplaukė Šiaurės jūrų kelią nuo Atlanto vandenyno iki Ramiojo.

Tai buvo ilgai laukta pergalė, nes anksčiau ne vienas narsuolis, mėginęs prasiveržti per ledo jūras Sibiro šiaurėje, ten galvą paguldė ir laivą prarado. Švedų baronas Nilsas Adolfas Erikas Nordenšeldas (1832-1901), daugelį metų paskyręs Arkties tyrinėjimams, baigiantis XIX amžiui, pagaliau, nutarė įvykdyti tai, kas daugeliui nepavyko. Jis užsimojo surengti ekspediciją, kurios tikslas – su specialiai paruoštu laivu, atliekant mokslinius tyrimus praplaukti šiaurinėmis Sibiro pakrantėmis nuo Barenco jūros Arkties vandenyne iki Beringo jūros Ramiajame vandenyne.

Barono suplanuotą žygį rėmė Švedijos karalius Oskaras II ir Švedijos karališkoji mokslų draugija. Savo lėšų tam reikalui nepagailėjo turtingas Sibiro verslininkas Aleksandras Sibiriakovas. Jam ir kitiems Sibiro verslininkams šiaurės jūrų kelias buvo reikalingas susisiekti su didžiosiomis Sibiro upėmis ir žemyno giluma. Finansiškai ekspediciją parėmė švedų magnatas, komersantas ir filantropas Oskaras Diksonas.

Užsitikrinus tokią svarią paramą, į ekspediciją nesunku buvo pakviesti žinomus įvairių sričių mokslininkus – botaniką, zoologą, hidrografą, meteorologą, gydytoją, surinkti profesionalių jūrininkų įgulą. Pakako lėšų tvirtam ir patikimam laivui įsigyti.

 

Nauja paskirtis, naujas vardas

 

Po kruopščių paieškų N.Nordenšeldas ir būsimasis laivo kapitonas Luisas Palanderis pasirinko 43 metrų ilgio trijų stiebų barką su 60 arklio galių garo mašina. Tai buvo 1873 metais Vokietijoje pastatytas banginių medžioklės laivas „Jan Mayen“, pritaikytas plaukiojimui Arkties sąlygomis. Su juo norvegų banginių medžiotojai ne vienerius metus sėkmingai darbavosi prie Grenlandijos ir Jan Majeno salų.

1878 metais už rėmėjų surinktas lėšas šis laivas buvo nupirktas N.Nordešeldo organizuojamai ekspedicijai. Karlskronos karinių laivų statykloje jį parengė tolimai ir sunkiai kelionei. Laivo bortuose buvo įrašytas naujas pavadinimas – „Vega“. Į jį buvo sukrauta maisto ir kitokių atsargų, kurių gali prireikti kelionei per atšiaurų Arkties vandenyną.

Jei anksčiau juo plaukiodavo apie 60 vyrų, tai „Vegos“ įgula buvo sumažinta iki 21 žmogaus. Pagerėjo ne tik įgulos buitinės gyvenimo sąlygos, bet atsirado vietos mokslinėms laboratorijoms ir didžiuliai bibliotekai.

Baigus pasiruošimą ekspedicijai, „Vega“ iš Karlskronos išplaukė 1878 metų `birželio 22 dieną. Pakeliui užsuko į Geteborgą, kur pasiėmė visas tyrinėjimams reikalingas priemones ir mokslo įrankius. Liepos 21 dieną ekspedicija paliko Trumsės uostą Norvegijos šiaurėje ir pasuko per šiaurę į rytus.

 

Pirma pergalė

 

Kelionės pradžia buvo gana sėkminga. Karos jūrą, kurią senų laikų jūrininkai buvo praminę ledo rūsiu, „Vega“ rado visai be ledo. Su mažais nuotykiais laivas plaukė vis tolyn ir tolyn į rytus. Juo toliau, tuo daugiau pasitaikydavo ledo sangrūdų, bet tvirtas laivas jas sugebėdavo įveikti.

Rugpjūčio 11 dieną ekspedicija pasiekė šiauriausią Azijos žemyno tašką – Čeliuskino kyšulį. Iki jo šiaurės jūrų keliu joks laivas dar nebuvo nuplaukęs. Tai buvo pirma „Vegos“ pergalė.

Laivas sustojo. Nuleidus garinę valtį, N.Nordenšeldas su keliais bendražygiais nuplaukė į krantą. Čia jie iš akmenų pastatė piramidę, žyminčią tos vietos geografinę padėtį. Paskui, kaip rašė savo dienoraštyje „Vegos“ kapitonas L.Palanderis, keliauninkai iškėlė puotą, kėlė vyno taures už tolimesnę sėkmę.

 

10 mėnesių ledų nelaisvėje

 

Pagaliau atsitiko tai, ko ir reikėjo tikėtis. Rugsėjo 28 dieną laivas įstrigo leduose. „Aš nė negalvojau, kad tą rytą „Vega“ paskutinį kartą 1878 metais pajudės į priekį – juk mes prieš tai ne kartą pralauždavome sau kelią per daug storesnį ledą ir nugalėdavome daug didesnes kliūtis“, – rašė kapitonas L.Palanderis. Ligi kelionės tikslo, Beringo sąsiaurio, buvo likę tik 120 mylių.

„Vega“ įšalo ilgam, bet laivui, išbandytam banginių medžiotojų, didelės grėsmės nekilo. Vėliau N.Nordenšeldas pripažino, kad 10 mėnesių trukusi ledų nelaisvė, ekspedicijai išėjo tik į naudą. Mokslininkai gavo progą ilgiau patyrinėti šiaurę.

Leduose netoli kranto žiemojančią „Vegą“ nuolatos lankydavo čiukčiai. Pasak ekspedicijos dalyvių prisiminimų, prie laivo nuolatos stovėdavo keliolika rogių, pakinkytų šunimis. Susikalbėti su svečiais buvo sunku, tad vienas ekspedicijos dalyvis, zoologas Oskaras Nordkvistas, rimtai ėmė mokytis čiukčių kalbos ir sudarė žodyną. Tai padėjo ekspedicijos dalyviams susipažinti su čiukčių gyvenimo būdu ir jų papročiais.

Visą laiką spaudė stiprus šaltis. Net balandžio viduryje termometro stulpelis neretai rodydavo 40 laipsnių žemiau nulio. Ir tokiomis sąlygomis ekspedicijos dalyviai „Vegoje“ jautėsi puikiai. Prieš išvykstant į kelionę, buvusį banginių medžioklės laivą gerokai pertvarkė. Jo vidus buvo apšiltintas, kajutkompanijoje  ir kitose patalpose pastatytos krosnelės.

Ilgos žiemos mėnesiais laisvą laiką nuo mokslinių tyrimų ir kitokių kasdieninių darbų ekspedicijos dalyviai stengdavosi paįvairinti. Mokslininkai įgulos nariams skaitydavo paskaitas iš šiaurės kelionių istorijos, supažindindavo juos su tolimos šiaurės augmenija ir gyvūnija.

Kažkuriam humoro nestokojančiam mokslininkui prieš išplaukiant buvo šovusi į galvą mintis paimti pereitų metų įvairių laikraščių komplektus. Žiemojant vienas populiariausių užsiėmimų tapo kasdien skaityti pereitų metų atitinkamos dienos laikraščius.

 

„Vegos“ ir jos įgulos triumfas

 

Pagaliau atėjo ir šiaurės vasara. Liepos mėnesį ledo storis pradėjo nykti, o papūtus stipriam pietų vėjui atsirado plačios properšos. Laivo įgula tuojau sukruto, užkūrė mašiną ir „Vega“ leidosi toliau pasirinktu maršrutu.

1879 metų liepos 20 dieną „Vega“, aplenkusi Dežniovo kyšulį, per Beringo sąsiaurį įplaukė į Ramųjį vandenyną. Taip buvo atidarytas šiaurės rytų jūrų kelias, kuris per 400 metų, nuo V.Barenco laikų, pareikalavo tiek daug žmonijos pastangų ir gyvybių. Nieko stebėtino, kad po daugelio šimtmečių atkaklios kovos „Vegos“ žygis buvo įvertintas pergalės laurais.

Rugsėjo 2 dieną ekspedicija atvyko į Japonijos uostą Jokohamą. Iš čia visam pasauliui buvo paskelbta, kad pagaliau pirmą kartą iš Atlanto į Ramųjį vandenyną nuplaukta per atšiaurias arktines jūras. Japonijoje N.Nordenšeldas ir jo mokslininkai sulaukė didžiulio dėmesio, buvo pristatyti net pačiam imperatoriui.

„Vega“ su ekspedicijos dalyviais pro Kiniją, Indiją, pro Sueco kanalą, apsukdama visą Aziją ir Europą, po dviejų metų triumfuodama sugrįžo į Stokholmą. Tą dieną, 1880 metų balandžio 24-ąją, Švedijos sostinė laivą pasitiko fejerverkais, šviesų jūra, minia žmonių, susirinkusių pasveikinti drąsius keliautojus..

 

Atmintis

 

N.Nordešeldo ekspedicija su laivu „Vega“ ir šiandien laikoma vienu svarbiausiu Švedijos mokslo laimėjimu. Jos atlikti geografiniai, geologiniai, botanikos, zoologijos ir etnografiniai tyrimai neprarado mokslinės vertės. Už nuopelnus Švedijos karalystei ir mokslui visi ekspedicijos dalyviai buvo apdovanoti specialiai įsteigtais aukso ir sidabro Vegos medaliais. Nuo 1902 metų kiekvieną balandžio 24-ąja Švedijoje švenčiama Vegos diena.

Po ekspedicijos „Vega“ vėl sugrįžo pas banginių medžiotojus. 1903 metais per audrą ji nuskendo ties Grenlandijos krantais. Dabar tik jos auksinė replika obelisko viršūnėje Stokholme primena garbingą „Vegos“ praeitį.

Fotoreportažas
  • „Vegos“ pergalė šiaurėje-Foto-nr-6145_6146.jpg
  • „Vegos“ pergalė šiaurėje-Foto-nr-6145_6147.jpg
  • „Vegos“ pergalė šiaurėje-Foto-nr-6145_6148.jpg
  • „Vegos“ pergalė šiaurėje-Foto-nr-6145_6149.jpg
  • „Vegos“ pergalė šiaurėje-Foto-nr-6145_6150.jpg
  • „Vegos“ pergalė šiaurėje-Foto-nr-6145_6151.jpg
  • „Vegos“ pergalė šiaurėje-Foto-nr-6145_6152.jpg
  • „Vegos“ pergalė šiaurėje-Foto-nr-6145_6153.jpg
  • „Vegos“ pergalė šiaurėje-Foto-nr-6145_6154.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "„Vegos“ pergalė šiaurėje"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.