Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Verbuotojų gaujos ir karaliaus šilingas

Junginėse Karalystėse 18-19 amžiais buvo paplitęs slengas „paimti karaliaus šilingą“, kuris reiškė sutikimą tarnauti Karališkajame karo laivyne.

Karikatūra vaizduojanti verbuotojų gaują ir jos auką.
Karikatūra vaizduojanti verbuotojų gaują ir jos auką. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Niekas nenorėjo ... tarnauti laivyne

 

Nuo 18 amžiaus vidurio Karališkasis laivynas vaidino svarbų vaidmenį kuriant Britanijos imperiją. Didėjančiam laivynui nuolatos reikėjo daugybės naujokų, tačiau sunku buvo rasti tinkamų vyrų, norinčių jame tarnauti. Eilinio jūreivio darbo ir gyvenimo sąlygos bet kokiuose to meto laivuose buvo labai sunkios. Kariniuose laivuose jas dar labiau apkartindavo ten vyravusi žiauri disciplina. Net už nedidelius drausmės pažeidimus jūreiviai sulaukdavo fizinių bausmių. Tuo tarpu atlyginimas čia buvo menkas. Prekybiniuose laivuose jūreiviai gaudavo daugiau, o karo atveju dėl padidėjusios rizikos jų uždarbis galėjo net padvigubėti.

Nepaisant to, Karališkajame laivyne vis dar buvo nemažai savanorių. Juos viliojo tai, kad čia eiliniams jūreiviams tekdavo mažesnis darbo krūvis, nei prekybiniuose laivuose. Karinių laivų įgulos būdavo maždaug keturis kartus didesnės, nes reikėjo turėti tiek vyrų, kad jų pakaktų ne tik burėms, bet ir ginklams valdyti. Be to, kariniame laivyne jūreiviai būdavo maitinami pagal admiraliteto nustatytus standartus reguliariai ir kokybiškai. Savanorystė taip pat apsaugojo jūreivį nuo kreditorių, nes įstatymai draudė išieškoti skolas, susidariusias iki tarnybos laivyne.

Vis dėlto savanoriai, susidūrę su karinės tarnybos realybe, prarasdavo norą tarnauti laivyne, stengdavosi bet kokia kaina dezertyruoti. Todėl naujokai nebūdavo išleidžiami į krantą, likdavo įkalinti iki tol, kol laivas neatsidurdavo jūroje.

Admirolas Nelsonas 1803 metais rašytoje ataskaitoje pažymėjo, kad per laikotarpį nuo 1793 metų iš Karališkojo laivyno dezertyravo daugiau kaip 42 000 jūreivių.

Matyt, ne atsitiktinai laivo vadovybė nenuleisdavo akių net nuo jūroje nirusių įgulos narių. Užsiuvant drobulę, paskutiniu adatos dygsniu būdavo perveriama numirėlio nosis. Taip būdavo įsitikinama, kad tas asmuo ne apsimetinėja, o iš tiesų yra negyvas.

 

Priverstinis verbavimas

 

Siekiant išspręsti nuolat Karališkąjį laivyną kamuojančią kadrų problemą, dar nuo Karolio II, Anglijos, Škotijos ir Airijos karaliaus, laikų (1660) buvo naudojamas priverstinis verbavimas. Vėliau buvo sukurta oficiali „Impressment“ tarnyba šnekamojoje kalboje vadinama kaip „press gangs“. Išvertus į lietuvių kalbą tai reikštų „įspūdis“ ir „spaudimo gaujos“. Šios tarnybos uždavinys buvo geruoju ar bloguoju priversti jūrininkus tarnauti kariniame laivyne.

„Impressment“ tarnyba turėjo įgaliojimus verbuoti 18-55 metų vyrus, kurie vienokiu ar kitokiu būdu yra susiję su jūreivyste. Laivynui pirmiausia reikėjo kvalifikuotų ir patyrusių jūrininkų. Deja, ši nuostata dažnai būdavo ignoruojama. Kadangi verbuotojams buvo mokama už „galvą“, todėl į jų akiratį pakliūdavo ir atsitiktiniai žmonės, neturintys jokios jūrinės patirties.

Verbuotojų komandą paprastai sudarydavo 10-12 vyrų grupė, vadovaujama pareigūno. Ji būdavo ginkluota medinėmis lazdomis, o prireikus, muškietomis bei pistoletais. Nors tai buvo karinio jūrų laivyno vyrai, daugelis jų, įskaitant ir pareigūnus, niekada nebuvo išplaukę į jūrą. Pirmenybę jie teikė geresniam atlyginimui ir gyvenimui krante.

Tokios verbuotojų gaujos, ieškodamos „savanorių“, klajodavo gatvėmis, įsiverždavo į privačius namus ar darbovietes ir pasirinktą auką jėga pristatydavo į uoste stovintį karinį laivą. Pasitaikydavo, kad vietiniai gyventojai susiburdavo prieš tas gaujas ir duodavo atkirtį. Istorinėje atmintyje išliko 1803 metų Eastono žudynės, kai verbuotojų gauja nužudė 4 šio kaimelio gyventojus, kurie pasipriešino priverstinei tarnybai laivyne. Po išprovokuotų žudynių patiems verbuotojams teko pasipustyti padus.

Nenuostabu, kad, negalint visada apsiginti, paplito korupcija. Daugelis turtingesnių vyrų papirkdavo verbuotojus ir tokiu būdu išvengdavo priverstinės tarnybos kariniame laivyne.

 

Triukas su karaliaus šilingu

 

Istoriniai šaltiniai mini, kad 1795 metais Didžiojoje Britanijoje veikė 85 verbuotojų komandos. Oficialus jų tikslas buvo įtikinti patyrusius jūrininkus prisijungti prie Karališkojo laivyno. Verbuotojų gaujos juos medžiodavo sukindamosios aplink užeigas, kuriose lankydavosi iš jūros grįžę prekybinių laivų jūreiviai.

Pirmiausia būdavo siūloma savanoriškai pereiti į tarnybą kariniame laivyne. Jei potencialus naujokas atsisakydavo, jį bandydavo nugirdyti arba tiesiog pagrobdavo.

Gyvuoja ne vienas pasakojimas apie verbuotojų naudojamą triuką tavernose. Jie pasistengdavo nugirdyti jūrininką ir į jo kišenę įmesti sidabrinį karališkąjį šilingą. Kitą rytą pas taikos teisėją verbuotojas prisiekdavo, jog šis jūreivis paėmė karaliaus šilingą, o tai reiškia, kad jis savanoriškai sutiko tarnauti kariniame laivyne ir jau gavo avansą.

Yra ir kita šios istorijos versija. Atsieit būdavo bandoma įmesti tą šilingą į jūreiviui pasiūlytą gėrimą ir laukti, kol jis bus išgertas. Žinodami, kad verbuotojai naudoja tokį triuką, kai kurių smuklių savininkai turėdavo bokalus su stikliniu dugnu. Gėrėjas, matydamas monetą bokalo dugne, atsisakydavo gėrimo ir taip išvengdavo šaukimo į karinį laivyną. Tačiau tai greičiausiai yra mitas. Britų karinis jūrų laivynas galėjo panaudoti jėgą, todėl apgaulė nebuvo reikalinga.

Fotoreportažas
  • Verbuotojų gaujos ir karaliaus šilingas-Foto-nr-9397_9398.jpg
  • Verbuotojų gaujos ir karaliaus šilingas-Foto-nr-9397_9399.jpg
  • Verbuotojų gaujos ir karaliaus šilingas-Foto-nr-9397_9400.jpg
  • Verbuotojų gaujos ir karaliaus šilingas-Foto-nr-9397_9401.jpg
  • Verbuotojų gaujos ir karaliaus šilingas-Foto-nr-9397_9402.jpg
  • Verbuotojų gaujos ir karaliaus šilingas-Foto-nr-9397_9403.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Verbuotojų gaujos ir karaliaus šilingas "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.