Pagal Vakarų Europos tradiciją kai kurie Rytų Prūsijos, Lenkijos, Latvijos, Lietuvos ir netgi Skandinavijos šalių miestai turėjo herbus su juose pavaizduotais vėžiais. Į Vokietijos miestelių herbus vėžiai atėjo iš riterių šarvų ir vėliavų.
Vėžiai herbuose siejami su riteriais
Velžio herbas (Lietuva) @ nuotr.
Lietuvoje – ir vėžiai, ir vėžliai
Vėžiai herbuose dažniausiai simbolizavo švarius vietinius vandenis. Tačiau herbo simboliai priklausė ir nuo fono. Žalias vėžys arba vėžys žaliame fone simbolizuodavo ne ik švarius vandenis bet ir gamtą.
Lietuvoje herbus su vėžiais turi du miestai – Švenčionėliai ir Velžiai. Švenčionėlių herbas patvirtintas 1996 m. 2008 m. patvirtintame Velžių herbe vėžys laiko obels šakelę su vaisiumi. Švariuose šio krašto upeliuose ir dabar veisiasi vėžiai, o derlinguose soduose daug obuolių.
Herbą su vėžiu turi ir Lietuvos pasienyje esantis Latvijos Auce miestelis. Šis herbas patvirtintas 1925 m. Tokia simbolika buvo vieno iš Latvijos teritorijoje gyvenusių kunigaikščių prekybos laivyno vėliavoje.
Vėžys yra ir Estijos Laheda savivaldybės herbe. Čia vėžys – krašto natūralios gamtos simbolis. Linų žiedai nurodo, kad linų augintojų kraštas sudarytas iš keturių atskirų regionų.
Neįprastą herbą turi Lietuvos Seirijų miestelis. Jame pavaizduoti trys juodi vėžliai. Jie įprasmina nykstančius balų vėžlius. Vėžliai herbuose retas reiškinys.
Panašų herbą tik su vienu vėžliu turi Vokietijos Crottendorf miestelis. Ši Saksonijos vietovė yra šalia Čekijos sienos. Aplink vietovę buvo daug pelkių. Nedaug trūko, kad miestelis turėtų herbą su rupūžę. Mat jis nuo seno vadintas „rupūžės kaimu“.
Skandinavų krabai ir omarai
Skandinavijos šalyse herbų su vėžiais nėra daug. Tokį herbą turi Suomijos Eurajoki ir Oulainnen miestai bei Švedijos Tjornas.
Eurajoki herbe prie viduramžių pilies vaizduojamas krabas laikantis mėlyną nėgę – nuorodą į Osterbotnijos, kur yra Eurajoki švarias krašto upes, Botnijos įlankos bangas.
Oulainnen herbas labai panašus į Švenčionėlių. Tik Ostrobotnijos regione esančiame Suomijos miesto herbe yra ne vėžys, o krabas, kuris simbolizuoja jų ekonominę reikšmę kraštui.
Švedijos Tjorn sala Vastra Geteland dalyje yra labai sena, vertinga pajūrio teritorija. Jos herbe vaizduojamas omaras.
Lenkų ir vokiečių vėžiai
Daugiausiai herbų su vėžiais yra Lenkijoje ir Vokietijoje.
Nieko nuostabaus, kad Lenkijos Rakow miestelio herbe yra vėžys. Pats miestelio pavadinimas verčia turėti tokį herbą.
Lenkijos Suvalkų krašto Filipow miestelis nedidelis, bet taip pat įsikūręs gražioje gamtos vietoje. Jį dar XVI a. įkūrė Lietuvos bajorai broliai Zembelovai. Iš pradžių miestelis ir vadinosi Szembelowo. Vėžys šio miestelio herbe yra nuo pat jo įkūrimo pradžios 1570 m.
Iš bažnytkaimio išsivystęs Chodel miestelis tampa patrauklia turizmo vieta. Čia yra upė Chodelka su vėžiais ir upėtakiais. Tiek vieni, tiek kiti gyvena tik švariuose vandenyse. Vėžys herbe simbolizuoja švarią krašto gamtą. Aplink Chodel yra ir daugybė žuvų tvenkinių.
Panašus į Chodel herbą yra Vokietijos Bad Wurzach nedidelis kurortinis miestelis Vokietijos pietuose. Upinį vėžį kaip simbolį herbe pasirinko jo gyventojai.
Vokietijos Cottbus herbas patvirtintas 2000 m. Vėžys šalia miesto pilies simbolizuoja turtus, atgimimą, o jo žnyplės – tvirtą gynybą.
Vėžys atėjo iš XIV a. Juos savo šarvuose naudojo vietos riteriai. Tai paaiškinama, kodėl vėžių yra ir netgi Vokietijos regionų herbuose, kaip Bernkastel-Wittlich ir Spree-Neiße, o taip pat Bernkastel-Kues, Luben, Spock (Ostrach), Vorstett, Kessber herbuose.
Kitokia vėžio reikšmė Grafinau-Angstedt miestelio herbe. Angelas herbe yra kaip Angstedt vietovės dalis, o vėžys – Grafinau. Vingiuota linija tarp jų yra vietoves skiriančios upės simbolis. Panašiai ir Fitzen herbe atskirtas vėžys ir karvė. Karvė čia žymi regione vystomą žemės ūkį, o vėžys – žvejybą vietos upėse.
Hohenfelde (Plon) herbe taip pat apibudinta rašto istorija. Prie Baltijos esantis miestas žymus krabų žvejyba, istoriniu malūnu, kuris yra krašto kultūros paminklas.
Fotoreportažas
0
0
Susiję straipsniai
Į energetikos strategiją jūra neįsipaišė
Daugelyje šalių jūra yra svarbus energetikos šaltinis, tik ne Lietuvoje.
Baltijos pajūryje – gausus būrys pamestinukų
Kiekvieno pavasario Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas laukia su nerimu, nes nežino, kiek ruoniukų-pamestinukų „dovanos“ Baltija.
