Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Viena kiaulė galėjo pakeisti istoriją

Ką atneš prasidedantys Kiaulės metai galima tik spėlioti, o prieš 150 metų viena kiaulė, išprovokavusi karinį konfliktą tarp Didžiosios Britanijos ir JAV, galėjo pakeisti istorijos eigą.

Kiaulių karo situaciją vis nevirtusią tarptautiniu konfliktu, iliustruojanti karikatūra.
Kiaulių karo situaciją vis nevirtusią tarptautiniu konfliktu, iliustruojanti karikatūra. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Viena sala – du šeimininkai

Tas konfliktas, dažnai vadinamas Kiaulių karu (angl. Pig War), prisimenamas iki šiol. Šio karo istorija prasidėjo 1846 metais, kai JAV ir Didžioji Britanija pasirašė Oregono sutartį. Šia sutartimi buvo siekiama išspręsti įsisenėjusį pasienio ginčą tarp JAV ir Britų Šiaurės Amerikos (vėliau Kanados). Oregono sutartyje buvo teigiama. kad JAV ir Didžiosios Britanijos siena eina pagal 49-ąją lygiagretę. Atrodė, kad viskas labai paprasta: žemės į šiaurę nuo 49-os lygiagretės priklauso britams, o žemės į pietus nuo jos – amerikiečiams. Deja, situacija pasirodė esanti šiek tiek sudėtingesnė. Reikalas tas, kad sienos linija, skirianti dvi valstybes, ėjo ne tik per Ramiojo vandenyno pakrantės vandenis, bet ir per San Chuano salos vidurį.

Tai buvo didžiausia ir svarbiausia sala tame regione. Be to, ji turėjo didelę strateginę reikšmę. Dėl Oregono sutarties teksto netikslumų, siena, einanti per San Chuano salą, buvo apibrėžta labai dviprasmiškai. Todėl tiek JAV, tiek Didžioji Britanija paskelbė salą savo suverenia teritorija. Čia pradėjo kurtis abiejų valstybių piliečiai. Iš pradžių saloje buvo daugiau britų, kurie augino kiaules ir avis. Kiek vėliau saloje įsikūrė kelios dešimtys amerikiečių šeimų, kurios daugiausia užsiminėjo žemdirbyste.

Sprendžiant pagal išlikusius to meto pranešimus, kurį laiką britai ir amerikiečiai lyg ir neblogai sutarė. Deja, tai truko neilgai.

 

Nesutarė dėl kainos

 

1859 metų birželio 15 dieną, praėjus lygiai 13 metų po Oregono sutarties pasirašymo, amerikiečių ūkininkas Lymanas Cutlaras, apsigyvenęs San Chuano saloje pagal JAV įstatymus, pamatė, kad didelė juoda kiaulė šeimininkauja jo bulvių lauke. Tai buvo jau ne pirmas toks kartas. Įpykęs fermeris griebė šautuvą ir nušovė nekviestą viešnią.

Paaiškėjo, kad ta kiaulė priklauso anglui Charlesui Griffinui, kuris turėjo daug kiaulių ir leido joms laisvai bėgioti po visą salą. Sužinojęs, kad jo kiaulė žuvo nuo amerikiečių fermerio paleistos kulkos, anglas pareikalavo kompensacijos. L.Cutlaras pasiūlė jam 10 dolerių, bet Ch.Griffinas reikalavo 100 dolerių, nes jo kiaulė esanti elitinės veislės. Cutlaras, teigdamas, kad užklydusi kiaulė tiek negali kainuoti, atsisakė visai ką nors mokėti. Be to, dar pagrasino, kad nušaus kiekvieną anglo kiaulę, jei tik ji peržengs jo žemių valdas.

Kai Cutlaras atsisakė sumokėti prašomą sumą, Didžiosios Britanijos valdžios institucijos jam pagrasino įkalinimu, ketindamos iškeldinti ir kitus saloje apsigyvenusius amerikiečius, kuriuos laikė įsibrovėliais.

 

Šūvių nepasigirdo

 

Amerikiečiai taip pat seniai ieškoję preteksto atsikratyti savo kaimynais anglais, parengė peticiją, kurioje paprašė JAV karinės pagalbos. Birželio 27 dieną pietinėje San Chuano salos dalyje išsilaipino 66 amerikiečių kareiviai iš 9-ojo pėstininkų pulko, vadovaujami kapitono Džordžo Picketto. Jam buvo nurodyta neleisti išsilaipinti į salą britams.

Susirūpinę, kad amerikiečiai galutinai čia neįsitvirtintų, britai prie San Chuano salos krantų pasiuntė tris karinius laivus, vadovaujamus kapitono Džeffrio Hornbio. Jam buvo įsakyta išvyti amerikiečių kareivius iš salos.

Kol vyko ginčas, abi šalis vis didino savo karines pajėgas konflikto zonoje. 1859 metų rugpjūčio 10 dieną saloje jau buvo išsilaipinę 460 amerikiečių kareivių, turinčių 14 patrankų. O prie salos krantų nuleido inkarus 5 britų kariniai laivai, ginkluoti 167 patrankomis. Su laivais atplaukė 2140 jūreivių, jūros pėstininkų, artileristų ir snaiperių. Dalis jų taip pat įsikūrė krante.

Abiejų grupių vadai gavo tokius pat nurodymus: gintis tik atakos atvejų, bet jokiu būdu nepradėti šaudyti pirmiesiems. Britų ir amerikiečių kariai gana dažnai apsikeisdavo įžeidžiamomis replikomis, tačiau per visą laiką, kol jie čia stovyklavo, nebuvo paleistas nei vienas šūvis.

 

Taiki „kiaulių karo“ pabaiga

 

Kai žinios apie įvykius San Chuano saloje pasiekė Vašingtoną ir Londoną, abiejų šalių oficialūs asmenys patyrė šoką. Sunku buvo patikėti, kad vienos kiaulės žūtis galėjo sukelti tokį tarptautinį incidentą. Susirūpinusios, kad konfliktas dar labiau neįsiliepsnotų, abi šalys greitai pradėjo derybas. Galiausiai buvo nuspręsta: kol nebus pasiektas oficialus susitarimas, JAV ir Didžioji Britanija galės saloje laikyti simbolines pajėgas – po 100 kareivių kiekviena..

Britai įrengė stovyklą salos šiaurėje, o amerikiečiai įsikūrė salos pietinėje pusėje. Tokia padėtis tęsėsi iki 1872 metų, kol tarptautinė komisija, vadovaujama Vokietijos kaizerio Vilhelmo I, nusprendė, kad visa San Chuano sala turėtų priklausyti JAV.

Taip pagaliau baigėsi Kiaulių karas. O juk nedaug tetrūko, kad, vykstant Amerikos pilietiniam karui, britai nebūtų prisidėję prie konfederatų, siekusių atsiskirti nuo JAV. Tai būtų pakeitę Amerikos istoriją.

Šiandien britų ir amerikiečių stovyklas vis dar galima aplankyti San Chuano salos nacionaliniame parke. Įdomiausia, kad virš buvusios „anglų stovyklos“ San Chuano saloje, kuri priklauso amerikiečiams, vis dar plevėsuoja „Union Jack“ – nacionalinė Jungtinės Karalystės vėliava. Ją kasdien kelia ir nuleidžia parko darbuotojai. Tai viena iš nedaugelio vietų, kai JAV teritorijoje keliama kitos valstybės vėliava.

Fotoreportažas
  • Viena kiaulė galėjo pakeisti istoriją-Foto-nr-7905_7906.jpg
  • Viena kiaulė galėjo pakeisti istoriją-Foto-nr-7905_7907.jpg
  • Viena kiaulė galėjo pakeisti istoriją-Foto-nr-7905_7908.jpg
  • Viena kiaulė galėjo pakeisti istoriją-Foto-nr-7905_7909.jpg
  • Viena kiaulė galėjo pakeisti istoriją-Foto-nr-7905_7910.jpg
  • Viena kiaulė galėjo pakeisti istoriją-Foto-nr-7905_7911.jpg
  • Viena kiaulė galėjo pakeisti istoriją-Foto-nr-7905_7912.jpg
  • Viena kiaulė galėjo pakeisti istoriją-Foto-nr-7905_7913.jpg
  • Viena kiaulė galėjo pakeisti istoriją-Foto-nr-7905_7914.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Viena kiaulė galėjo pakeisti istoriją "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.