Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Vienas seniausių žvejų kaimelių Vokietijoje

Senas žvejų kaimelis Freest, įsikūręs daugiau kaip prieš 700 metų pietinėje Baltijos pakrantėje, vienas iš nedaugelio tokių, kuriuose gyva senoji žvejybos tradicija naujomis sąlygomis.

Freest uostelis
Freest uostelis @ Vidmanto Matučio nuotr.

Žvejyba – pagrindinis amatas ir pragyvenimo šaltinis

 

Mums labai pasisekė, kad paklausėme Volgasto miesto istorijos muziejaus darbuotojų rekomendacijos aplankyti už 10 kilometrų esančią gyvenvietę. Kaip mielos muziejaus ponios ir sakė, joje išties kvepia žuvimi. Tiesiogine ir perkeltine prasmėmis. Vos įvažiavus į kaimelį, kuris labiau panašus į žaislinį miestuką, tą dieną pūtęs žvarbus vėjelis nešė žuvų rūkyklos dūmų aromatą. Artėjant prie uostelio, nuo krante išdžiaustytų tinklų, dugnu aukštyn apverstų valčių sklido deguto kvapas.

Freestas kadaise buvo slavų gyvenvietė, pirmą kartą istoriniuose raštuose paminėta 1298 metais. Istorijos vingiuose kaimelis ėjo iš rankų į rankas vis kitiems valdovams. Manoma, kad dabartinį kaimelio pavadinimą šiai gyvenvietei „padovanojo“ vokiečių riterių atkeldinti fryzų valstiečiai. Apsigyvenę naujoje vietoje, jie kaimelį pavadino savo tėvynę primenančiu vardu. Dabar oficialiuose dokumentuose jis rašomas Freest, bet tariamas Frist.

Atvykėlių pagrindiniu amatu ir pragyvenimo šaltiniu tapo žvejyba. Laikui bėgant jie prakuto, sustiprėjo ekonomiškai. Seni dokumentai, nugulę šio krašto muziejuose, liudija, kad 1865 metais kaimelyje gyveno 132 šeimos, bendrai turinčios apie 600 žmonių. Kaimelio žvejai buvo darbštūs ir sumanūs, tad sugaudavo tiek daug žuvies, kad norint ją dar šviežią pristatyti vartotojams, teko nutiesti siaurojo geležinkelio atšaką į Greifsvaldą. Baigiantis XIX amžiui, kaimelio pašonėje atsirado ir laivų statykla. Buvo pastatyta mokykla, muitininkų kontora.

Sotų ir stabilų žvejų kaimelio gyvenimą sudrebino pasaulinė ekonominė krizė. 1925 metais daugiau kaip šimtas žvejų ir prekiautojų žuvimi pradėjo nebesudurti galo su galu.. Iš Vienos atvykęs tekstilės gaminių specialistas Rudolfas Stundlas išmokė žvejus, sugebančius megzti tinklus, austi kilimus. Jūros ir žvejybos motyvais pagrįstas dizainas žvejų kilimams suteikė savotišką koloritą. Tuo pačiu ir padidėjusią jų paklausą. Vadinamieji Pamario žvejų kilimai, šiandien praktiškai jau nebeaudžiami, tada padėjo vietos bendruomenei išgyventi ir sulaukti geresnių laikų.

 

Senos tradicijos naujomis sąlygomis

 

Visa tai, kas susiję su žvejyba, ir šiandien svarbiausia Freest gyventojams. Po Antrojo pasaulinio karo kaimelio gyventojų skaičius išaugo naujų atsikėlėlių sąskaita. 1959 metais buvo baigta naujojo uosto statyba, metais vėliau susikūrė žvejų kooperatyvas.

Sugriuvus Berlyno sienai, Rytų Vokietijos pavaldume buvusiame Freeste įvyko didelių permainų. Žvejų kooperatyvas buvo likviduotas, laivai privatizuoti. Taip atsirado 28 individualios žvejybos įmonės su trisdešimčia vietinių žvejų ir 54 žvejybos laiveliais, kurių ilgis svyruoja nuo 8 iki 17 metrų ilgio.

Už Europos Sąjungos pinigus buvo atnaujintos ir prailgintos žvejų uostelio krantinės, prie jų pastatyti nameliai žvejų inventoriui laikyti. Krantinės aprūpintos elektra ir vandeniu, nutiesti privažiavimo keliai, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.

Mums dairantis po uostelį, iš jūros grįžo maždaug 16 metrų ilgio žvejų kuteris. Jo savininkas ir kapitonas Peteris Belingas, paklaustas apie laimikį, tik trūktelėjo pečiais. Esą kiek sugavo, tiek ir užteks. Iš Greifsvaldo atvykęs restoranėlio savininkas, nuolatinis Peterio klientas, mūsų akyse susikrovė ką tik sugautą žuvį į savo furgonėlį ir išskubėjo namo gaminti patiekalų iš šviežios žuvies.

Kur dėti sugautą žuvį, pasak Peterio, nėra jokios problemos. Didžiąją žvejų sugautos žuvies dalį superka kaimelyje įsikūrusios žuvies perdirbimo įmonės. „Jei norite šviežios rūkytos žuvies, kuri yra paruošta pagal senovės tradicijas, tai ją rasite vienoje seniausių Vokietijoje žuvies rūkyklų“. Taip rašoma didžiuliame stende šalia įvažiavimo į gyvenvietę. Pasirodo, šią rūkyklą dar 1891 metais pastatė Robertas Thurow ir nuo to laiko čia iki šiol darbuojasi bent kelios šios šeimos kartos. Rūkykla tapo savotišku technikos paminklu, tačiau ji turi ES sertifikatą, liudijantį, kad čia gaminami kokybiški įvairūs rūkyti žuvies produktai.

Freest, nepaisant visokių permainos vėjų, taip ir liko tradiciniu pajūrio kaimeliu, kuriame vis dar kvepia žuvimi.

 

Fotoreportažas
  • Vienas seniausių žvejų kaimelių Vokietijoje-Foto-nr-3193_3194.jpg
  • Vienas seniausių žvejų kaimelių Vokietijoje-Foto-nr-3193_3195.jpg
  • Vienas seniausių žvejų kaimelių Vokietijoje-Foto-nr-3193_3196.jpg
  • Vienas seniausių žvejų kaimelių Vokietijoje-Foto-nr-3193_3197.jpg
  • Vienas seniausių žvejų kaimelių Vokietijoje-Foto-nr-3193_3198.jpg
  • Vienas seniausių žvejų kaimelių Vokietijoje-Foto-nr-3193_3199.jpg
  • Vienas seniausių žvejų kaimelių Vokietijoje-Foto-nr-3193_3200.jpg
  • Vienas seniausių žvejų kaimelių Vokietijoje-Foto-nr-3193_3201.jpg
  • Vienas seniausių žvejų kaimelių Vokietijoje-Foto-nr-3193_3203.jpg
  • Vienas seniausių žvejų kaimelių Vokietijoje-Foto-nr-3193_3204.jpg
  • Vienas seniausių žvejų kaimelių Vokietijoje-Foto-nr-3193_3205.jpg
  • Vienas seniausių žvejų kaimelių Vokietijoje-Foto-nr-3193_3207.jpg
  • Vienas seniausių žvejų kaimelių Vokietijoje-Foto-nr-3193_3208.jpg
  • Vienas seniausių žvejų kaimelių Vokietijoje-Foto-nr-3193_3209.jpg
  • Vienas seniausių žvejų kaimelių Vokietijoje-Foto-nr-3193_3210.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Vienas seniausių žvejų kaimelių Vokietijoje"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.