Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Vieninteliai jūrų uostai Lietuvoje ir Slovėnijoje

Slovėnijos Koperio uoste ryškėja, kodėl čia su miestu nėra konfliktų, kaip Klaipėdoje.

Koperio uostas ir senamiestis vienas šalia kito.
Koperio uostas ir senamiestis vienas šalia kito. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Uostų panašumas ir skirtumai

 

Lietuva ir Slovėnija yra panašios. Jos vadavosi iš federacijų jungo. Lietuva nepriklausomybę paskelbė 1990 m. kovo 11-ąją, Slovėnija iš Jugoslavijos pasitraukė 1991 m. liepos 25-ąją. Netgi šių šalių bendrasis vidaus produktas yra panašus - Slovėnijos 47,12 mlrd. eurų, Lietuvos - 45,2 mlrd. eurų.

Tačiau Slovėnija ES yra laikoma labiau išsivysčiusia šalimi nei Lietuva. Jos teritorija (20273 kv. km) yra tris kartus mažesnė nei Lietuvos (65300 kv. km). Pagal gyventojų skaičių skirtumas ne toks didelis. Šių metų duomenimis Lietuvoje buvo 2,79 mln. gyventojų, Slovėnijoje - 2,07 mln.

Lietuva ir Slovėnija turi po vieną jūrų uostą: Lietuva - Klaipėdą, Slovėnija - Koperį. Nedidelės jų karinės jūrų pajėgas. Lietuvoje yra apie 10, Slovėnijoje - du kariniai jūros laivai.

Didžiausias skirtumas yra dėl uostų valdymo. Jei Klaipėdos uostas 100 proc. priklauso valstybei, tai Slovėnijoje Koperis kaip akcinė bendrovė valstybei priklauso tik 51 proc. Kitas uosto akcijas valdo fiziniai asmenys (15,8 proc.), Slovėnijos valstybinio ūkio holdingas (11,13 proc.), užsienio juridiniai asmenys (8,95 proc.), Koperio savivalda (3,14 proc.). Dar dalis uosto, kuris slovėniškai vadinamas Luka Koper, priklauso įvairiems pensijų, kapitalo ir vertybinių popierių fondams.

Koperio uoste nėra privačių krovos kompanijų. Uosto administracija yra ir krovos operatorius. Joje iš viso dirba 1200 žmonių. Uostas kasmet savo akcininkams moka dividendus, o dvi savivaldos, iš kurių teritorijas nuomoja uostas, gauna iš jo pinigus už nuomą. Abiejose savivaldose pajamos iš Koperio uosto sudaro maždaug po 10 proc. jų formuojamo biudžeto dalį. Čia ir atsakymas, kodėl uostas ir savivalda gerai sugyvena.

 

Aplinkinių regionų uostas

 

Krovinių nomenklatūra uostuose skiriasi. Koperis pernai krovė 24 mln. tonų, Klaipėda - 43 mln. tonų. Klaipėdoje dominuoja trąšos, konteineriai, naftos produktai, maisto produktai ir jūrų keltais gabenami kroviniai.

Koperyje 2,8 mln. kv. metrų plote su 3,3 kilometrų ilgio krantinėmis veikia 10 skirtingų krovinių terminalų. Tarp jų netgi gyvulių terminalas, iš kur jaučiai išvežami į arabų šalis. Tačiau pagrindiniai Koperio kroviniai yra konteineriai iš Singapūro, Kinijos ir Japonijos, lengvieji automobiliai ir birūs kroviniai. Konteineriai, kurių pernai buvo net 988 tūkst. 499 TEU, ar automobiliai (pernai - 754,5 tūkst. vienetų) pagrinde išgabenami į netolimas šalis - Vokietiją, Austriją, Šveicariją, Čekiją, Vengriją, Kroatiją, Bosniją ir Hercegoviną, Serbiją, o per trumpos laivybos reisus netgi į Italiją, Turkiją, Izraelį, Ukrainą, Gruziją ar Afrikos šalis.

Koperio uoste laikomasi nuostatos, kad Centrinę ir netgi Rytų Europą aprūpinti Kinijos kroviniais yra patogiausia iš jų uosto, nes 5-7 paromis arba dviem tūkstančiais jūrmylių sutaupomas laivų plaukimo laikas iki Šiaurės Europos uostų.

Birių krovinių pernai Koperyje krauta per 6 mln. tonų. Dalį jų sudarė anglys, skirtos sostinės Liublianos šildymui. Kita dalis - geležies rūda, kuri keliauja į aplinkines šalis. Kad nedulkintų Koperio miesto, kuris yra šalia uosto, birūs kroviniai kraunami aptvare su 12 metrų aukščio metaline tvora, naudojamos tos pačios krūvų apsaugos celiuliozės plėvele priemonės, kaip ir Klaipėdoje. Prieš išvykdami iš terminalo į miestą automobiliai plaunami gatvėje šalia terminalo.

Koperio uosto atstovai aiškino, kad dėl birių krovinių dulkėtumo su aplinkiniais būta konfliktų, bet viskas liovėsi įrengus 12 metrų aukščio tvorą ir pradėjus naudoti celiuliozės apsaugą. Šalia birių krovinių terminalo įrengtos naujų automobilių laikymo aikštelės. Negi iš terminalo dulkės nesėda ant tų automobilių?

Slovėnai akcentuoja, kad aplinkos apsaugai uoste skiriantys daug dėmesio, įvardina uostą žaliuoju. Jis tokiu pristatomas ir dėl tvora bei „celiuliozės plėvele“ apsaugotos anglių ir geležies rūdos krovos. Uosto teritorijoje auga alyvmedžiai, kurių derlius surenkamas, iš jų spaudžiamas aliejus. Tai pristatoma, kaip įrodymas, kad uosto veikla švari.

 

Užpildytas trumpas pajūris

 

Oficialioje ataskaitoje Lietuvos Baltijos jūros pakrantė siekia 90,66 kilometrus. Slovėnijos pakrantės ilgis Adrijos pajūryje yra 47 kilometrai. Jei Lietuvoje uostas pakrantės užima tiek, kiek tai skirta uosto vartams, tai Slovėnijoje visas uosto perimetras (3,3 km) įrengtas jūros pakrantėje.

Koperio uosto plėtra numatyta tiesiog į Adrijos jūrą supilant naujas kranto linijas. Nuo 2016 iki 2020 m. į Koperio uostą investuota 300 mln. eurų, iki 2030 m. numatyta dar 400 mln. eurų.

Skirtumas tarp Slovėnijos ir Lietuvos jūrų statybos yra tas, kad Adrijos jūra ties Koperiu rami, nes pridengta kalnų, o ties Klaipėda jūra būna audringa. Koperyje, skirtingai nei Klaipėdoje, nėra molų ir natūralūs gyliai netoli kranto jau siekia 18 metrų.

Stebina ir tai, kaip Slovėnija išnaudoja savo kranto linija. Skirtingai nei Lietuvoje, kur pajūryje neleidžiama netgi normalaus tualeto pastatyti, Slovėnijos pajūryje yra ištisi statiniai.

Tame pačiame Koperyje net du jachtų uosteliai, pagal pakrantę eina gatvė už kurios prasideda namų kvartalai. Dar įdomesni statiniai prie jūros kituose Slovėnijos pajūrio miesteliuose Izoloje, Piranoje ir Lucijoje. Prie pat jūros yra ne tik jachtklubai, bet ir prekybos centras, kempingas, gyvenamieji namai, vidurinė mokykla, automobilių aikštelės, viešbučiai, vilos ir netgi cerkvė, kazino. Beveik visur pajūriu eina kelias.

 

Fotoreportažas
  • Vieninteliai jūrų uostai Lietuvoje ir Slovėnijoje-Foto-nr-8516_8517.jpg
  • Vieninteliai jūrų uostai Lietuvoje ir Slovėnijoje-Foto-nr-8516_8518.jpg
  • Vieninteliai jūrų uostai Lietuvoje ir Slovėnijoje-Foto-nr-8516_8519.jpg
  • Vieninteliai jūrų uostai Lietuvoje ir Slovėnijoje-Foto-nr-8516_8520.jpg
  • Vieninteliai jūrų uostai Lietuvoje ir Slovėnijoje-Foto-nr-8516_8521.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Vieninteliai jūrų uostai Lietuvoje ir Slovėnijoje"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.