Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Vilkas avies kailyje

Epitetas „Vilkas avies kailyje“ prilipo nacistinės Vokietijos pagalbiniam kreiseriui „Kormoran“, kuris, apsimetęs prekybiniu laivu, siautėjo Atlanto ir Indijos vandenynuose.

Roy Scobie nutapytas jūrų mūšis tarp „Kormoran“ ir „Sydney“.
Roy Scobie nutapytas jūrų mūšis tarp „Kormoran“ ir „Sydney“. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Paslėpti pabūklai

 

Antrojo pasaulinio karo metais vokiečiai turėjo 11 pagalbinių kreiserių, kurių paskirtis buvo atlikti nekalto prekybinio laivo vaidmenį. Iškėlę bet kokią tuo metu parankiausią vėliavą, jie priartėdavo prie nieko neįtariančios aukos ir staigiai atakuodavo ją.

Pagalbiniai kreiseriai, kuriuos kartais vadindavo komerciniais plėšikais, turėjo naikinti priešo prekybinius laivus. Esant galimybei, užgrobtus vertingus krovinius ir nelaisvėn paimtas įgulas jie gabendavo į Vokietiją, o kartais ir į Japoniją, kuri buvo Vokietijos sąjungininkė.

Prieš tapdamas pagalbiniu kreiseriu, „Kormoran“ turėjo kitą pavadinimą ir kitokią paskirtį. 1938 metais Kylyje pastatytas 164 metrų ilgio prekybinis laivas „Steiermark“ priklausė Hamburg America Line bendrovei ir turėjo gabenti krovinius į Rytų Azijos uostus. Apeinant Versalio taikos sutartį, jis buvo suprojektuotas taip, jog lengvai galėjo būti konvertuotas į reiderį, kuris, paskelbus karą, pereitų  Kriegsmarine (oficialus Trečiojo Reicho karinio laivyno pavadinimas) žinion. „Steiermark“ buvo ką tik baigęs bandymus jūroje, kai prasidėjęs karas nulėmė jo tolimesnį likimą.

Buvusio prekybinio laivo pertvarkymas į pagalbinį kreiserį prasidėjo 1940 metų pradžioje. Jį apginklavo stambaus kalibro pabūklais, zenitinėmis patrankomis, kulkosvaidžiais, torpediniais aparatais, jūrinėmis minomis, aprūpino dviem hidroplanais, skirtais žvalgybai. Visa tai reikėjo gerai užmaskuoti, kad reideris savo išvaizda nesiskirtų nuo įprasto prekybinio laivo.

Taip apginkluotam laivui, prireikė ir žymiai didesnės įgulos. Apatiniai deniai ir krovinių triumai buvo taip pertvarkyti, kad juose sutilptų 400 karinių jūrininkų. Pagalvota ir apie būsimų belaisvių apgyvendinimą. Jiems buvo skirta atvira hamakų zona. Kapitonams ir moterims laikyti buvo įrengtos atskiros patalpos.

Nors laivas turėjo galingą ginkluotę, tačiau negalėjo prilygti tikram kreiseriui. Dėl įprastos prekybos laivų konstrukcijos jo korpusas nebuvo padengtas patikimais šarvais, neturėjo efektyvių priešgaisrinės operacijos valdymo sistemų. Nuo to meto karinių laivų jis skyrėsi ir palyginti mažu greičiu, kuris siekė ne daugiau 18 mazgų (33 km/val.).

Kol beveik metus truko „Steiermar“ pertvarkymas, jo būsimoji įgula buvo apgyvendinta ir apmokoma vokiečių laineryje „Monte Pascol“. Prasidėjus karui, jis paspruko iš Argentinos ir sėkmingai sugrįžo į Vokietiją.

 

Prasmingas pavadinimas

 

Dar nebaigus pertvarkyti laivo, jo vadu buvo paskirtas 37 metų fregatenkapitono laipsnį (atitinka papulkininkį) turintis jūrų karininkas Theodoras Detmersas (1902-1976). Tuo metu jis buvo pats jauniausias amžiumi tarp tų, kurie bet kada vadovavo vokiečių pagalbiniams kreiseriams.

Jam patikėtą laivą T.Detmersas pavadino „Kormoran“. Pasirinkti tokį vardą jį įkvėpė, kaip pats paaiškino įgulai ir vadovybei, dvi aplinkybės. Tai prisiminimas apie dar Pirmajame pasauliniame kare veikusį „Kormoran“. Iš tiesų tai buvo Rusijos prekybinis laivas „Riazanj“, kurį užgrobė vokiečiai ir pavertė jį pagalbiniu kreiseriu, suteikdami plėšraus jūrų paukščio vardą. T.Detmersas taip pat palygino kormoranų sugebėjimą žvejoti su jo laivo pagrindine užduotimi medžioti priešo laivus. Įdomiausia, kad „Kormoran“ vardas niekada nebuvo užrašytas ant šio laivo bortų, nes tai būtų jį išdavę užpuolimų metu.

Pabaigus rekonstrukciją, naujai iškeptas reideris išvyko į Gotenhafeną (Gdynė, Lenkija). Iš čia jis plaukdavo į jūrą, kur išbandydavo laivo ginklus, lėktuvus ir minų klojimo katerį. Išaiškėjo nemažai problemų ir defektų. T.Detmersas, užuot atidėjęs savo misiją, nusprendė įgulos jėgomis šalinti esamus nesklandumus jau jūroje.

1940 metų gruodžio 3 dieną pagalbinis kreiseris išplaukė į jūrą užmaskuotas kaip minų traluotojas „Schiff 41“. Vėliau, prasidėjus audringiems orams, jam pavyko gruodžio 12-osios naktį nepastebėtam per Danijos sąsiaurius prasmukti į Atlanto vandenyną.

Kai kurie šaltiniai tvirtina, kad pralaužti britų Karališkojo laivyno blokadą jam pavyko užsimaskavus sovietiniu krovininiu laivu „Viačeslav Molotov“. Gal tai ir tiesa, nes tuo metu dar veikė slapta nepuolimo sutartis tarp Vokietijos ir SSRS. 

 

Metų „derlius“ – 12 laivų

 

Reideriui „Kormoran“ buvo nurodyta pirmiausia ieškoti tinkamų taikinių Atlanto vandenyse, paskui pereiti į Indijos vandenyną ir papildoma užduotis išbarstyti jūrines minas Indijos ir Australijos uostų prieigose. Be to, jis gabeno papildomų torpedų ir atsarginių dalių, kurios buvo skirtos perduoti sutiktiems vokiečių povandeniniams laivams.

Gruodžio viduryje „Kormoran“ jau patruliavo Atlanto viduryje. Per pirmąsias dvi savaites jo kelyje pasitaikydavo tik su JAV vėliava plaukiojantys prekybiniai laivai. Reideriui buvo uždrausta juos atakuoti, nes amerikiečiai vis dar laikėsi neutralumo.

1941 metų sausio 6 dieną T.Detmersas jau buvo pasirengęs persikelti į kitą vietą, kai netikėtai tą pačią popietę „Kormoran“ tiesiog susidūrė su graikų krovininiu laivu „Antonis“. Vokiečiai įsakė jam sustoti ir nesinaudoti radijo ryšiu. Pasiųstas desantas išsiaiškino, kad graikų laivas buvo ginkluotas trimis britų kulkosvaidžiais ir gabeno 4800 tonų anglies iš Velso (Jungtinė Karalystė) kasyklų. Nors Vokietija nekariavo su Graikija, tačiau graikų laive aptikti ginklai ir krovinys priklausė Didžiajai Britanijai. Tai leido T.Detmersui jį nuskandinti ar pasiimti kaip prizą. Kadangi vokiečių kariniams laivams anglis nebuvo reikalinga, ginklai, amunicija ir 29 įgulos nariai buvo perkelti į „Kormoran“., o graikų laivas nuskandintas.

Spalio mėnesį „Kormoran“ jau veikė Indijos vandenyne. Per 320 dienų abejuose vandenynuose jis nuskandino vienuolika prekybos laivų ir vieną su ginkluota palyda išsiuntė į Vokietiją. Spalio 7-6 dienomis pagalbinis kreiseris susitiko su tiekimo laivu „Nordmark“ ir perdavė jam 170 belaisvių, paimtų iš nuskandintų laivų.

 

Beviltiška dvikova

 

Netrukus „Kormoran“ jau sukiojosi netoli Vakarų Australijos krantų maždaug už 280 kilometrų nuo Karnarvono uosto. 1941 metų lapkričio 19 dieną apie 16 valandą jo įgula uosto pusėje pamatė stiebus. Pamanę, kad tai gali būti burlaivis, vokiečiai 11 mazgų greičiu bandė su juo suartėti. Greitai paaiškėjo, jog tai yra Australijos lengvasis kreiseris „Sydney“. Supratęs, kad atvirame mūšyje pergalės galimybės sunkiai įsivaizduojamos, T.Detmersas įsakė pasukti atgal ir sprukti visu greičiu.

Sugedus vienam iš dyzelių, laivo greitis sumažėjo iki 14 mazgų. Tuo tarpu kreiseris „Sydney“ pasuko į pietus ir, skuosdamas 28 mazgų (46 km/val.) greičiu, pasivijo nežinomą, bet pagal išvaizdą prekybinį laivą. Pareikalavus identifikuotis, vokiečių kapitonas ėmėsi gudrybės. Jis pakėlė Olandijos vėliavą ir prisistatė šios šalies prekybiniu laivu „Straat Malakka“. Šis triukas pasiteisino ir australų kreiseris prisiartino prie „Kormorano“.

Manoma, kad „Sydney“ vadas Josephas Burnettas (1899-1941) nebuvo pasiruošęs mūšiui. Tuo tarpu T.Detmersas atidengė ugnį iš visų turimų ginklų vos tik laivai suartėjo. Po įnirtingo apsišaudymo abu stipriai apgadinti laivai ėmė tolti vienas nuo kito.

Netrukus „Kormoran“ buvo priverstas sustoti. Įgula apleido nejudantį laivą, bet prieš tai jį susprogdino. „Sydney“, apgaubtas dūmais dingo horizonte ir nuskendo nepasiekęs uosto.

 

Skirtingi likimai

 

Šių laivų dvikova išlieka viena painiausia Antrojo pasaulinio karo jūrų mūšio istorija. Kol kas nėra tiksliai atsakyta į daugelį klausimų. Kodėl J.Burnettas, artėdamas prie nežinomo laivo, nebuvo atsargesnis? Nors buvo rastos „Sydney“ nuolaužos, tačiau kodėl nei vienas iš 645 jo įgulos narių nemėgino palikti skęstančio laivo?

Kai „Sydney“ negrįžo į uostą nustatytu laiku, buvo pradėtos jo paieškos. Australijos laivai jūroje atrado tik vokiečių reiderio „Kormoran“ valtis ir plaustus. Iš 399 buvusių įgulos narių juose aptikta tik 318 išgyvenusių jūreivių.

„Kormoran“ jūreiviai iki karo pabaigos buvo laikomi Australijos karo belaisvių stovykloje ir buvo gražinti į tėvynę tik 1947 m. T.Detmersas, kuris su keliais bendražygiais nesėkmingai bandė pabėgti iš nelaisvė, 1959 metais išleido savo atsiminimų knygą „Kormoranas: pagalbinis kreiseris, kuris nuskandino „Sydney“. Ji buvo išversta į anglų kalbą ir susilaukė kelių laidų. 2011 metais ją išleido ir lenkai.

Po ilgų paieškų, 2008  metais abiejų laivų nuolaužos buvo rastos 2 ir 2,6 kilometrų gylyje vakarinėje Australijos pakrantėje.

 

Fotoreportažas
  • Vilkas avies kailyje-Foto-nr-9376_9377.jpg
  • Vilkas avies kailyje-Foto-nr-9376_9378.jpg
  • Vilkas avies kailyje-Foto-nr-9376_9379.jpg
  • Vilkas avies kailyje-Foto-nr-9376_9380.jpg
  • Vilkas avies kailyje-Foto-nr-9376_9381.jpg
  • Vilkas avies kailyje-Foto-nr-9376_9382.jpg
  • Vilkas avies kailyje-Foto-nr-9376_9383.jpg
  • Vilkas avies kailyje-Foto-nr-9376_9385.jpg
  • Vilkas avies kailyje-Foto-nr-9376_9386.jpg
  • Vilkas avies kailyje-Foto-nr-9376_9387.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Vilkas avies kailyje"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.