Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Vingiuoto likimo laivas

Vokiečių kilmės okeaninis laineris, beklajodamas po pasaulį, praėjusio amžiaus pradžioje ilgesniam laikui buvo apsistojęs ir mūsų kaimynystėje – Liepojos uoste.

DON - rusų pagalbinis kreiseris.
DON - rusų pagalbinis kreiseris. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Vokietijoje didžiausias ir greičiausias

 

1890 metų vėlyvą rudenį Štetino (dabar Ščecinas) laivų statykloje „Vulcan“ buvo nuleistas į vandenį naujas keleivinis garlaivis, kurį užsakė vokiečių kruizinė bendrovė „Hamburg American Line“. Tai buvo 159 metrų ilgio penkių denių laivas, virš kurio kyšojo trys stori kaminai. Krito į akis ir du labai aukšti stiebai. Jie buvo skirti ne burėms, o antenai, mat būsimieji laivo šeimininkai pageidavo transatlantiniame laineryje įrengti galingą radijo stotį. Ji buvo reikalinga tam, kad keleiviai visos kelionės metu galėtų gauti ir siųsti savo asmeninius pranešimus. Per radiją ateinančios žinios iš viso pasaulio kiekvieną rytą atsirasdavo laivo laikraščio puslapiuose.

Laivo viduryje buvo įrengti pirmos klasės apartamentai, apstatyti ypač rafinuotais baldais. Pirmos klasės keleiviams priklausė vyrų ir moterų salonai, rūkymo kambarys tik vyrams, jaukios svetainės laisvalaikio pokalbiams.

Antroji klasė taip pat turėjo savo kajutes. Jos buvo kiek kuklesnės ir rikiavosi laivo priekyje bei gale. Emigrantams, kurie sudarė didžiąją keleivių dalį, buvo skirtos apatinio denio patalpos: atskiri kambariai vyrams, moterims ir šeimoms. Iš viso laivas galėjo priimti maždaug 1300 keleivių. Jo įgulą – nuo kapitono iki stiuardų – sudarė maždaug 280 žmonių.

Siekiant padidinti laivo saugumą plaukiant per audringą Atlantą, visas laivo korpusas buvo padalintas vandens nepraleidžiamomis pertvaromis. Dvigubas dugnas taip pat buvo padalintas į kameras, kurias automatiniai siurbliai galėjo užpildyti vandeniu arba pašalinti jį. Tai buvo balastas leidžiantis reguliuoti laivo grimzlę.

Laivybos kompanija savo naujajam laivui suteikė garbingą „Fürst Bismarck“ („Princas Bismarkas“) vardą. Tuo metu jis buvo didžiausias ir greičiausias vokiečių keleivinis laivas, kursavęs tarp Europos ir Amerikos kontinentų. Galingos garo mašinos, sukdamos du 6 metrų skersmens sraigtus, leido garlaiviui išvystyti beveik 20 mazgų greitį. Kelionę per Atlantą jis įveikdavo per 5-6 dienas.

Dvylika metų keleivinis garlaivis nepriekaištingai ir ištikimai tarnavo savo šeimininkams, kol juo susidomėjo carinės Rusijos vyriausybė.

 

Penki metai Liepojoje

 

1904 metų vasaryje prasidėjus karui su Japonija, rusams prireikė greitų pagalbinių kreiserių, kurie Atlanto vandenyne stabdytų prekybinius laivus, gabenančius karinės paskirties krovinius į Japoniją. Rusijos karinio jūrų laivyno vadovybė nusprendė už 2 milijonus rublių iš Vokietijos laivininkystės kompanijų nusipirkti keturis greitaeigius lainerius. Tarp jų ir „Fürst Bismarck“.

1904 metų kovo 17 dieną buvęs vokiečių keleivinis garlaivis atplaukė į Imperatoriaus Aleksandro III vardu pavadintą karinį uostą Liepojoje. Anuomet šį miestą rusai vadino Libava, o vokiečiai – Libau.

Iš vokiečių įsigytam garlaiviui buvo suteiktas naujas vardas – „Don“. Kartu su nauju vardu keitėsi ir jo paskirtis. Daugelis patalpų, kurios anksčiau buvo skirtos keleiviams, dabar buvo pertvarkytos į šaudmenų, maisto ir kuro sandėlius. Mašinų skyrius apsaugojo papildomos plieno plokštės. Pagrindiniame denyje ir antstatuose išsirikiavo įvairaus kalibro patrankos.ir kulkosvaidžiai.

Pirmuoju pagalbinio kreiserio „Don“ vadu buvo paskirtas antro rango kapitonas N.Rimskis-Korsakovas, kilęs iš senos bajorų giminės, kurioje gyvavo tradicija – savo sūnus siųsti į tarnybą laivyne. Pertvarkyto laivo įgulą sudarė 19 karininkų ir daugiau kaip 400 puskarininkių bei eilinių jūreivių.

Liepos pabaigoje „Don“ ir „Ural“ (buvęs vokiečių laineris „Kaiserin Maria Theresia“) buvo išsiųsti į Atlanto vandenyną. Čia jie privalėjo veikti kaip reideriai, kitaip tariant, ginkluoti patruliai, tikrinantys, kad į Japoniją nebūtų gabenami strateginės reikšmės kroviniai. Nors pagalbiniai kreiseriai ir turėjo galingą ginkluotę, tačiau jiems buvo uždrausta skandinti sutiktus laivus ir naikinti įtartinus krovinius. Reideriai savo trofėjus privalėjo pargabenti į Liepoją.

Žygio metu išaiškėjo, kad pagalbinis kreiseris „Don“ turi bėdos su garo katilais. Laive jų buvo devyni. Iš daugumos jų nuolatos nutekėdavo vanduo, todėl mažėjo garo mašinų galia, daugiau buvo sunaudojama akmens anglies. Nepaisant tokių nesklandumų, „Don“ per savo dežuravimą Atlanto vandenyne ir Šiaurės jūroje įveikė apie 7000 jūrmylių, nubaidė ne vieną įtartiną laivą. Deja, dėl  prarasto greičio jų nepavijo. Rugpjūčio 24 dieną grįžęs į Liepoja, laivas tuoj pat buvo pasiųstas į remontą.

Ilgai užtrukęs remontas Liepojoje sutrukdė laivui „Don“, kaip buvo planuota, prisidėti prie rusų eskadros siunčiamos į Tolimuosius Rytus. Galiausiai jis buvo nuginkluotas ir perduotas valstybės kontroliuojamai  laivininkystės kompanijai „Dobroflot“. Jam buvo suteiktas naujas vardas – „Moskwa“. Pašalinus daugelį gedimų ir atstačius keleiviniam laineriui tinkamą apartamentų prabangą, 1907 metų balandžio 30 dieną jis išplaukė į savo pirmąjį reisą maršrutu Liepoja-Roterdamas-Niujorkas. Užteko keturių reisų, kad paaiškėtų, jog senstelėjęs laivas nebeturi sėkmingos ateities.

 

Vėl karo laivyne

 

Atsikratyti nerentabiliu keleiviniu garlaiviu „Moskwa“ rusams pasitaikė puiki proga. Austrijos-Vengrijos karinis jūrų laivynas jau seniai ieškojo pakankamai greito it pigaus laivo, kuris atliktų plaukiojančios bazės funkcijas lydėdamas minininkus Adrijos jūroje.

1909 metų liepos 1 dieną „Moskwa“ iš Liepojos atplaukė į Štetiną, kur jis prieš dvidešimt metų buvo pastatytas. Karinio laivyno atstovams apžiūrėjus laivą sausame doke ir atlikus bandymus Baltijos jūroje, jame buvo pakelta Austrijos-Vengrijos karinio jūrų laivyno vėliava. Kitą dieną jis išplaukė į Pulos uostą prie Adrijos jūros, kur bazavosi šios dualistinės valstybės kariniai laivai.

Pavadintas „Gäa“ (arba „Gaea“) jis topo pagalbiniu laivu, kuris galėjo būti ir minininkų flotilės plaukiojanti bazė, ir minų bei torpedų sandėlis, ir laivyno štabo vadavietė. Kaip liudija išlikę dokumentai,1910 m. gegužės 14 d. laive buvo 331 vyro įgula.

Po Pirmojo pasaulinio karo žlugus Austrijos-Vengrijos imperijai, Pulos uoste stovintį buvusį vokiečių okeaninį lainerį, rusų pagalbinį kreiserį ir austrų-vengrų laivyno plaukiojančią bazę konfiskavo Italijos valdžia. Daug matęs laivas buvo parduotas italų laivybos kompanijai, įsikūrusiai Trieste. Jis vėl tapo keleiviniu garlaiviu, gavusiu dar vieną naują vardą – „San Giusto“.

1921 metų sausio 21 dieną jis išplaukė į savo pirmą ir, kaip pasirodė, paskutinį reisą maršrutu Triestas-Neapolis-Niujorkas. Juo plaukė 238 aukštesnės socialinės padėties keleiviai ir 1137 emigrantai, tikintys JAV susikurti geresnę ateitį. Šios kelionės metu paaiškėjo kokioje apverktinoje būklėje atsidūrė senas laivas. Jo šeimininkai nutarė „San Giusto“ atiduoti į metalo laužą.

Tokio likimo 1924 metais susilaukė garlaivis, kuris buvo pelnęs šešis vardus ir plaukiojo su keturių valstybių vėliavomis.

 

Fotoreportažas
  • Vingiuoto likimo laivas-Foto-nr-7522_7523.jpg
  • Vingiuoto likimo laivas-Foto-nr-7522_7524.jpg
  • Vingiuoto likimo laivas-Foto-nr-7522_7525.jpg
  • Vingiuoto likimo laivas-Foto-nr-7522_7526.jpg
  • Vingiuoto likimo laivas-Foto-nr-7522_7527.jpg
  • Vingiuoto likimo laivas-Foto-nr-7522_7528.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Vingiuoto likimo laivas "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.