Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

„Visas pasaulis po tavo kojomis“

Taip vadinosi prieš keletą metų Švedijoje mano aplankyta paroda, pristatanti rašytojų, žurnalistų, istorikų ir geografų kūrybą apie geografines keliones ir atradimus. O ką mes galėtume pateikti panašiai parodai, jei ji būtų surengta?

@ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Kuklus marinistinių knygų sąrašėlis

 

Literatūra apie geografines keliones ir naujų žemių atradimą visada mielai skaitoma. Ypač žavi drąsios ir vyriškos kelionės jūromis į nežinomus kraštus, į pragaištingąją Šiaurę ar į Antarktikos žemyną, apsuptą ledų jūromis.

Anglų, ispanų ir kai kuriomis kitomis prie jūrų gyvenančių tautų kalbomis yra išleisti ištisi tomai dokumentinės ir populiarios mokslinės literatūros apie jūrų keliautojus ir naujų žemių atradėjus. Deja, mes negalime pasigirti tokių knygų, verstų iš užsienio kalbų, gausa. Jų sąrašėlis ne tik trumpas, bet ir neatspindi šiuolaikinės marinistinės literatūros pasaulyje įvairovės.

Tiesa, per eilę metų buvo išleista viena kita knyga apie Kolumbo, Vasko da Gamos, Magelano, Kuko ir kai kurių kitų jūros keliautojų žygius. Tai daugiausia užsienio šalių rašytojų knygos, sukurtos naudojantis kronikomis, dokumentais, keliautojų dienoraščiais. Jas mielai skaitė moksleiviai, studentai ir bet kurios profesijos žmonės, kuriuos vilioja Žemės pažinimo istorija.

Tenka tik apgailestauti, kad mes iki šiol lietuvių kalba neturime plačiai pasaulyje išgarsėjusių marinistinės literatūros grandų, tokių kaip vokiečių istoriko H. Hankės ar prancūzų rašytojo Ž.Blono istorinių ese marinistine tema. Manau, kad marinistinės literatūros mėgėjams būtų didelė dovana, jei į lietuvių kalbą būtų išversta Ž, Blono penkių knygų serija „Didysis vandenynų nuotykis“. Joje pasakojama apie žymius jūrų keliautojus, drąsius laivų kapitonus, kilmingus admirolus ir žiaurius korsarus. Romantinė šių knygų dvasia siejasi su enciklopedinėmis žiniomis apie konkrečias vietas, jūras, vandenynus, ryškų pėdsaką istorijoje palikusius žmones.

 

Jūrų kelionės ir atradimai kitų rašytojų nedomina

 

.Taip jau likimas lėmė, kad mes neturime gilių jūrinių tradicijų, matyt, todėl ir mūsų rašytojų beveik nedomino jūrų keliautojai. Rašytojas Kazys Boruta (1905-1965) bene pirmasis pabandė pavartyti keliautojų užrašus ir pasinaudodamas jais sukurti beletrizuotą apybraižų knygą apie jūrų keliones į šiaurę. Nepavyko rasti jokių užuominų, kurios paaiškintų kodėl jaunas žurnalistas, pretenduojantis į rašytojus, staiga susidomėjo jūreivyste.

Viena, kurioje keletą metų K.Boruta studijavo literatūrą, filosofiją ir istoriją, toli nuo jūros, bet ją iš abiejų pusių supa Dunojus, nešantis savo vandenis į Juodąją jūrą. Nežinia ar jis dažnai lankydavosi didžiuliame Vienos upių uoste, į kurį atplaukdavo ir jūros laivai, tačiau grįžęs į Lietuvą pradėjo rašyti apybraižas, kurios sugulė į knygas „Kelionės į Šiaurę“. Pirmoji buvo išleista 1930, o antroji 1939 metais.

Pokario metais rašytojas paruošė naują, papildytą šios knygos leidimą. 1957 metais 15000 egzempliorių tiražu išėjo 500 puslapių storumo knyga „Šiaurės kelionės. Nuo seniausių laikų iki šių dienų narsiųjų keliauninkų didvyriški žygiai ir darbai“. Nors tada ji kainavo ne taip jau pigiai, 11,50 rub., greitai buvo išpirkta. Tiesa, didžioji tiražo dalis, ko gero, atsidūrė miestų ir miestelių bibliotekose. Bet ji, matyt, turėjo tokį platų skaitytojų ratą, jog „Vagos“ leidykla 1973 metais, jau po autoriaus mirties, pakartojo jos leidimą.

Tik po daugelio metų kitas lietuvių rašytojas, istorikas ir muziejininkas Aloyzas Každailis pateikė skaitytojams plačią ir nuoseklią jūreivystės istorijos apžvalgą .1981 metais rekordiniu 30000 egzempliorių tiražu buvo išleista jo knyga „Laivai ir jūrininkai“. Ji taip pat sulaukė didelio marinistinės literatūros mėgėjų dėmesio, paskatinusio 1987 ir 2014 metais pakartoti šios knygos kiek papildytus leidimus.

Daugiau lyg ir nebuvo literatų, pasiryžusių menišku pasakojimu pavedžioti jūrai neabejingus skaitytojus po romantinį keliautojų ir naujų žemių atradėjų pasaulį.

 

Geografai pabandė užpildyti spragą

 

Ne vienas mūsų geografas sovietiniais laikais yra apgailestavęs, kad labai trūksta kelionių ir atradimų literatūros lietuvių kalba. Tada dar mažai kas mokėjo užsienio kalbas, kita vertus ne taip lengva buvo parsisiųsti skaitytojus dominusias knygas iš užsienio.

Žinomas geografijos vadovėlių autorius Peliksas Šinkūnas (1891-1970) buvo vienas iš tų, kurie manė, kad vidurinių mokyklų mokytojams ir moksleiviams, studentams ir bet kurios profesijos inteligentams reikalinga populiariai ir sistemingai išdėstyta geografinių kelionių ir atradimų istorija, nes drauge tai yra ir Žemės pažinimo istorija.

Siekdamas užpildyti šią spragą vertė į lietuvių kalbą populiarius geografinio turinio leidinius. Galiausiai ir pats pasiryžo parašyti originalią geografijos istoriją per kelionių ir naujų žemių atradimo prizmę. 1964 metais „Minties“ leidykla išleido 300 puslapio storumo jo knygą „Didžiosios kelionės ir atradimai (iki XVI a. pradžios“.

Knyga, kuri iliustruota garsiausių keliautojų portretais, jų kelionių žemėlapiais ir schemomis, prasideda pasakojimais apie senovės kinų, indų, egiptiečių, finikiečių, graikų ir romėnų keliones. Įdomus skyrius apie normanų žygius į baltų žemes. Pasirodo yra išlikęs net smulkus 853 metų Apuolės pilies, kurios liekanos yra netoli Skuodo, aprašymas. Vaizdžiai ir išsamiai aprašomi portugalų ir ispanų žygiai per Atlanto, Indijos ir Ramųjį vandenynus. Knyga baigiama Meksikos atradimu ir užkariavimu – pirmu didesniu europiečių įsiskverbimu į Amerikos kontinentą.

Ji jau seniai tapo bibliografine retenybe, tačiau iki šiol užima solidžią vietą geografinių kelionių literatūroje.

P.Šinkūno pradėtą darbą tęsė jo mokinys profesorius Česlovas Kudaba (1934-1993). Jo knyga „Geografinės kelionės ir atradimai“ pateikia žinių apie geografinio Žemės pažinimo kelią iki Didžiųjų geografinių kelionių laikotarpio, Be to, joje plačiau aprašytos kai kurios kelionės, kurioms jo mokytojo knygoje sulaukė mažesnio dėmesio ar liko nepaliestos. Paminimos net tokios kelionės, kurių baigtis baigiasi nežinioje.

 

Niekada nebus gana

 

Pabaigai noriu paminėti dar vieną jūros kelionių knygą, kuri mane lydi nuo mokyklos laikų ir iki šiol nenustoja žavėti savo romantine dvasia. Tai „Fregatų kapitonai“, knyga, pasakojanti apie didžiuosius jūrininkus – anglą Džeimsą Kuką, prancūzą Žoržą Laperūzą, Rusijos laivyne tarnavusi vokiečių kilmės baroną Ivaną Kruzenšterną, prancūzą Diumoną Diurvilį.

Jų ir kitų to laikotarpio jūrų keliautojų žygiai mane imponuoja ypatingai. Tik įsivaizduokite, kiek jiems reikėjo drąsos ištisus mėnesius klaidžioti nepažįstamais vandenimis, nežinant kas jų laukia už  horizonto linijos! Prisiminus jų atradimus, galima pasakyti lygiai taip pat, kaip sušuko garsusis geografas Žakas Paganelis, vienas Žiulio Verno romano „Kapitono Granto vaikai“ herojų: „Iš tiesų, ar gali būti didesnis pasitenkinimas, didesnis malonumas už tą, kurį patiria jūrininkas, žymėdamas savo atradimus laivo žemėlapyje?“ Tokios kelionių ir atradimų istorijos mažai ką palieka abejingais.

Jei neklystu, Jūrinės kultūros koordinacinė taryba ruošėsi įsteigti Jūrinės literatūros leidybos paramos fondą. Kaip dabar juda šis reikalas? Ir iš viso ar galima tikėtis originalios ir verstinės marinistinės literatūros talpesnio triumo. Kol jūros banguoja ir jomis plaukioja laivai su burėmis ir be jų, niekada jo nepripildysime iki pabaigos.

Fotoreportažas
  • „Visas pasaulis po tavo kojomis“-Foto-nr-7084_7085.jpg
  • „Visas pasaulis po tavo kojomis“-Foto-nr-7084_7088.jpg
  • „Visas pasaulis po tavo kojomis“-Foto-nr-7084_7092.jpg
  • „Visas pasaulis po tavo kojomis“-Foto-nr-7084_7093.jpg
  • „Visas pasaulis po tavo kojomis“-Foto-nr-7084_7094.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "„Visas pasaulis po tavo kojomis“"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.