Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Vokietis inicijavo rusų kelionę aplink pasaulį

Apie dažnokai Klaipėdoje apsilankantį keturių stiebų barką „Kruzenšternas“ pasaulis žino daugiau, negu apie vokiečių kilmės Rusijos admirolą, kurio vardu šiandien vadinasi tas burlaivis.

 

kovinį krikštą A.J.Krusensternas gavo Revelio jūrų mūšyje 1790 m. gegužės 2 d. Dailininko  A. Bogoliubovo paveikslas.
kovinį krikštą A.J.Krusensternas gavo Revelio jūrų mūšyje 1790 m. gegužės 2 d. Dailininko A. Bogoliubovo paveikslas. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Aristokratų šeimos palikuonis

 

Rusijoje jis iki šiol vadinamas Ivanu Fiodorovičiumi Kruzenšternu, nors visus savo darbus – kelionių ataskaitas ir mokslinius pranešimus, dažniausiai rašytus vokiečių kalba, pasirašinėdavo savo tikruoju vardu – Adam Johann von Krusenstern (1770 -1846).

Šią pavardę jis paveldėjo iš savo proprosenelio, Saksonijos vokiečio, kuris padarė puikią teisininko ir diplomato karjerą Vokietijoje bei Švedijoje. 1649 m. Švedijos karalienė Kristina Vaza pakėlė jį į bajorus. Taip prie Kruzenšternų pavardės atsirado priedėlis „von“, liudijantis priklausimą aristokratų luomui. Vėliau švedai jį paskyrė Revelio (dabar Talinas) vyriausiuoju teisėju. Po ilgų tarnybos metų, kaip atlygį už paslaugas Švedijos karūnai, Filipas von Kruzenšternas gavo dovanų 25 sodybas dabartinės Estijos teritorijoje. Vienoje jų, Hagudio dvare, daugiau kaip po šimtmečio ir gimė būsimasis jūrų keliautojas.

 

Jūrinės karjeros pradžia

 

Johanas, kurio tada dar niekas nevadino Ivanu, kaip ir įprasta aristokratų šeimose, iš pradžių buvo mokomas namuose. Sulaukusį 15 metų tėvas jį išsiuntė mokytis į Jūros kadetų korpusą Kronštate. Būsimų jūros karininkų mokykloje veikė griežta tvarka, kuri neretai būdavo palaikoma ir rykštėmis. Pareigingas vokietukas, pasak jo biografų, išvengdavo tokios bausmės - lupimo.

Prasidėjus karui su Švedija, 1788 m. Kruzenšternas, dar nebaigęs kadetų korpuso, buvo pakeltas į mičmanus ir pasiųstas tarnauti į 74 patrankomis ginkluotą 59 metrų ilgio linijinį burlaivį „Mstislav“. Būdamas šio laivo įgulos nariu, dalyvavo keliuose jūrų mūšiuose. Matyt, juose pasižymėjo, nes pasibaigus karui buvo iš karto pakeltas į leitenantus.

 

Stažuotė britų laivuose

 

Po karo Kruzenšternas apsigyveno Revelyje – arčiau gimtųjų namų, bet neilgam. 1793 m. 12 jaunų, bet jau spėjusių pasižymėti laivyno karininkų, valdžia išsiuntė į Angliją pasitobulinti jūreivystės reikaluose. Tarp jų buvo ir Kruzenšternas.

Stažuotė Anglijos Karališkajame karo laivyne Kruzenšternui užtruko šešerius metus. Plaukiodamas su fregata „Thetis“ ir kitais laivais, jis praktiškai apiplaukė visą pasaulį. Prie Šiaurės Amerikos krantų jam teko dalyvauti jūrų mūšiuose su prancūzais, kurie tuomet konfliktavo su anglais.

Tarnaudamas britų laivuose, Kruzenšternas stengėsi nepraleisti progos plačiau pasidairyti po pasaulį. Jam pasisekė aplankyti Surinamą, Barbadosą ir Bermudų salas. Kartą, atsidūręs viename iš uostų prie Gerosios Vilties kyšulio, pasiprašė savo vadovybės aplankyti britų valdomą Ost Indiją. Šios kelionės metu buvo nukeliavęs į Kalkutą.

Iš tolimųjų plaukiojimų grįžęs į Sankt Peterburgą, Kruzenšternas pateikė Jūrų ministerijai  projektą surengti pirmąją Rusijos laivų ekspedicinę kelionę aplink pasaulį.

 

Kelionė aplink pasaulį

 

Kruzenšterno projektą, kurio vos nepalaidojo biurokratai ir pavyduoliai, galiausiai palaimino caras Aleksandras I. Šiam tikslui Anglijoje buvo nupirkti du apynauji trijų stiebų šliupai, anksčiau priklausę anglų pirkliams. Caro įsakymu jie buvo pavadinti „Nadiežda“ ir „Neva“.

„Nadieždai“ vadovavo 32 metų kapitonas Kruzenšternas, kuris kartu buvo ir ekspedicinės kelionės aplink pasaulį vadovu. „Nevos“ kapitonu jis paskyrė savo bičiulį, kurį pažinojo dar iš kadetų korpuso ir stažuotės Anglijoje laikų, trisdešimtmetį Jurijų Lisianskį.

Gal tai tik atsitiktinumas, tačiau „Nadieždos“ laive tarp laivo įgulos, kurią sudarė 81 vyras, buvo ir nemažas būrelis tokių pat, kaip ir Kruzenšternas, vokiečių kilmės asmenų. Tai šturmanas Fabijanas von Belinshauzenas, jūrų kadetai broliai Otas ir Moritzas von Kocebu, vėliau tapę žinomais jūrų keliautojais ir tyrinėtojais, o taip pat keturi įvairių sričių mokslininkai.

Abu laivai kelionę pradėjo Kronštate 1803 m. rugpjūčio 7 d. (pagal dabar veikiantį kalendorių). Kelionės metu buvo atlikti platūs okeanografijos ir meteorologiniai tyrimai Atlanto, Ramiojo ir Indijos vandenynuose. Ramiajame vandenyne Kruzensterno ekspedicija ištyrė daugelį dar mažai žinomų salų ir sąsiaurių, ypatingą dėmesį skyrė Kamčiatkai, Sachalinui ir Kurilų saloms.

Pirmoji Rusijos laivų ekspedicija kelionėje užtruko 3 metus ir 12 dienų. Kelionės flagmanas „Nadiežda“, vadovaujamas Kruzenšterno, grįžo į Kronštatą 1806 m. rugpjūčio 7 d.

 

Iki šiol nepamirštas

 

Grįžęs iš kelionės aplink pasaulį Kruzenšternas parašė išsamią ekspedicijos ataskaitą „Reise um die Welt in den Jahren 1803, 1804, 1805 and 1806 auf Befehl Seiner Kaiserlichen Majestät Alexanders des Ersten auf den Schiffen Nadeschda und Newa“ („Kelionė aplink pasaulį 1803, 1804, 1805, ir 1806 metais jo Imperatoriškosios Didenybės Aleksandro I įsakymu laivais „Nadiežda“ ir „Neva“). Netrukus ji buvo išleista atskira knyga ne tik Sankt Peterburge, bet ir Berlyne. Vėliau ji buvo išversta į anglų, prancūzų, olandų, danų, švedų ir italų kalbas.

Už geografinius atradimus ir mokslinius darbus Kruzenšternas buvo išrinktas Rusijos ir kai kurių užsienio šalių mokslų akademijų garbės nariu.

Po ilgų atostogų, kurios jam buvo suteiktos gydymuisi ir moksliniam darbui, Kruzensternas vėl grįžo į karinę tarnybą. Buvo paskirtas Jūros kadetų korpuso, kuriame pats mokėsi, direktoriumi ir Admiraliteto tarybos nariu. Į atsargą išėjo turėdamas admirolo laipsnį.

Paskutinius savo gyvenimo metus Kruzešternas praleido Kiltsi dvare, kurį buvo nusipirkęs po kelionės aplink pasaulį. 1995 m., minint admirolo ir mokslininko gimimo 225-ąsias metines šiame dvare buvo įrengtas memorialinis kambarys „Adam Johann von Krusenstern“. Paskutinio poilsio admirolas taip pat atgulė Estijos žemėje. Su karine pagarba jis buvo palaidotas Talino katedroje (Tallinna Toomkirik) po balto marmuro antkapiu.

Visas Adamo Johano von Krusesterno gyvenimas buvo neatsiejamas nuo Estijos, todėl jo atminimas ir šiandien čia nėra pamirštas.

Fotoreportažas
  • Vokietis inicijavo rusų kelionę aplink pasaulį-Foto-nr-7324_7325.jpg
  • Vokietis inicijavo rusų kelionę aplink pasaulį-Foto-nr-7324_7326.jpg
  • Vokietis inicijavo rusų kelionę aplink pasaulį-Foto-nr-7324_7327.jpg
  • Vokietis inicijavo rusų kelionę aplink pasaulį-Foto-nr-7324_7328.jpg
  • Vokietis inicijavo rusų kelionę aplink pasaulį-Foto-nr-7324_7329.jpg
  • Vokietis inicijavo rusų kelionę aplink pasaulį-Foto-nr-7324_7330.jpg
  • Vokietis inicijavo rusų kelionę aplink pasaulį-Foto-nr-7324_7331.jpg
  • Vokietis inicijavo rusų kelionę aplink pasaulį-Foto-nr-7324_7332.jpg
  • Vokietis inicijavo rusų kelionę aplink pasaulį-Foto-nr-7324_7333.jpg
  • Vokietis inicijavo rusų kelionę aplink pasaulį-Foto-nr-7324_7334.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Vokietis inicijavo rusų kelionę aplink pasaulį"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.