Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Ypatingos žuvys – upinės nėgės

Rytinėje Baltijos jūros dalyje gausu ypatingų žuvų – nėgių. Jos gaudomos ir Lietuvoje. Nuo seno Pamario krašte ir Klaipėdoje buvo ypatingi nėgių paruošimo būdai. Iš Klaipėdos paruoštos nėgės būdavo išvežamos į plačiąją Vokietiją.

@ nuotr.

Parduodamos nėgių kvotos

 

Žuvininkystės tarnyba rugsėjo 6 d. Šilutėje, o rugsėjo 7 dieną Klaipėdoje rengia posėdžius dėl perleidžiamųjų teisių į upinių nėgių žvejybos kvotas Nemune, Šventosios upėje.

Bus suteikiamos perleidžiamosios teisės į 2000 kilogramų nėgių žvejybos Nemuno atkarpoje Jurbarko – Šilutės r. riba – Rusnė ir 1500 kilogramų Šventosios (Baltijos jūra) upėje (Kretingos r. ir Palangos m. savivaldybėse, išskyrus atkarpą nuo žiočių iki tilto Šventojoje).

Pradinė kvotų pardavimo akina už 100 kilogramų nėgių numatyta du eurai. Tai nedidelė kaina, nes vieno kilogramo nėgių pardavimo kaina yra nuo 5 iki 10 eurų, o paruoštų nėgių kaina dar didesnė.

Upinė nėgė yra svarbus verslinės žūklės objektas visoje Baltijos jūroje. Pagrindiniai jų žvejybos regionai praeityje buvo Kuršių marios, Aistmarės ir Ščecino įlanka. Šiuo metu jos gaudomos daugelyje Baltijos jūros šalių, tačiau tik Latvijoje ir Suomijoje nėgių žvejyba išliko ekonomiškai svarbi.

Lietuvoje šiuo metu aptinkamos 3 rūšys: upinė nėgė (Lampetra fluviatilis), mažoji nėgė (Lampetra planeri) ir jūrinė nėgė (Petromyzon marinus). Pastaraisiais metais Gamtos tyrimų centre rengiamos Roberto Staponkaus disertacijos „Lietuvos apskritažiomenių biologija ir genetinės struktūros ypatumai“ metu Lietuvoje aptikta dar viena nėgių rūšis – ukraininė nėgė.

Kaip teigia mokslininkai, mažoji nėgė yra sėsli, randama daugelyje nedidelių Lietuvos upelių, kuriuose yra žvirgždo ir stiprių tėkmių. Jauni individai vadinami vingiliais. Jie visą gyvenimą praleidžia įsirausę upės dugne, minta augalų ir kitomis liekanomis, mikroorganizmais. Subręsta penktais metais, kūno ilgis siekia 10–16 cm.

 

Baltijos jūros gyvūnai

 

Upinė nėgė paplitusi Europoje, pagrinde Šiaurės Atlante ir Baltijos jūros regione. Įprastai šios žuvys gyvena jūrose, bet neršti migruoja į upes. Jūroje nėgės parazituoja ant žuvų kūno - minta jų krauju, audiniais ir sparčiai auga. Praleidusios jūroje 1-2 metus ir užaugusios iki 35-45, o kartais iki 50cm ilgio, subrendusios nėgės vėl pradeda būriuotis prie žiočių.

Kai kuriuose šalyse, kaip Škotija, Norvegija, Suomija ir Rusija yra susiformavusios sėslios gėlavandenės nėgės. Upinės nėgės neršia daugelyje į Baltijos jūrą įtekančių upių. Lietuvoje įplaukia į pajūrio Šventąją, Akmeną-Danę, Kuršių marias. Iš jų kyla į Miniją, Nemuną ir jų intakus. Nemunu upinės nėgės migruoja iki Kauno hidroelektrinės užtvankos, o paskui kyla į Nerį ir jos baseino upes - Šventąją, Širvintą, Siesartį, Musę, Žeimeną ir kai kuriuos mažesnius intakus. 

Stambesnės jūrinės nėgės taip pat pasitaiko Lietuvoje. Jų  sugaunama Kuršių mariose ir Nemuno deltoje. Praeivės, neršti iš Baltijos į gėlus vandenis. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Nėgė - nei sausumos gyvūnas, nei žuvis, į Pamario krašto vandenis atplaukianti neršti. Šis sutvėrimas ilgai išlieka gyvas tiek vandenyje, tiek ir sausumoje.

 

Nėgių kulinarija pamaryje

 

Lietuvos pamario vejai nuo seno gaudė nėges. Netgi yra susiformavusi jų parengimo kulinarija.

Nuo senovės lietuvininkai  šias žuvis numarindavo specifiniu būdu. Į tam skirtus kubilėlius jie suversdavo nėges, užberdavo druskos ir uždengdavo. Pritraukusios druskos, nėgės greitai žūdavo, o smarkiai raitydamosi pačios gleives nusivalydavo, ilgiau palaikytos ir įsisūrėdavo.
Nėgės yra labai riebios, neturi nei žvynų, nei ašakų. Jų mėsa -kraujinga, todėl prieš ruošiant maistui reikia labai gerai ir gausiai išplauti vandenyje.
Devynakes lietuvininkai dažnai valgydavo pusryčiams. Šios žuvies gabalėlius apvirdavo vandenyje keptuvėje. Po kurio laiko skystį nupildavo, keptuvę išplaudavo, įpildavo aliejaus ir ilgokai apkepdavo.

Pamario gyventojai ruošdavo ir nėgių konservus. Jas troškindavo savose sultyse. Į stiklainėlio dugną ji įdėdavo kvapiųjų pipirų, lauro lapelį ir pilną prigrūsdavo žuvies gabaliukų. Vos prisuktais dangteliais stiklainiukus sustatydavo į orkaitę ir didėjančia ugnele užkaitindavo iki 180 laipsnių. Taip kepdavo apie pusantros valandos, kol žuvis pasidarydavo baltos spalvos. Vėliau dangtelius priverždavo ir šį patiekalą valgydavo kaip delikatesą.

Kitas nėgių paruošimo būdas – kepti jas ant žarijų. Nėges kepdavo ir ant durpių briketų. Nuvalytas žuvis išrikiuodavo skersai specialių grotelių - rusto. Jį pastatydavo ant ugniakuro, kuriame kaitrą skleisdavo nudegusios durpės.

 

Nėgių svetainė Klaipėdoje

 

Tarpukaryje Klaipėdoje netgi buvo nėgių skanavimo svetainė, kuri duris atverdavo šių žuvų gaudymo sezono metu. Savininkas lankytojus viliodavo alumi porteriu, karštomis bandelėmis ir ant žarijų keptomis nėgėmis.

XX a. pradžioje, kada prie klaipėdiečio F. Suhro rūkyklos buvo iškabinama  raudona vėliava, iš kurios  žvelgia dvi akys ir iškalbingas skaičius „9”, suprask „devynakės jau eina” – vietiniai taip vadina nėges.

Žinovai ir provincialūs skanautojai žinojo, kad čia jau galima gauti paragauti šviežiai rūkytų nėgių. Anuomet jos buvo gaudomos Nemune, kur giluma, Dangėje, Vilhelmo kanale ir Rusnės plačioje vandeningoje upėje. Gilumoje pastatomi iš karklų vytelių nupinti bučiai ir tik kartą savaitėje, dažniausiai šeštadieniais auštant, tikrinami. Kiti nėgių gaudymui naudojo venterius. Žvejybos laimikis būdavo įvairus, kartais per  savaitę  į Klaipėdos F.Suhro rūkyklą  atplukdydavo iki 20 t. sugautų nėgių.

Šalia rūkyklos buvo nėgių ragavimo (skanavimo) svetainė (Paradys g-vėje). Medinis namelis, kuriame trys kambariai ir lauke gražus darželis. Vienu metu jame tilpo iki 30 lankytojų  ar svečių. Susėdus prie stalo atnešamas indas, pilnas prikrautas šviežiai rūkytų nėgių, kiekvienas galėjo imti ir valgyti iki soties. Atsiskaitymas vykdavo, suskaičiavus lėkštėje sudėtas suvalgytų nėgių galvas. Nėgės buvo valgomos su bandele. Itin dideli smaližiai galėjo užsukti į rūkyklą ir tiesiog čia pat vietoje skanauti dar karštu dūmeliu kvepiančias nėges.

 

Nėgių pardavimas į Vokietiją

 

1916 m. Klaipėdoje buvo įrengta nauja rūkykla Schlevis gatvėje. Čia nėgės būdavo  marinuojamos, pakuojamos į dėžes ir pardavinėjamos visoje Vokietijoje.

Labiausiai buvo vertinamos ant žarijų skrudintos nėgės. Skrudinimo patalpoje gyvos nėgės būdavo suverčiamos į  dideles medines neaukštas bačkas ir gausiai apibarstomos druska. Uždengtos jos smarkiai raitosi, trinasi viena į kitą, besitrinant  nueina plona gleivėta oda, gerai iš vidaus ir burnos išsivalo smėlis.

Moterys peilio pagalba nubraukia druskos ir odos likučius, nėgės tampa pilkai žalios spalvos. Taip paruoštos „devynakės” skrudinamos. Glaustai, viena šalia kitos sudedamos ant metalinių skrudintuvų, kepamos ant medžio anglies žarijų. Sudėtingiausias darbas ir menas yra kepamų nėgių vartymas ir nuojauta, kada nėgė pilnai paruošta. Pridegintos ar ne pilnai paskrudintos nėgės buvo metamos į šoną, jos nenaudojamos. Pradžioje nėgės skrudinamos ant  mažo karščio  žarijų, palaipsniui didinant karštį. Vartoma nesustojant, kol pilnai paskrunda. Nuėmus nuo žarijų išdėliojamos atvėsimui. Pilnai atvėsusios nėgės suskaičiuojamos (dėl vienodo kiekio pakuojant), nustatytas ir visada vienodas jų skaičius dedamas į medines bačkeles ir sandariai uždaromas  dangtis, pro specialią angą supilamas alaus acto marinatas ir mediniu kaišteliu užkemšama.

Parduodamų nėgių vertė, skonis ir paklausa priklausė nuo marinato. Alaus acto marinatas suteikė nėgėms pikantišką skonį, o paprastas actas suteikė rūgštoką skonį. Tai kenkė kokybei ir paklausai. Naudojami prieskoniai ir alaus actas buvo kiekvienos tuo metu užsiimančios  šiuo verslu  įmonės paslaptis. Geriausią paklausą turėjo ir labiausiai gurmanų buvo vertinamos – nėgės marinuotos alaus acte.

 

Fotoreportažas
  • Ypatingos žuvys – upinės nėgės-Foto-nr-5550_5551.jpg
  • Ypatingos žuvys – upinės nėgės-Foto-nr-5550_5552.jpg
  • Ypatingos žuvys – upinės nėgės-Foto-nr-5550_5553.jpg
  • Ypatingos žuvys – upinės nėgės-Foto-nr-5550_5554.jpg
  • Ypatingos žuvys – upinės nėgės-Foto-nr-5550_5555.jpg
  • Ypatingos žuvys – upinės nėgės-Foto-nr-5550_5556.jpg
  • Ypatingos žuvys – upinės nėgės-Foto-nr-5550_5557.jpg
  • Ypatingos žuvys – upinės nėgės-Foto-nr-5550_5558.jpg
  • Ypatingos žuvys – upinės nėgės-Foto-nr-5550_5559.jpg
  • Ypatingos žuvys – upinės nėgės-Foto-nr-5550_5560.jpg
  • Ypatingos žuvys – upinės nėgės-Foto-nr-5550_5561.jpg
  • Ypatingos žuvys – upinės nėgės-Foto-nr-5550_5562.jpg
  • Ypatingos žuvys – upinės nėgės-Foto-nr-5550_5563.jpg
  • Ypatingos žuvys – upinės nėgės-Foto-nr-5550_5564.jpg
  • Ypatingos žuvys – upinės nėgės-Foto-nr-5550_5565.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Ypatingos žuvys – upinės nėgės"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.